<p><strong>Bendruomenė – tai labai plati sąvoka, į kurią gali įeiti žmonės, gyvenantys viename kaimelyje, žmonės, užsiimantys ta pačia veikla (pavyzdžiui, besimokantys toje pačioje mokykloje, universitete ir kt.). Taip pat į šią sąvoką telpa ir tautinės mažumos, tad, bendrai tariant, bendruomenė – tai žmonių, su panašiais interesais, grupė, kurios veiklai finansavimą galima gauti iš valstybės ar įvairių fondų.</strong></p>
<div>
<div dir="ltr" tabindex="-1" data-jump-section="global">
<div tabindex="0" role="log" aria-label="Messages in " aria-orientation="vertical" data-list-id="chat-messages" aria-live="off">
<div id="chat-messages-824937345291124766" tabindex="-1" role="listitem" data-list-item-id="chat-messages___chat-messages-824937345291124766">
<div role="document">
<h2>Parama bendruomeninei veiklai savivaldybėse</h2>
<p>Šiame straipsnyje didžiausią dėmesį skirsime regionų bei savivaldybių bendruomenėms ir aptarsime, kaip jų veikla gali būti remiama valstybės. Svarbu nenuvertinti bendruomeninių organizacijų naudos – jos ne tik pritraukia jaunus žmones įsikurti užmiestyje ar kaimelyje, bet ir patenkina jau gyvenančių gyventojų poreikius – bendrauti su kitais nariais ir realizuoti save.</p>
<p>Bendruomeninės organizacijos nebūtinai gali būti už miesto ribų. Štai veikia ir bendruomeninė veikla miestų savivaldybėse. Į bendruomenes susibūrusių vietos mikrorajonų gyventojai turi bendrus interesus ir kartu rūpinasi gyvenamojo mikrorajono parkų rekonstrukcija, vaikų žaidimų aikštelėmis, gyvenamųjų kvartalų kelių tvarkymu ir kitų aktualių problemų sprendimu.</p>
<p>Kaip pavyzdį galime paminėti ir 2019 metų rugpjūčio mėnesį Kauno Šilainių mikrorajone vykusį Santarvės parko atidarymą, kurio metu buvo surengta tikra šventė – pakviesti atlikėjai, suorganizuotas net lauko kinas.</p>
<p>Saugios aplinkos mikrorajonuose užtikrinimas yra labai svarbus siekiant pritraukti jaunas šeimas su vaikais.</p>
<p>2020 m. startavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta programa: <em>Bendruomeninių veiklų stiprinimas savivaldybėse</em>, skirta skatinti bendruomenių narių savarankiškumą, sutelktumą, bendradarbiavimą, tenkinti gyventojų socialinius poreikius. Finansavimo skyrimo eiga susideda iš kelių žingsnių[1]:</p>
<ul>
<li>nustatomos prioritetinės veiklos;</li>
<li>atsiunčiamas kvietimas teikti paraiškas išvardytoms prioritetinėms veikloms;</li>
<li>nagrinėjama paraiška ir reikalavimų atitikimas;</li>
<li>vykdomos seniūnaičių sueigos, skirtos nustatyti projektų naudai ir kokybei;</li>
<li>tvirtinamas finansavimas;</li>
<li>pasirašoma sutartis;</li>
<li>stebimas tinkamas projektų vykdymas, teikiamos ataskaitos;</li>
<li>esant būtinybei, viso projekto metu teikiama metodinė pagalba.</li>
</ul>
<p>Pavyzdžiui, didžiausia 2020 m. Kauno miesto savivaldybės skiriama suma buvo Dainavos seniūnijai – net 25 444,90 Eur, o mažiausia – Eigulių seniūnijai – 13 918,15 Eur[2]. </p>
<h2>Parama kaimo bendruomenėms teikiama pagal prioritetus, didžiausias finansavimas siekia 6 000 Eur</h2>
<p> </p>
</div>
</div>
<p><img src="77_CDN_URL/images/support.jpg" alt="Support" /></p>
<p>Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija yra numačiusi, jog kiekvienais metais kaimo bendruomenės gali teikti paraiškas bendruomenių veiklai finansuoti. Šiais, 2021 metais, kaimo bendruomenių projektams numatyta finansuoti net 0,9 mln. Eur[3], kai tuo tarpu 2019 metais buvo numatyta kiek mažiau – 0,8 mln. Eur, o 2017 metais paramos dydis siekė net 1,6 mln. Eur. </p>
<p>Gauto kaimo bendruomenių finansavimo prioritetai skirstomi pagal šias sritis:</p>
<ul>
<li>kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas (2018 metais teiktos net 125 paraiškos);</li>
<li>viešųjų kaimo bendruomenės erdvių pritaikymas pagal gyvenančių žmonių poreikius (2018 metais gautos net 106 paraiškos);</li>
<li>net 214 paraiškų 2018 metais buvo gauta dėl finansavimo kaimo bendruomenės renginiams[4].</li>
</ul>
<p>Išanalizavus 2018 metų duomenis, galima daryti išvadą, kad aktualiausia bendruomenių sritis – renginiai ir pramogos. Svarbu paminėti, kad renginių ir pramogų sričiai skiriamo finansavimo rėžiai yra didžiausi ir tai vienintelė iš visų veiklos sričių, kuriai teikiamas šimtaprocentinis finansavimas. Tad labai svarbu, kad kaimo bendruomenė tikslingai žinotų, kokiai turimai veiklos sričiai finansavimas aktualiausias ir laiku pateiktų paraišką.</p>
<p id="chat-messages-824937445853626368" tabindex="-1" role="listitem" data-list-item-id="chat-messages___chat-messages-824937445853626368">Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, jog bendruomenėms, pateikusioms paraišką dėl nacionalinės paramos, finansavimas skiriamas pagal aukščiau išvardytas veiklos sritis: pirmąją, susijusią su kaimo materialine baze, antrąją, pritaikančią erdves pagal gyventojų poreikius ir trečiąją – su renginiais susijusią sritį.</p>
<p tabindex="-1" role="listitem" data-list-item-id="chat-messages___chat-messages-824937445853626368">Atsižvelgiant į tai, šiais metais pirmajai veiklos sričiai gali būti skiriamas 3 000 Eur finansavimas, antrajai – 5 000 Eur, o trečiajai nuo 1 500 iki 6 000 Eur, priklausomai nuo pareiškėjo[5]. Svarbu paminėti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra nurodo, jog šimtaprocentinis finansavimas gali būti skiriamas tik trečiajai (tradicinių bei kitokių renginių) veiklos sričiai. Kitoms sritims taikomas nepilnas – 95 proc. finansavimas.</p>
<p tabindex="-1" role="listitem" data-list-item-id="chat-messages___chat-messages-824937445853626368">Kad į bendruomeniškas veiklas būtų galima įtraukti kuo daugiau veiklių asmenų, šalia rimtesnių tikslų vedino projekto prisideda ir šauniai praleistas laikas organizuojant tarsi kolektyvines ekskursijas po lankomus objektus ar kitus Lietuvos miestus.</p>
<h2>Jungimosi į bendruomeninę veiklą naudą jaučia visi gyventojai</h2>
<div id="chat-messages-824937505614594098" tabindex="-1" role="listitem" data-list-item-id="chat-messages___chat-messages-824937505614594098">
<div role="document">
<p>Į bendruomenes žmonės jungiasi dėl pačių įvairiausių priežasčių: jos gali būti susijusios su individualiais ar kolektyviniais motyvais, netgi turimomis problemomis, kurias tikimasi išspręsti sulaukus bendruomenės narių pagalbos. Atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad pagrindinis gyventojų motyvas jungiantis į bendruomenę yra poreikis bendrauti, susirasti bendraminčių, sutelkti kaimynus į efektyvesnį problemų sprendimą bei prisidėjimas dėl nesavanaudiškų paskatų – žmonės nori dalytis su kitais savo sukaupta patirtimi[6].</p>
<p>Kaimo bendruomenėse veikia vietos veiklos grupės (VVT), padedančios bendruomenėms identifikuoti esamas problemas ir ieškoti tinkamiausių sprendimo būdų. VVT ne tik vienija bendruomenes, kaime veikiančias nevyriausybines organizacijas, verslo ir biudžetines įstaigas, bet ir padeda pritraukti lėšų ten, kur jų labiausiai reikia.</p>
<p>Kauno rajono vietos veiklos grupės pirmininkas Vytautas Zubas teigia, kad ir šios grupės bendradarbiauja tarpusavyje, kad pasiektų geriausių rezultatų:</p>
<blockquote>
<p>Pavyzdžiui, Kauno rajono VVG, bendradarbiaudama su Jurbarko rajono ir Šakių krašto vietos veiklos grupėmis, vykdo projektą „6P“ (Pažink, pramogauk, pirk, pavalgyk, pernakvok Panemunėje). Skatiname vietos produktų gamybą, gamintojų bendradarbiavimą, kuriame naują kultūrinio turizmo maršrutą Panemunės krašte[7].</p>
</blockquote>
<p>Galime sutikti, kad bendruomenės – tai labai svarbi kasdienybės dalis, ypatingai, mažesniuose miesteliuose – tai skatina visuomeninį gyvenimą ir puikiai simbolizuoja žmonių neabejingumą vietos problemoms ir tradicijoms.</p>
</div>
</div>
</div>
</div>
</div>
