<h2>Kripto verslas Lietuvoje susidurs su sunkumais </h2>
<p>Šių metų birželio mėnesį Europos Sąjunga (ES) pasiekė susitarimą dėl kriptovaliutų rinkų, kurios apima nepadengtų kriptovaliutų ir vadinamųjų stabiliųjų monetų emitentus, taip pat prekybos vietų ir virtualiųjų piniginių kontrolės[1].</p>
<p>Tuomet skelbta, kad ši reguliavimo sistema apsaugos investuotojus ir išsaugos finansinį stabilumą, kartu sudarys sąlygas inovacijoms ir skatins kriptovaliutų sektoriaus patrauklumą. </p>
<p>Taip pat manyta, kad tai suteiks daugiau aiškumo ES, nes kai kurios valstybės narės jau yra priėmusios nacionalinius teisės aktus dėl kriptografinių aktyvų, tačiau iki šiol nebuvo konkrečios ES lygmens reguliavimo sistemos.</p>
<p>Kripto rinkos ribojimų bei kontrolės tendencijos paveikė ir Lietuvą, kuri sugriežtino įstatymą, reglamentuojantį pinigų plovimo prevenciją[2]. </p>
<blockquote>
<p>Ekspertai jau dabar kalba apie tai, kad tokiu žingsniu Lietuva kenkia pati sau. Manoma, kad mūsų šalyje pasikartos Estijos atvejis, kai sugriežtinti įstatymai ir kontrolė kripto verslą privertė pasitraukti ir ieškoti palankesnių veiklos sąlygų.</p>
</blockquote>
<h2>Išaugusi kontrolė paskatins trauktis iš Lietuvos</h2>
<p>Birželio pabaigoje Lietuvos Seimas priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas, už kurias balsavo 82 Seimo nariai[3].</p>
<p>Sugriežtinus Pinigų plovimo prevencijos įstatymą, Lietuva esą pastojo kelią ir kripto verslo plėtrai šalyje.</p>
<blockquote>
<p>Nors Seimo priimtos įstatymo pataisos dar neįsigaliojo ir veikti pradės tik šių metų lapkritį, tikėtina, kad kripto verslo įmonės jau netrukus gali suskubti pasitraukti iš Lietuvos.</p>
</blockquote>
<p>Įstatymo pakeitimais numatoma aukštesnio minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo riba. Jei dabar Lietuvoje minimalus uždarosios akcinės bendrovės (UAB) įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2 500 eurų, o akcinės bendrovės (AB) ne mažesnis kaip 25 000 eurų, jau netrukus UAB ir AB virtualiųjų valiutų keityklos operatoriams ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams bus taikomas minimalus 125 000 eurų įstatinio kapitalo reikalavimas[4].</p>
<p>Kitokios teisinės formos bus taikomos ir juridiniams asmenims ar filialams. Jiems bus privaloma turėti draudimo įmonės išduotą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos dokumentą dėl ne mažesnės kaip 100 000 eurų sumos vienai kliento pretenzijai dėl nuostolių atlyginimo ir 500 000 eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus.</p>
<p>Šis reikalavimas naujai į Lietuvą ateinantiems operatoriams galios nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Jau veikiantiems operatoriams iki 2022 m. gruodžio 31 d reikės pasididinti įstatinį kapitalą iki minimalios reikalaujamos 125 000 eurų sumos.</p>
<h2>Griežtėja reikalavimai personalui</h2>
<p>Griežtesni reikalavimai bus nustatomi ir kripto verslo operatorių vadovybei. Pokyčiai reiškia, kad operatorių vadovybė (vadovas, valdybos nariai ir pan.) negalės dirbti keliuose juridiniuose asmenyse, teikiančiuose virtualiųjų valiutų keitimo ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus paslaugas (išimtis taikoma tais atvejais, kai bendrovės priklauso vienai grupei).</p>
<p>Įstatymo pakeitimais numatoma ir tai, kad virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius privalo nevykdyti veiklos ir neteikti paslaugų kitoje valstybėje tokiu mastu, kad Lietuvoje liktų tik neesminės pagal jų veiklos pobūdį funkcijos ar paslaugos. Taip pat nebus galima atlikti funkcijų ir teikti paslaugų iš Lietuvos išimtinai tik kitos valstybės klientams.</p>
<p>Be to, operatorius privalės turėti bent vieną vyresnįjį vadovą, kuris būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas. Toks vadovas dažniausiai yra pinigų plovimo prevencijos specialistas, kuris organizuoja pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bendrovėje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/guillaume-perigois-hl4leiygeyu-unsplash-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>ES pozicija veikia vis daugiau valstybių</h2>
<p>Estija kurį laiką buvo tapusi tikru kripto verslininkų rojumi. Vis dėlto, šalies valdžia, paveikta griežtėjančios ES pozicijos kripto reguliavimo klausimu, sugriežtino sektoriaus priežiūrą. Tai reiškė, kad dalis kripto verslų suskubo pasitraukti iš Estijos ir persikėlė į kitas valstybes, tarp kurių buvo ir Lietuva. </p>
<blockquote>
<p>Lietuvos banko duomenimis skaičiuojama, kad vien 2020 m. Lietuvoje įsikūrė 8 virtualių valiutų piniginių operacijų įmonės. Šiuo metu Lietuvoje veikia virš 400 kripto įmonių.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau Lietuvai, kaip ir kelioms kitoms ES šalims nusprendus griežtinti kripto verslo taisykles, numanoma, kad mūsų valstybę ištiks Estijos scenarijus: kripto verslai ims ieškoti palankesnės verslo aplinkos.</p>
<p>O šiam verslui tinkamos aplinkos jau netrukus gali neatsirasti ir visoje ES. Bendrija planuoja įsteigti kovos su pinigų plovimu instituciją, kuri bus konkrečiai atsakinga už kriptovaliutų pramonės reguliavimą[5].</p>
<p>Dar praėjusiais metais Europos Komisija (EK) paskelbė pasiūlymą dėl „Šeštosios kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu direktyvos". Europos Vadovų Taryba savo versiją paskelbė praėjusį mėnesį, o Europos Parlamentas (EP) siūlymą svarstys jau šį rudenį.</p>
<p>Remiantis pirminėmis prognozėmis atrodo, kad Bendrijos organai dėl šios direktyvos sutars: nesutarimų dėl to, kad toks reguliatorius reikalingas ir kad jis turėtų tiesiogiai prižiūrėti kriptovaliutų turto paslaugų teikėjus ES, yra minimaliai[6].</p>
