Vengrija: gimstamumas padidėjo 29 proc., santuokos 101 proc., abortų sumažėjo 46 proc. Kaip sekasi Lietuvai?

Vengrija džiaugiasi šeimai palankios politikos vaisiais

Naujausia Vengrijos demografinė statistika verčia iš nuostabos aikčioti visas valstybes, stebinčias nuoseklų gimstamumo mažėjimą ir augantį skyrybų ar nenoro kurti šeimas mastą. Budapešto demografinio viršūnių susitikimo metu Vengrija atskleidė, jog 2011-2021 metais šalyje gimstamumas padidėjo 29 proc., abortų sumažėjo 46 proc., o santuokų kiekis išaugo net 101 proc. Tokie skaičiai visiškai sutriuškino daugumos politikų įsitikinimą, jog šeimai palanki politika neva negali ištraukti Europos valstybių iš visiško demografinio kritimo^[1].

Penktą kartą Budapešte vykusio renginio moto – „Šeima yra raktas į saugumą“. Vengrijos valdantieji suprato, jog be tinkamų naujų kartų ugdymo ir integracijos į darbo rinką tauta ne tik smuks kultūrine prasme, bet ir apskritai kaip valstybė, nes ekonomika taptų vis nepatvaresnė ir šalis susidurtų su augančiomis problemomis.

Tad vietoj to, kad gilintųsi tik į neramumus pasaulyje bei krašto apsaugos sektorių, vengrai ėmėsi stiprinti šeimas ir užtikrinti jų visokeriopą saugumą. Tai visiškai priešingas požiūris dabar itin populiariam mąstymui, kad neigiamus demografinius procesus galima išspręsti tik masine migracija.

Per dešimtmetį vengrai taip pagerino savo demografiją, kad tapo reikšmingiausiai augančia valstybe iš visų ES narių. Nepaisant COVID-19 pandemijos, neramumų pasaulyje, ekonominės krizės ir kitų kone persidengiančių ar viena po kitos vykusių problemų, Vengrija yra žymiai geresnėje padėtyje nei 2011 metais. Be to, net ir 2022 metais vengrų gimstamumas tūkstančiui gyventojų akivaizdžiai viršijo ES vidurkį.

Lietuvoje – kasmet mažėjantis gimstamumas ir vangiai retėjantys aborto atvejai

Tuo tarpu Lietuvoje padėtis kardinaliai kitokia nei Vengrijoje. Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, kenčia nuo smarkiai susitraukusio gimstamumo, noro griebtis aborto ir vangaus noro tuoktis. Dėl itin prastų gimstamumo rodiklių Lietuva palaipsniui senėja. O tai reiškia, kad ims vis labiau trūkti darbingo amžiaus žmonių, nors senjorų kiekis vis didės.

Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, 2022 metais Lietuvoje gimė 22 068 kūdikiai. Tai yra pats žemiausias rodiklis per kelerius metus. Pati gimstamumo kreivė kasmet nuosekliai krenta žemyn: 2018 metais turėjome 28 149 naujagimius, 2019 metais sulaukėme 27 393 naujagimių, 2020 metais pasaulį išvydo 25 144 naujagimiai, o 2021 metais – 23 330^[2]. Jei 2018 metais 1000 Lietuvos gyventojų dar tekdavo 10,0 kūdikių, tai praėjusiais metais šis rodiklis susitraukė iki 7,8 kūdikio.

Kalbant procentais, 2021 metais gyvų gimusių kūdikių skaičius sumažėjo 7,2 procento, lyginant su 2020 metais^[3]. O 2022 metais naujagimių skaičius sumažėjo dar 5,41 procento.

Nenorą kurti šeimas, kurios augintų po kelis vaikus, atspindi ir kitas nekaip atrodantis rodiklis – santuokos. Lietuvos gyventojai vis rečiau renkasi sumainyti aukso žiedus^[4]. Praėjusiais metais atsirado 16 016 porų, kurios nusprendė oficialiai susituokti. Tuo tarpu 2021 metais buvo registruotos 16 795 santuokos, o 2020 metais – vos 15 299.

Jei lygintume su ankstesniais laikotarpiais, santuokų mažėjimas atrodytų dar radikalesnis. Pavyzdžiui, 2015 metais buvo įregistruota 21 987 santuokos. Tad lyginant su 2015-aisiais, praėjusiais metais susituokė 5 971 pora mažiau.

Nors Lietuvoje abortų kiekis palaipsniui mažėja, lyginant su Vengrija taipogi negalime džiūgauti. Kol Vengrija mato kone per pus susitraukusį abortų mastą, Lietuva kiekvienais metais tik šiek tiek sumažina jų kiekį. O lyginant su gimstamumo kreive, abortai netgi pakilo aukštyn.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais buvo atlikti 2 705 dirbtiniai abortai. Tai yra kiek mažiau nei lyginant su keliais ankstesniais metais, nes 2021 metais buvo atlikti 2 735 abortai, o 2020 metais - 2 794 abortai.

Deja, lyginant su gimusiais kūdikiais, Lietuvoje gan aiškiai juntama savo noru daromų abortų problema. Nepaisant to, jog abortų kreivė mažėja, gimstamumas traukiasi daug sparčiau nei abortų dažnumas. Dėl šios priežasties 100 gyvų gimusiųjų praėjusiais metais teko 12,3 aborto atvejų. Tuo tarpu 2021 metais šis rodiklis siekė 11,7, o 2020 metais - 11,1.

Vengrija skatina šeimas gausiomis išmokomis bei lengvatomis

Tad kokia yra Vengrijos sėkmės paslaptis? Vengrijos valdantieji tiesiog nusprendė nuosekliai dirbti šeimų labui. Į tai įeina ne tik būstą norinčios įsigyti šeimos ar sutuoktiniai, susilaukiantys pirmųjų atžalų. Vengrijos vyriausybė taip pat dosniai remia vienišus tėvus ar daugiavaikėmis nusprendusias tapti šeimas.

2011 metais Vengrija priėmė naują Konstituciją. Ji apėmė tokius teiginius kaip:

„Mes pasitikime bendrai formuojama ateitimi ir jaunesnių kartų įsipareigojimu. Tikime, kad mūsų vaikai ir anūkai vėl padarys Vengriją didingą.“

„Manome, kad šeima ir tauta yra esminis mūsų koegzistencijos pagrindas.“

„Mes esame atsakingi už savo palikuonis.“

Vengrijos konstitucija taip pat apima įsipareigojimą išsaugoti tvirtą kalbą, istorinį nacionalinį paveldą, krikščionišką tapatybę ir bendruomenės vertybes. Be to, konstitucijoje buvo aiškiai įrašytas požiūris į šeimas, nepaliekant vietos jokioms LGBT ideologijai būdingoms mintims:

„Vengrija saugo santuokos institutą kaip vyro ir moters sąjungą <...> ir šeimą kaip tautos išlikimo pagrindą. Vengrija skatina įsipareigoti turėti vaikų. Šeimos apsaugą reglamentuoja pagrindinis įstatymas.“

Žinoma, vien Konstitucijos pakeitimas nebuvo vienintelis žingsnis didelį dėmesį skiriant gimstamumui ir šeimų puoselėjimui. 2011 ir 2012 metais Vengrija pakeitė surenkamų mokesčių struktūrą^[5], atleisdama vaikų turinčias šeimas nuo tam tikrų mokesčių. Tokiu būdu šeimos sutaupė ~400-1 400 Eur, priklausomai nuo to, kiek vaikų jos augina. Be to, darželiai tapo nemokami, o studentų paskoloms irgi pradėtos taikyti lengvatos.

2015 metais Vengrijos vyriausybė paskelbė apie naują svarbią politiką: šeimoms bus skiriamos dosnios subsidijos naujiems namams pirkti ar statyti, o subsidijos bus didinamos atsižvelgiant į jų šeimyninę padėtį ir vaikų skaičių.

Ši „Šeimos būsto pašalpos programa“ (CSOK) suteikia maksimalią naudą susituokusioms poroms, turinčioms tris ar daugiau vaikų. Tokiai šeimai suteikiama ~34 000 Eur dotacija naujam namui įsigyti, kartu su didelėmis palūkanų ir mokesčių lengvatomis. Iš tiesų minėtos lengvatos tokio gausios, jog yra vertos maždaug 14 000-47 000 Eur, priklausomai nuo įsigyto būsto ir paskolos sąlygų. Tad bendra gautos paramos suma gali siekti nuo 48 000 iki 81 000 Eur.

O pora, kuri turi du vaikus, gali tikėtis maždaug 17 000-33 000 Eur. Taigi, kiekvienas vaikas porai tampa itin reikšmingu pliusu, bandant kuo pigiau įsikurti savo svajonių namuose. Be to, per pastarąjį dešimtmetį Vengrija nuosekliai didino išmokas šeimoms, motinoms bei vaikams.

Naujausi duomenys rodo, jog šeimų paramai skirtų schemų įgyvendinimui Vengrijos vyriausybė dabar skyrė 6% BVP. Tai yra didžiausias santykis ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau šalies valdantiesiems visiškai negaila tiek daug lėšų skirti būtent vaikų gimstamumo ir šeimų stiprinimo sričiai. Pati Vengrijos prezidentė Katalin Novák sakė, kad Europos ateičiai gali kilti pavojus, „nebent bus pateiktas šeimai palankus atsakymas į demografinę krizę“^[6].

Masinė migracija gali sukelti dar daugiau problemų senėjančioje Europoje

Iš tiesų į Europą atvykstančios masės vargu ar gali išgelbėti greitai senėjančias ir besitraukiančias šalis. Remiantis 2021 metų duomenimis, vos 18 proc. visų galiojantį leidimą gyventi Europos Sąjungoje turėjusių imigrantų atvyko į ją įsidarbinti. Tad dauguma jų nedirbo ir sukėlė tik dar didesnę naštą valstybėms.

Pavyzdžiui, kaip rodo Vokietijos Federalinio darbo biuro duomenys, 2018 metais trys iš keturių Vokietijoje gyvenančių migrantų iš viso nedirbo. Dauguma į Vokietiją suplūdusių asmenų arba išvis nenorėjo dirbti, arba galėjo atlikti tik nekvalifikuotus darbus^[7].

Negana to, tokių migrantų priežiūra Vokietijai sukėlė didelę finansinę naštą. Tad trumpalaikis demografinių problemų sprendimas su masine imigracija iš tiesų rodo gan žalingą poveikį žvelgiant ilguoju laikotarpiu.

Tuo tarpu gimstamumo skatinimas ir pagalba šeimoms akivaizdžiai duoda vaisių. Nors tai yra ilgai trunkantis procesas, tačiau ateityje Vengrija neabejotinai galės džiaugtis turinti daugiau kvalifikuotų darbuotojų bei jaunų gyventojų, kurie gimė ir augo pačioje Vengrijoje.