Vėjo parkų jūroje statytojams – išskirtinai košmariškos sąlygos

Pamatę konkurso sąlygas verslininkai apsisprendė jame nedalyvauti

Kai visas pasaulis kraustosi iš proto dėl atsinaujinančių energijos šaltinių, Lietuvos valdžia šiuo klausimu sėkmingai sau šaudo į kojas. Štai jūroje norintieji statyti vėjo jėgainių parkus, pamatę konkurso sąlygas, tiesiog apsisprendė jame nedalyvauti. Maža to, dvejones dėl projekto sėkmės ir galimai pasikeisiančių konkurso aplinkybių rinkos dalyviai buvo išsakę jau anksčiau – nepasitikėjimas valdžiažmogiais, rengiančiais konkursus, atrodo, tik pasitvirtino.

Kone 1,8 milijardo eurų vertės konkurse dalis susidomėjusiųjų apsisprendė nebedalyvauti dėl, pasak jų, didelių reikalavimų dalyviams bei per trumpų terminų pateikti dokumentus ir gauti parko statybai reikalingus leidimus. Taip pat buvo pakeistas dviejų konkursų eiliškumas – to, kuriame dalyvaujama su valstybės pagalba, ir to, kuriame dalyvaujama be jos.

Kol kas apie ketinimą dalyvauti konkurse paskelbė tik „Ignitis grupė“. Be šios įmonės susidomėjimą jūriniu vėjo jėgainių parku buvo išreiškusios ir tokios įmonės kaip „Enefit Green“, „Green Genius“, „Achemos grupė“, Lenkijos „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“, Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“^[1].

Vėjo jėgainės bus statomos tik jei verslas prisiims rizikas

Dar praėjusiais metais ekspertai akcentavo, kad valdžia visas rizikas meta ant projekto dalyvių, verslo vystytojų. Maža to, verslininkai pareiškė, kad toks požiūris į projektą rodo, kad Vyriausybė iš tiesų jo gal nelabai ir nori.

„Tai apskritai kelia klausimą, ar tas konkursas įvyks, nes tiesiog gali atsirasti aplinkybių, kurios paaiškės konkurso skelbimo metu, pavyzdžiui, netenkina kainų lygiai ar panašiai“, – sakė „Green Genius“ Vėjo ir žaliojo vandeninio verslo linijos vadovas Darius Biekša.

„Tai turbūt reiškia, kad Vyriausybė atsisako šio parko būtinybės. Kitaip tariant, jeigu apsimokės ir verslas prisiims rizikas, jis bus. Jeigu verslas neprisiims rizikos ir negalės kažkaip jos apsidrausti, antrojo jūrinio vėjo parko konkursas gali ir neįvykti“, – pridūrė jis^[2]. 

Vėjo jėgainių parkas jūroje duotų naudos ir Palangos kurortui

Numatoma, kad vėjo jėgainių parkas būtų įkurdintas maždaug 30 km atstumu nuo Palangos, Baltijos jūroje. 136 kvadratinių kilometrų ploto vėjo jėgainių parkas turėtų sugeneruoti iki 2 TWh žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio^[3].

Be to, planuojama, kad Palangos kurorto savivaldybei bei bendruomenei kasmet atiteks 1 proc. nuo sugeneruotos energijos – apie 3 mln. eurų.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo ruožtu pasidžiaugė, kad ministerija atsižvelgė į išsakytas pastabas ir būsimos vėjo jėgainės atsiras toliau nuo kranto.

„Pradžioje buvo kalbama, kad vėjo jėgainės atsiras už 9 kilometrų nuo kranto. Dabar 30-40 kilometrų. Jos bus šiek tiek matomos apie 4-5 valandą ryto, tačiau tokiu metu miesto gyventojai bei poilsiautojai dar miega, o dienos metu jų nesimatys“ , – kalbėjo meras^[4].

Taip pat reikalaujama, kad Parko vystytojas turėtų skirti ne mažiau kaip 5 mln. eurų sumą aplinkos apsaugos Lietuvos jūrinėje teritorijoje tikslais.

Statybų ir eksploatacijos laikotarpiu planuojama sukurti net 1,3 tūkst. naujų darbo vietų.

Ne mažiau nei 3 proc. parko statybos darbų turės atlikti mažos bei vidutinio dydžio įmonės^[5].

Konkursas neįvyks, jei jame neatsiras antras dalyvis

Konkursas bus laikomas įvykusiu tik tada, jei apie dalyvavimą jame paskelbusiai „Ignitis grupei“ pirštinę visgi mes dar bent vieni potencialūs investuotojai. 

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad konkursui visgi neįvykus, reputacinis smūgis Energetikos ministerijai bus sunkiai pakeliamas.

„Esu tikras, kad Energetikos ministerija šiuo metu daro viską, kad šiame konkurse bent formaliai sudalyvautų koks nors antras dalyvis ir konkursas galėtų būti paskelbtas „įvykusiu“.

Nes jei konkursas neįvyks, tai bus labai didelis reputacinis smūgis Energetikos ministerijai, prisiimančiai tokią riziką...

Konkurso organizavimo būdas ir konkurso sąlygos yra išskirtinai košmariški. Teikti įpareigojantį pasiūlymą, nežinant ant ko statysi tą vėjo parką (visus tyrimus, PAV, dalyvis turės pasirengti pats vėliau). Pačiam investuoti į prijungimą prie tinklų, pačiam sumokėti už jūros dugno nuomą ir tada, neturint jokių garantijų, bandyti pardavinėti elektrą rinkoje, konkuruojant su kitomis gerokai pigesnėmis sausumoje veiksiančiomis vėjo jėgainėmis, kurių šiame regione bus tikrai daug, Viskas padaryta, lyg tikslas būtų, kad liktų tik vienas dalyvis, kuris gali sau leisti dirbti ir labai nuostolingai...

O juk viską galima buvo padaryti taip paprastai... Nustatant laimėtoju tą, kuris pasiūlo fiksuoti ilgalaikę kainą pagal CfD (contract for difference) principą žemiausiame lygyje... Tai yra – elgtis taip, kaip tai daro dauguma ES šalių ir kaip dabar tai rekomenduoja Europos Komisija savo Elektros rinkos reformos pasiūlymuose…“, – komentare feisbuke rašė M. Nagevičius^[6].

UAB „Tvarumo link“ vadovas Valentinas Belousovas komentavo, kad su konkursu aiškiai kažkas labai negerai.

„Du pagrindiniai Ignitis regiono konkurentai Green Genius ir Enefit nedalyvauja – tiesioginis signalas, kad kažkas negerai su konkursu. Atsakingos institucijos/politikai turi įsikišti ir negali toleruoti valstybinei įmonei Ignitis pritaikyto konkurso sąlygų“, – sakė jis.