Varšuvos universiteto tyrimas: „vyturiai“ yra labiau religingi ir pasitenkinę gyvenimu

Rytus prisijaukinti sugebėję asmenys – labiau džiaugiasi gyvenimu

Tai, kada mes keliamės rytais, kada jaučiamės mieguisti vakarais ir mūsų bendras paros ritmo pojūtis gali lemti tai, kokias stiprias sąsajas su religija mes turime bei tai, kaip stipriai mes džiaugiamės savo gyvenimu.

Neseniai Varšuvos universitete atliktas plataus masto tyrimas atskleidė įdomius ryšius tarp mūsų prisitaikymo prie paros ritmo ir kitų gyvenimo veiksnių.

Pavyzdžiui, nustatyta,kad anksti ryte lengvai keltis galintys žmonės, dažnai dar vadinami „vyturiais“, yra labiau religingi nei tie, kurie mėgsta pamiegoti ilgiau bei nevengia naktinėti vakare^[1].

Šiame tyrime buvo atliktos dvi suaugusių lenkų apklausos: vienoje dalyvavo 500, kitoje – 728 dalyviai. Abi grupės užpildė klausimynus apie tai, kada jie geriausiai jaučiasi, kada eina miegoti ir kada keliasi rytais, taip pat, apie jų bendrą pasitenkinimą gyvenimu. 

Be to, vienos iš tyrime dalyvavusių asmenų grupės buvo klausiama apie jų tikėjimą Dievu, o kitos – apie jų bendrą religingumo lygį.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad gebėjimas anksti keltis ir natūralus žmogaus mėgavimasis rytais yra susijęs su didesniu sąmoningumu ir pasitenkinimu gyvenimu.

Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad ypač religingi žmonės pirmenybę taip pat teikia rytams.

Lenkų mokslininkų atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad „vyturiai“, vertinant bendrai, yra laimingesni, punktualesni ir pasižymi konservatyvumu. Tuo tarpu „pelėdos“ dažnai siejamos su tuo, kad yra impulsyvesnės, piktesnės, net dažniau tampa kibernetiniais „troliais“ ir blogiau maitinasi.

„Tradiciškai „vyturiai“ buvo laikomi visuomenės ramsčiais ir pasižymi pagrindiniais pramonei reikalingais sunkaus darbo principais. O kitais tyrimais nustatyta, kad „pelėdos“ suvokiamos kaip gerokai tingesnės, nedisciplinuotos, nesubrendusios, kūrybingos ir jaunos“, – teigia tyrimo autoriai iš Varšuvos universiteto.

Paneigtas mitas, kad „pelėdos“ pasižymi aukštesniu intelektu nei „vyturiai“

Varšuvos mokslininkų tyrimas nėra vienintelis, nagrinėjęs asmenybės skirtumus tarp „vyturių“ bei „pelėdų“. Pavyzdžiui, ne vienas anksčiau atliktas patyrusių ekspertų tyrimas buvo atskleidęs, kad asmenys, geriau besijaučiantys naktį, iš tiesų pasižymi didesne išmone, yra kūrybiškesni ir protingesni.

Būtent tokį pelėdų vaizdinį naudoja ir medijos: stereotipiškai, talentingi rašytojai savo kūrinius dažnai gludina būtent naktį, o mokslininkai – paryčiais suvokia gamtos mokslų ar fizikos tiesas.

Tačiau naujas Otavos universiteto ekspertų atliktas tyrimas atskleidė, kad vyturiai pasižymi aukštesniu verbaliniu intelektu. Kaip teigia Otavos universiteto Miego tyrimų laboratorijos direktorius Stiuartas Fogelis, šis rezultatas nustebino net pačius tyrėjus^[2].

„Šie naujausi Kanados tyrimai suteikia labai reikalingų įžvalgų apie tai, kaip žmogaus dienos ritmas ir aktyvumo lygis tiek budrumo, tiek miego metu veikia intelektą“, – sako jis.

Otavos universiteto tyrėjų komanda, stebėdama tyrimo dalyvių biologinius ritmus ir kasdienius polinkius, nustatė jų chronotipus.

Nors paprastai, jaunesni žmonės yra linkę būti „pelėdomis“, o vyresni asmenys „vyturiais“, ekspertai pabrėžia, kad būtent rytas paprastai yra kritinis laikas jauniems žmonėms, ypač tiems, kurie dar lanko mokyklą.

„Daugelio mokyklų pradžios laiką lemia ne mūsų chronotipai, o tėvai ir darbo grafikai, todėl mokyklinio amžiaus vaikai už tai sumoka, nes jie yra vakaro tipo žmonės, priversti dirbti pagal rytinio tipo grafiką“, – aiškina mokslininkas S. Fogelis.

Šiame tyrime dalyvavo savanoriai, atstovaujantys įvairioms amžiaus grupėms. Visi tiriamieji buvo kruopščiai patikrinti, kad būtų atmesti miego sutrikimai ir kiti galimi klaidinantys veiksniai. Be to, tiriamieji nešiojo stebėsenos prietaisą, kuriuo buvo matuojamas jų aktyvumo lygis.

Žmonės gali būti ne tik „pelėdomis“ ar „vyturiais“: chronotipų gali būti ir daugiau

„Pelėda“ ar „vyturys“ yra dažnai girdimi terminai, kuriais apibūdinami natūralūs žmonių paros laikotarpio pomėgiai ir energijos lygis skirtingu dienos metu.

Kaip jau daugelis žino, „vyturys“ yra žmogus, kuris yra linkęs būti budriausias, produktyviausias ir energingiausias ankstyvuoju paros metu, paprastai nuo aušros iki vidurdienio.

Jiems lengviau atsibusti anksti ryte ir dažnai tuo metu jie jaučiasi labiau motyvuoti ir susikaupę. Rytmečio žmonės paprastai mieliau planuoja svarbias užduotis ir veiklą būtent rytinėmis valandomis.

Tuo tarpu „pelėda“ yra žmogus, kuris jaučiasi budresnis, aktyvesnis ir produktyvesnis vėlesnėmis dienos valandomis, ypač nuo vakaro iki ankstyvo ryto. „Pelėdos“ paprastai sunkiau atsibunda anksti ryte ir gali patirti energijos ir kūrybiškumo antplūdį nakties metu

Tačiau svarbu pažymėti, kad buvimas „vyturiu“ ar „pelėda“ tikrai nėra galutinis. Kai kurie žmonės gali jaustis produktyviausi pereinamuoju laikotarpiu tarp ryto ir vakaro, o kiti, atsižvelgdami į savo asmeninius pomėgius ir biologinį ritmą, didžiausią energiją gali patirti skirtingu paros metu kasdien.

Iš tiesų, ir vis daugiau mokslininkų teigia, kad žmogaus prielankumą vienam ar kitam paros laikui lemiančių chronotipų gali būti ir daugiau.

Dabar ekspertai aiškina, kad kaip ir gyvenime viskas nėra tik juoda ir balta, taip ir kalbant apie dieną, negalima sakyti, kad egzistuoja tik rytas ir naktis. Dėl to, manoma, kad egzistuoja ir alternatyvūs chronotipai.

Kaip teigia Dmitrijus Svešnikovas iš RUDN universiteto Rusijoje, esamą klasifikaciją reikia peržiūrėti ir išplėsti^[3]. Atlikę vieną naujausių tyrimų, D. Svešnikovas su kolegomis apklausė beveik 2 300 žmonių. Tyrime dalyvusiųjų buvo paprašyta savarankiškai įvertinti savo chronotipą pagal šešis galimus tipus, nustatytus ankstesniuose kai kurių tų pačių tyrėjų atliktuose tyrimuose.

Siekiant patvirtinti savęs vertinimus, dalyviai atliko keletą standartinių miego mokslininkų naudojamų testų ir klausimynų, skirtų įvertinti dalyvių mieguistumo ar budrumo lygį įvairiu paros metu.

Remiantis rezultatais, paaiškėjo, didžioji dauguma asmenų atitinka net 6 skirtingus tyrėjų pasiūlytus hipotetinius chronotipus, ir tik 5 proc. tyrimo dalyvių neatitiko nė vieno iš jų. 6 chronotipai yra šie: labia aktyvios paros, mieguistos dienos, aktyvios dienos ir vidutiniškai aktyvios dienos.

Be „vyturio“ ir „pelėdos“, keturi nauji chronotipai pasižymi skirtingais dėsningumais: labai aktyvūs tipai pasižymi dideliu budrumu visą dieną.

Dieną mieguisti asmenys rytą pradeda nuo didelio budrumo, kuris dienos viduryje sumenksta, o pabaigoje pakyla iki vidutinio lygio.

Dieną aktyvūs tipai pradeda nuo mažo budrumo, viduryje pasiekia didžiausią lygį, o dieną baigia vidutiniu budrumu, o vidutiniškai aktyvūs tipai visą dieną pasižymi mažu energijos lygiu.

Pasaulyje daugiau „vyturių“ nei „pelėdų“, tačiau tikruosius skaičius lemia kultūra

Įdomu tai, kad tik kiek daugiau nei trečdalis arba tik 37 proc. anksčiau paminėtame tyrime dalyvavusių žmonių iš tikrųjų priskyrė save „vyturiams“ arba „pelėdoms“. Iš naujų chronotipų, apimančių 58 proc. tirtų žmonių, 18 proc. priskyrė save dienos mieguistiesiems, 16 proc. buvo vidutiniškai aktyviems, 15 proc. pasirinko dienos aktyviuosius ir tik 9 proc. teigė, kad visą dieną yra labai aktyvūs.

Tuo tarpu tiksliai nustatyti, kiek pasaulyje yra „vyturių“ ar „palėdų“, yra sudėtinga, nes tai labai priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, kultūros, gyvenimo būdo ir individualių žmogaus būdo skirtumų.

Tačiau tyrimai rodo, kad rytinių „vyturių“ gali būti daugiau nei naktinių „pelėdų“. Keletas tyrimų parodė, kad nemaža dalis gyventojų natūraliai linkę anksti atsibusti. Apskaičiuota, kad tokį pomėgį turi apie 40-50 proc. pasaulio žmonių. Be to, ryto žmonės dažnai atitinka visuomenės normas ir įprastus darbo grafikus, kurie paprastai sudaromi pagal standartinę darbo dieną nuo 9 iki 17 val.

„Pelėdos“, atvirkščiai, yra mažiau paplitusios, tačiau vis tiek sudaro didelę populiacijos dalį. Tyrimais nustatyta, kad apie 15-30 proc. žmonių daugiau energijos įgauna vakare. Jiems dažnai lengviau išlikti budriems ir būti produktyviems vakaro ir nakties valandomis, tačiau jų natūralus polinkis į vėlyvas naktis kartais gali prieštarauti visuomenės tvarkaraščiams, pagal kuriuos pirmenybė teikiama ankstyviems rytams.

Vis dėlto, būtina nepamiršti, kad šie procentiniai dydžiai yra bendri įverčiai ir gali skirtis įvairiuose regionuose ir populiacijose. Be to, individualūs chronotipai laikui bėgant gali kisti dėl tokių veiksnių kaip amžius, gyvenimo būdas ir asmeninės aplinkybės.