Energetikos ministerija džiaugiasi jūrinio vėjo jėgainių parku Lietuvoje
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pasidžiaugė, kad Lietuva pradeda vystyti jūrinio vėjo energetiką. Ji nurodė, jog 2022 m. priimti teisės aktai, sudarantys galimybę skelbti jūrinių elektrinių vystytojų atrankos konkursus. Vyriausybė priėmė sprendimą vystyti du jūrinio vėjo elektrinių parkus. Vieno vėjo elektrinių parko vystytojo atrankos konkursas paskelbtas 2023 m. kovo 30 d., kitam – atliekami parengiamieji darbai, tyrimai ir poveikio aplinkai vertinimas.
Jūros vėjo elektrinių parkai ženkliai padidins elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir taip sumažins Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo. Šiuo metu VERT vykdo pirmojo 700 MW galios jūrinio vėjo parko Baltijos jūroje konkursą“, – informuoja ministerija. [1]
Baltijos jūros vėjo jėgainių projektui politikai kritikos negaili
Komentuodamas parko statybos projektą, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ironizavo, kad Virginijus Sinkevičius, už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys, šiandien abejoja tuo, kam pats pritarė, kai ėjo ministro pareigas tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. [2]
Politiko teigimu, ES arba nieko neišmano arba tyčia leidžia viską daryti taip, kad Lietuvos energetika taptų absoliučiai priklausoma nuo ruso. Pasak jo, suabejojimas jūros vėjo jėgainių parku – visiška manipuliacija ir apsimetinėjimas nežiniuku. „EK „nemato“, kad narės be išimčių vagia pinigus ir dirbs rusams, arba leidžia tai daryti, nes kitaip jau būtų sulėkę EK komisarai ir pakėlę triukšmą. 1,7 mlrd. eurų išplaunama ir gaunama tik 20 mln. eurų? Kelmė nuo pastatyto vėjo jėgainių parko gaus 20-22 mln. eurų paramos, o visa Lietuva – tik 20 mln. eurų? – viešai piktinosi politikas. – Ateis laikas, priminsiu kas yra kas, nes turiu visus nutarimus ir balsavimus. Tai bus V. Sinkevičiaus paskutinė giesmė, nes jo frakcijos ir partijos „Vardan Lietuvos“ pastangomis, Rokas Masiulis ir kiti privatizavo „Ignitis“.“
20 mln. eurų, apie kuriuos kalbėjo Seimo narys, yra didžiausia pasiūlyta kaina už teisę naudoti jūrinę teritoriją, plėtojant elektrines, kurių leistina generuoti galia negali viršyti 700 megavatų (MW), nurodoma Registrų centro tinklapyje evarzytynes.lt. [3]
Palyginimui, Vokietija už panašų leidimą gavo daugiau negu 12 mlrd. eurų[4].
Nepritarė jūrinio parko statybai ir mišrios Seimo narių grupės atstovas Artūras Skardžius. Jo nuomone, tokiam grandioziniam energetiniam projektui dabar ne laikas visų pirma todėl, kad Lietuva privalėtų sukaupti apie 2,5 mlrd. eurų, kurių reikės giluminiam atliekynui. Jame privalės būti palaidotas Ignalinos AE esantis panaudotas branduolinis kuras, todėl dar vienas milijardinės vertės projektas būtų per didelė našta. Jo nuomone, vėją išnaudoti galima, tačiau tai būtina daryti sausumoje, kadangi tokio parko tiek įrengimas, tiek vėlesnė eksploatacija yra žymiai pigesnė.
Taip pat politikas yra linkęs įtarti, kad projektas reikalingas tik tam, jog prie jo prieinantys galėtų „pasišildyti“ rankas.
„Tokius projektus gali įgyvendinti privatūs investuotojai kurių yra „N“. Jie be remiamo tarifo po to galėtų prekiauti elektra už rinkos kainą. Tačiau kaip ir „Fortum” atveju, statybas norima atlikti vartotojų sąskaita, o tada tas pasirinktas užsienio investuotojas, kurį pasirinks „Lietuvos energija“, galės tik imti pinigus už elektrą. Mano įsitikinimu, tai yra ne kas kita, kaip PINIGŲ PLOVIMO SCHEMA – padaryti investicijas mūsų vartotojų sąskaita, o paskui pinigus „atplauti” per pasirinktą partnerį – gauti „atkatus”. Tereikia vietiniam verslui uždegti žalią šviesą“, – A.Skardžiaus žodžius perteikė „Respublika“. [5]
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio nuomone, vėjo jėgainių parkas jūroje yra ekonomiškai nekonkurencingas, lyginant jį su vėjo jėgainių parkais sausumoje. Tobulėjant technologijoms, vėjo jėgainių sausumoje techninės galimybės praktiškai nedaug nusileidžia vėjo jėgainėms jūroje, bet jų statyba ir priežiūra yra kartais pigesnė, jau nešnekant apie vėjo parko jūroje keliamas ekologines grėsmes.
Pasak jo, jeigu Vyriausybė bandys stumti parko jūroje projektą, bus galima įtarti, kad siekiama išplauti pinigus, nes žymiai tikslingiau būtų jėgainių parkus kurti ten, kur elektros sąnaudos yra didžiausios – ties Vilniumi, Kaunu ir kitais pramoniniais miestais. [6]
Gimsta „Leo 2“?
Savo laidose žurnalistė Rūta Janutienė didžiausio ne tik Lietuvoje, bet ir, tikėtina, pasaulyje vėjo jėgainių parko jūroje statybas pavadino Sauliaus Skvernelio „Leo 2“.
LEO LT (Lietuvos elektros organizacija) – 2008 m. įsteigta nacionalinė elektros energetikos bendrovė, kurioje 38,3 proc. akcijų priklausė privačiai bendrovei „NDX energija“, o 61,7 proc. – valstybei. Bendrovė išformuota 2009 m. susidarius nepalankioms ekonominėms aplinkybėms ir kilus visuotiniam nepasitenkinimui dėl sandorio skaidrumo ir naudingumo visuomenei. [7]
Ji taip pat patikslino, kad ne kas kitas, o mokesčių mokėtojai už vėliau privačiam asmeniui atiteksiantį parką iš karto turės sumokėti 345 000 mln. eurų, o likusi suma bus įkalkuliuota į elektros energijos tarifo kainą.
Be to, pats parkas, nors jį valdys privatus asmuo, bus atleistas nuo daugelio mokesčių. R. Janutienė parko statybas buvo linkusi sieti su vienu turtingiausių Baltijos šalių žmogumi, Estijoje gyvenančiu „BLRTGrupp“ valdybos pirmininku Fiodoru Bermanu. Minėta grupė ne tik įsigijo krovos įmonę Klaipėdoje, bet ir, su Lietuvos valdžios leidimu, metalo apdirbimo įmonę šalia Vilniaus. [8]
Visa tai, R. Janutienės vertinimu, leidžia kalbėti apie pokiliminius susitarimus, už kuriuos turės mokėti paprasti žmonės.
Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas, „Vakaro žinių“ paklaustas, ar vėjo jėgainių gaminama elektra yra žymiai pigesnė ir per kiek laiko investicijos atsipirktų, „nugesino“: ji neatsipirktų niekada.
„Apie atsipirkimą sunku net kalbėti, nes vėjo elektra jūroje yra gerokai brangesnė už bet kokią kitą – už saulės gaminamą, už vėjo gaminamą ant kranto ir t.t. Tai – pats brangiausias dalykas, nes milžiniškus pinigus kainuos įrengti, paskui prijungti prie sausumos tinklų. Pagalvokite, ką tai reiškia. Vėjo elektrinės juk neplaukioja jūroje. Jas reikia jūroje ant tvirto pagrindo statyti, su krantu sujungti kabeliu, einančiu jūros dugnu, ir t.t.‘, – vardino profesorius. – Tačiau iš karto galiu pasakyti, kad tai – itin brangi idėja. Kam Lietuva iš viso tai planuoja?“
