Veganiška oda gaminama iš maistui nebetinkamų vaisių

Šiuolaikinis vartotojas atsižvelgia į etiškumą ir aplinkos apsaugą

Pastaraisiais metais vartotojiškumas vargu ar bent kiek sumenko, tačiau žmonės perka ar planuoja pirkti jau kitaip. Rūbai, avalynė ar papuošalai dabar nėra tik daiktai, kuriais galima apsirengi bei pasipuošti: tai galimybė parodyti savo mąstymą, pažiūras, įpročius.

Kadangi šiais laikais madinga žvelgti į gamtos tausojimą kaip į dar vieną būdą išsiskirti iš minios ir tapti savotišku XXI-ojo amžiaus hipsteriu, dažnas pirkėjas ieško kuo tvaresnių medžiagų, daiktų ir rūbų, pagamintų etiškomis sąlygomis, ne trečiosiose pasaulio šalyse, kur vaikai pluša beveik kiaurą parą, siūdami rūbą, kurį mes panešiojame vos vieną sezoną. Žinoma, kadangi žmogaus įpročiai čia tampa svarbūs, veganai ir daugelis gyvūnų mylėtojų vis dažniau atsisako ir tikros odos, ieškodami alternatyvų, kurios kartais gali ir nustebinti.

Tokia tendencija pastebima tiek auštojoje madoje, tiesa, dar kiek nedrąsiai; tiek ir platesniu mastu, tarp visiškai naujų mados industrijos startuolių. Įprastą gyvūnų odą dabar jau beveik nepastebimai gali pakeisti veganiškoji alternatyva, kuri atrodo ne ką prasčiau, be to, nesukelia bereikalingos sąžinės graužaties, yra tvaresnė gamtos apsaugos atžvilgiu.

Žinoma, tokios odos gamyba yra sudėtingesnė, patys procesai visiškai skiriasi, o dažnai ir prekės kaina gali būti kiek aukštesnė. Kita vertus, galima pastebėti, kad veganiškos odos rinka kasmet pasipildo naujais žaidėjais, kurių idėjos – vis įdomesnės ir novatoriškesnės. Juk kas gi galėtų pagalvoti, kad odiniai batai, su kuriais galite nueiti kilometrus yra pagaminti iš mango vaisių arba bananų?

Idėjos sumanytojai tiki šviesesniu rytojumi

Kad ir kaip sunku patikėti, būtent valgymui netinkamus mango vaisius panaudoti pasišovę verslininkai, sėkmingai sukūrė ekologiškos odos alternatyvą, kuri, tikimasi, greit užkariaus visą mados bei dizaino pasaulį. Idėjos sumanytojai akcentuoja, jog kiekvienais metais, pasauliniu mastu, žmonija į šiukšlyną išmeta kiek daugiau nei 1,3 milijardų tonų maisto, kas yra trečdalis visos maisto produkcijos^[1].

Didelę dalį išmetamo maisto sudaro vaisiai: tiek nebetinkami vartoti dėl pasibaigusios garantijos, tiek ir apgadinti transportavimo metu. Tai didelė mūsų visų, kaip žemės gyventojų problema, su kuria reikia kovoti nedelsiant, pasitelkiant, galbūt kartais ir keistokas priemones.

Kita vertus, gyvūnų auginimas odos pramonei, taip pat yra tema, verta diskusijos. Kiekvienais metais, daugiau nei milijardas gyvūnų yra nužudomi būtent dėl jų odos. Vis tik, neatsižvelgiama į tai, kad odos paruošimas vartojimui ir visi pramonės procesai itin kenkia gamtai: produkcijos metu į aplinką išmetamas didelis kiekis anglies dioksido, odos apdirbimui naudojami vandeniui kenksmingi chemikalai.

Šias dvi aktualias problemas sujungę, „Fruitleather" idėjos kūrėjai tikisi ne tik sumažinti taršą gamtoje, bet ir pakeisti žmonių įpročius: rinktis etiškai gaunamą odą, jei ne dėl prielankumo gyvūnams ar susirūpinimo gamtai, tai ir dėl to, kad iš pažiūros šios medžiagos beveik niekuo nesiskiria.

Koenas Meerkerkas ir Hugo de Boonas šiuo metu yra įsikūrę Roterdame bei yra patyrę dizaineriai, kurie jau kurį laiką domisi žiedine ekonomiką bei nori skatinti visuomenę atsargiau vartoti maisto produktus, o kartu, atsisakyti ir gyvūnų odos dėvėjimo^[2].

Įmonė „Fruitleather" iš tiekėjų surenka vartojimui nebetinkamus mango vaisius. Vaisiai yra nulupami ir sutrinami į vientisą masę, į kurią primaišomi ir cheminiai priedai. Tuomet, visa tai yra išklojama į kepimo skardas primenančius indus bei paliekama išdžiūti. Gauti lakštai tuomet jau keliauja į odą apdoroti galinčių meistrų rankas, o vėliau, ir pas gamintojus. Iš nebenaudojamų mango vaisių odos gaminamos ne tik mažos piniginės ar raktų pakabukai, bet ir didesnės apimties gaminiai, pavyzdžiui, rankinės ar batai.

Oda iš grybų ar vynuogių? Tai jau nėra naujiena

Etiškomis vertybėmis grįstas požiūris į mados industriją, atrodo, jog sukelia savitą revoliuciją, kuri išsiskiria tikrai nestandartinėmis, kartais net keistomis idėjomis. Augant visuomenės dėmesiui, auga ir verslų bei pavienių individų susidomėjimas alternatyvia oda.

Olandijoje veikia ir kita, panašiomis idėjomis įkurta, tačiau jau kitus vaisius naudojanti kompanija „Vegskin". Čia oda išgaunama jau ne iš mango vaisių, bet iš bananų. Iš tiesų, „Vegskin" apsukos milžiniškos: iš 100 tonų, išmesti atrinktų bananų, kurie yra nebetinkami valgymui, supuvę ar pernokę, sugadinti transportuojant, čia pagaminama apie 5000–8000 kvadratinių metrų veganiškos odos^[3]. Iš bananų pagaminamos odos, sukuriami smulkūs aksesuarai bei galanterijos detalės.

Ne mažiau įdomia veikla užsiima ir įmonė „Bolt Threads", kuri odą išgauna tikrai netradiciškai – iš grybų. Nors idėja nestandartinė, pati kompanija sėkme nesiskundžia: bendradarbiauja su tokiais vardais kaip „Kering" ar „Adidas". Įdomią strategiją pasirinko ir startuolis „Vegea“, kurie gamina į natūralią odą panašią, violetinio atspalvio medžiagą iš vynui nebetinkamų vynuogių odelių ir sėklų.

Atrodo, kad tokia vaisių-odos tendencija gali įsigalėti ilgam ir tik populiarėti. Vis labiau populiarėjant sąmoningam vartotojiškumui, alternatyvioms medžiagoms ir etiškai madai, veganiškos odos rinka turi plėstis, pasiūlyti kažką, kas ne tik būtų alternatyva prie gamtos taršos prisidedančiai natūralios odos pramonei, bet ir išsiskirtų pakankamai, jog net veganiškoms idėjoms neprijaučiantys, susidomėtų tokias prekes išbandyti patys.