<h2>Sąmoningai žlugdo paukštininkystę?</h2>
<p>Vyriausybės neveiksnumas jau stumia Lietuvos paukštininkystę prarajos link. Šio sektoriaus atstovai mojuoja rankomis laukdami gelbėjimosi rato. Tačiau prognozių gerų nėra. Tiesiog beprotiškai išaugus elektros ir dujų kaštams itin svarbūs Lietuvai paukštininkystės ūkiai jau klupdomi ant kelių. Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas neslepia, kad ši žiema bus kritinė – paukštininkystės atstovai negalės sumokėti milijoninių sąskaitų, o gamybos nutraukti irgi negalės dėl milijonų gyvų paukščių. Paukštininkus žlugdo ne tik elektros kainos, bet ir naujas Europos Sąjungos reikalavimas. Tačiau dėl ateinančios žiemos nerimauja ne tik paukštininkai, bet ir kiti ūkininkai, kurie, nesulaukę paramos, grasina likviduoti verslus ir atleisti darbuotojus. </p>
<p>Tiek mėsinių viščiukų broilerių auginimu, tiek kiaušinių gamyba užsiimantys ūkininkai sako, kad be valstybės įsikišimo į šį sektorių ir skubios paramos, šis nacionalinės svarbos žemės ūkio sektorius negali egzistuoti dėl nuo paukštininkų nepriklausančių globalių procesų. O išaugę kaštai tiesiog bado akis: lyginant su 2020-aisiais, dujų kainos išaugo dešimt kartų, o elektros kainos šoktelėjo daugiau nei 3 kartus[4]. Ne mažiau įtakos turi ir brangstantys pašarai.</p>
<blockquote>
<p>„Esame sudėtingos geopolitinės situacijos įkaitai, nebegalime prognozuoti nei ateities dujų, nei elektros kainų. Blogiausias šioje situacijoje yra LR Vyriausybės neveiksnumas – paukštininkystė, kaip Lietuvos žemės ūkio šaka, neegzistuoja ir jokia forma nėra įtraukta net į žemės ūkio ministerijos 2023–2027 strateginį planą. Tai skandalingas, sisteminis Lietuvos paukštininkystės sektoriaus žlugdymas“, – teigė G. Kauzonas[4].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau energetikos išteklių brangimas, pasirodo, nėra pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria paukštininkystės sektorius. Kiaušinių gamybos įmonėms tenka susidurti ir su investiciniais iššūkiais dėl naujų įsipareigojimų ES pereiti prie ant kraiko laikomų vištų auginimo. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pauktiena.jpg" alt="" /></p>
<h2>Jau pusmetį nesulaukia jokios paramos</h2>
<p>Nepaisant sudėtingų sąlygų aprūpinti paukštynus elektros energija ir dėl to gerokai išaugusių kaštų, o galiausiai ir branginamos produkcijos, pastarieji negali apsirūpinti ir alternatyviais energijos šaltiniais, kurie sumažintų išlaidas. Lietuvos paukštininkystės asociacija pastebi, kad vidutinio ir stambaus dydžio paukštynams nenumatytos jokios paramos programos įsirengiant alternatyvius energijos šaltinius ir norint pakeisti importuojamas dujas kitais energijos šaltiniais[4].</p>
<blockquote>
<p>„Negana to, siekiantiems įsirengti saulės baterijas savo sąskaita, neišduodamos prisijungimo sąlygos, aiškinant, kad Lietuvoje yra pasiekta 2 GW alternatyvių energijos šaltinių galingumo riba. Tuo tarpu paukštynai nesiekia gaminti elektros pardavimui – visa alternatyviais energijos šaltiniais pagaminama elektra būtų suvartojama savo poreikiams ir neapkrautų elektros perdavimo tinklų“, – nurodoma asociacijos pranešime[4].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau paukštininkai teigia, kad siekis užmegzti bet kokį ryšį su valdančiaisiais – bergždžias reikalas, mat dar kovo mėnesį asociacijos nariai buvo susitikę su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir prašė tarpininkauti su Energetikos ir Aplinkos apsaugos ministerijomis, kad kuo skubiau būtų skirtos priemonės siekiant išlaikyti gyvų paukščių auginimo tęstinumą nelaukiant energetikos kainų šuolio.</p>
<blockquote>
<p>Visgi, jei ledkalnis paukštininkystės „laivui“ taps neišvengiamas, tai neabejotinai palies paukštininkystės sektoriuje dirbančius 3 tūkst. darbuotojų ir nubrauks kasmet į valstybės biudžetą įmokamus daugiau nei 20 mln. eurų.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/parama-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ministras teigia, kad paukštininkai paramos jau gavo </h2>
<p>Kol paukštininkai svarsto, ką reikės daryti, jei daugiau pagalbos iš valdančiųjų nebus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad sektoriui jau buvo išmestas „gelbėjimosi ratas“ – dėl išaugusių pašarų kainų jiems esą buvo skirti 4 mln. eurų[7].</p>
<p>O štai energetikos ministras Dainius Kreivys neslepia, kad sektorius sunaudoja du trečdalius elektros energijos, kam reikia 4 mlrd. eurų. Jei ši suma paukštininkams būtų skirta, pasak ministro, dėl to nukentėtų kiti sektoriai.</p>
<blockquote>
<p>„Vyriausybė daro viską, kas yra jos galioje. Noriu pastebėti, kad nė vienoje šalyje verslui nėra kompensuojamos elektros energijos kainos“, – teigė D. Kreivys[7].</p>
</blockquote>
<h2>Vištoms nepasakysi, kad nustotų dėti kiaušinius</h2>
<p>Tačiau verslininkai sako, kad vištoms juk nepasakysi, kad nebedėtų kiaušinių, todėl išjungti elektros gamybine prasme yra neįmanoma – daugelyje paukštynų viščiukai šildomi tik elektra.</p>
<blockquote>
<p>„Dujų kaina yra pakilusi 9 kartus. Mano konkrečiai vadovaujamoms įmonėms – 9,5 karto. Kai duos gruodžio mėnesį sąskaitą vieno mėnesio – 4,2 mln. per vieną mėnesį. Elektros kaina yra pakilusi 3,5 karto ir duos sąskaitą apie milijoną. Tai 5 mln. per mėnesį yra ta sąskaita, kurią reikės kažkaip tai susimokėti“, – teigė Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius Darius Gudačiauskas[7].</p>
</blockquote>
<p>G. Kauzonas netrykšta optimizmu kalbėdamas apie galimus scenarijus, jei pagalbos sektorius taip ir nesulauks. Anot jo, yra du keliai: gamybos apimčių mažinimas arba kainų kėlimas. Kadangi produktų brangimas 15–40 proc. atrodo kaip peilis uždirbantiems mažiausiai, greičiausiai, anot G. Kauzono, bus pasirinktas pirmasis variantas.</p>
<h2>Nesulauktų ir kitų metų</h2>
<p>Tuo tarpu paukštininkų atstovai prognozuoja, kad be paramos šis sektorius gali ir nesulaukti kitų metų, o paukštininkystė, pasak G. Kauzono, yra mažiausiai paramos gaunanti verslo šaka[9].</p>
<p>Tačiau D. Gudačiauskas pastebėjo dar vieną įdomų aspektą – kol paukštininkai apleidžiami, parama skiriama keistoms žemės ūkio šakoms, pavyzdžiui, sraigių, avių ir ožkų augintojams. </p>
<blockquote>
<p>D. Gudačiauskas prašo, kad už broilerio kilogramą būtų mokama 9 centai, o už kiaušinį – 0,9 cento.</p>
</blockquote>
<p>Anot Lietuvos paukštininkystės asociacijos tarybos nario, kiaušinius gaminančios įmonės UAB „Groward“ vykdomojo direktoriaus Algirdo Valančiaus, pirmą smūgį paukštininkai gavo pandemijos metu, o dabar dar yra ir skatinami pereiti į „laimingų vištų“ segmentą. Pasak A. Valančiaus, vienai vištai dedeklei reikia 25 eurų, o Lietuvos mastais tai būtų virš 60 milijonų eurų[9].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kiausiniai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Iš kainų botago per kojas gavo ir kiti ūkininkai</h2>
<p>Bendrai iš ūkininkų sklindanti retorika šiomis dienomis nežada jokio optimistinio scenarijaus, priešingai, prognozuoja krachą.</p>
<blockquote>
<p>Dėl augančių elektros kainų kai kurie ūkininkai jau kalba griežtai, kad jei niekas nesikeis – atleis darbuotojus ir galiausiai nutrauks verslą.</p>
</blockquote>
<p>Tas liečia ir kiaulių augintojus, kurie teigia po COVID-19 pandemijos dar nesuspėję atsistoti ant kojų. Anot Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovo Algio Baravyko, sektoriui palaikyti būtina elektra, o kaip alternatyva siūlomos saulės elektrinės čia netinka, mat tam nėra pinigų[10].</p>
<p>O dar geriau, pasak A. Baravyko, yra tai, kad vos kelias savaites nepadengus sąskaitų už elektrą, ūkininkai kaipmat sulaukia baudų.</p>
<p>Optimistinio paveikslo dėl išaugusių elektros kainų nepiešia ir daržovių augintojai, o anot Daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, produkcijos nebebus kur laikyti, tad daržovės galiausiai suges arba jas teks išmesti nesulaukiant pavasario.</p>
