<h2>Skiepo efektyvumas – nemažėjantis sergančiųjų kiekis</h2>
<p>Masiniam skiepijimui įsigalėjus Lietuvoje, matome, kad susirgimų skaičiai nemažėja, priešingai – net ir didėja. LR Vyriausybės teigimu, padidinus vakcinacijos tempus pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, tarp kurių ir senjorus, šiuo metu Lietuvoje jau yra paskiepytas kas penktas šalies gyventojas, t.y. paskiepyta jau 19,5 proc. visuomenės, o vyresnių nei 65 metų gyventojų jau paskiepyta net 53 proc. Kaip sparčiausiai senjorus vakcinuojantis miestas išskirtas Kaunas (62 proc.), Utena (61 proc.). Po to seka Elektrėnai, Jurbarkas bei Vilnius – po 60 proc.[1]</p>
<p>Šie faktai akivaizdžiai rodo, jog vakcinavimas nėra veiksmingas arba nėra veiksmingas tiek, kiek buvo deklaruojama žiniasklaidoje. Visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad pasiskiepijus organizmas yra apsaugomas nuo COVID-19 infekcijos, o Vyriausybės nutarimai dėl vakcinuotų asmenų privilegijų, tik dar labiau spraudžia žmones į kampą.</p>
<p>Štai, „Pfizer“ vakciną gaminančios bendrovės vadovas Albertas Bourla teigė, kad egzistuoja tikimybė, jog skiepus nuo koronaviruso kaip ir nuo gripo – galėtų prireikti kartoti kasmet:[2]</p>
<blockquote>Tikėtinas scenarijus, kad reikės ir trečios dozės, kažkur po 6-12 mėnesių po pirmų dvejų, taip pat bus reikalinga ir kasmetė vakcinacija, tačiau visa tai dar turi būti patvirtinta. Ir, žinoma, svarbų vaidmenį čia turės mutacijos.</blockquote>
<p>Taigi, žinant dabartinio COVID-19 viruso mutacijos tempus, galime spėlioti, kas kiek laiko bus reikalinga skiepytis iš naujo ir, esminis klausimas – ar bus taip greitai kuriamos naujos vakcinos, padėsiančios išvengti naujų atmainų? O gal, kol bus sukurta nauja vakcina, jau siautės kita atmaina?</p>
<p>Kol kas vakcinavimas vykdomas valstybės lėšomis. Tiksliau, valstybės surinktomis mokesčių mokėtojų lėšomis. Bet puikūs marketingo specialistai sutiktų, kad norint gauti <em>nemokamą </em>prekės reklamą – reikia investuoti. Čia tiktų teiginys – <em>pripratink vartotoją prie savo produkto, kad be jo nebegalėtų gyventi. </em>Kitaip tariant, nemokamas vakcinavimas greit taps mokamu ir ne pigiu malonumu – skiepytis reiks dažnai, o organizmas, tikėtina, po nemokamai gautų vakcinų nebemokės pats tvarkytis su virusais. Puikus ir niekada nesibaigiantis verslas.<img src="77_CDN_URL/images/numbers.jpg" alt="Skaičiai" /></p>
<h2>Skiepo vieno neužtenka, bet ir keli skiepai nuo viruso platinimo ir sirgimo neapsaugo</h2>
<p>Vis dėlto, visuomenės nekenčiamiausieji <em>antivakseriai </em>buvo tam tikra prasme teisūs – skiepas nuo COVID-19 neapsaugos, o tą pripažino ir pati LR Vyriausybė! Štai netgi LR Sveikatos apsaugos ministerija oficialiai paskelbė, jog skiepas nuo užsikrėtimo šiuo virusu neapsaugo – saugotis vis tiek reikės taip pat. Leiskite paklausti, koks tuomet šių skiepų tikslas, jei viskas išlieka taip pat kaip ir iki šiol? Primename, kad vakcinos nuo COVID-19 nėra pilnai registruotos ir, kad galėtų būti naudojamos, joms buvo gautas skubios pagalbos leidimas.[3]</p>
<p>Štai, vakcinų informacijos lapeliuose pateikiamas toks užrašas:[4]</p>
<blockquote>Šio vaisto registracija yra sąlyginė. Tai reiškia, kad laukiama tolesnių duomenų apie šį vaistą. Europos vaistų agentūra bent kartą per metus peržiūrės naują informaciją apie šį vaistą ir prireikus atnaujins šį lapelį.</blockquote>
<p>Turbūt, pastaruoju metu, ne vienas apsipirkinėdamas parduotuvėje girdėjome liūdną įrašą apie tai kaip skiepai padės mums sugrįžti į <em>normalų gyvenimą. </em>Na, normalų – kaip kas supranta – vieniems normalus yra toks gyvenimas, kuriame nevaržomai galime daryti, ką panorėję, kitiems – nuolatinis skiepijimasis ir savęs kaip bandomojo eksperimentinių vakcinų triušio <em>atidavimas. </em>Nors, juk bandymų su gyvūnais XXI a. lyg ir jau stengiamasi atsisakyti. Bet ne su žmonėmis! Tad posakį galime keisti – pervadinkime jį į <em>bandomasis žmogus.</em></p>
<p>LR Sveikatos apsaugos ministerija oficialiai paskelbė, kad vakcinos apsaugo tik nuo simptominės COVID-19 ligos, nuo sunkių jos formų bei mirties. Vakcina neapsaugo nuo to, kad galime užsikrėsti šia infekcija ir ją platinti kitiems <em>patyliukais. </em>Tiesa, tai panašu, kad pasaulyje jau yra išrastas nemirtingumo eliksyras? Juk, SAM teigimu, jos apsaugo nuo mirties. Mes manėme, kad nuo mirties neapsaugo niekas – rodos, klydome.</p>
<p>SAM taipogi pabrėžia, kad vakcinuotiems asmenims galioja tokie pat reikalavimai kaip ir kitiems – privalu dėvėti medicinines veido kaukes, laikytis atstumo ir higienos. Apie tokią skiepų situaciją plačiau komentavo biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga:[5]</p>
<blockquote>Kai bus vakcinuota didesnė dalis visuomenės ir įgytas platesnis imunitetas, išliekanti rizika užsikrėsti besimptome forma (t. y. būti tyliuoju viruso nešiotoju) ir trumpai platinti virusą turės vis mažesnį poveikį visuomenei. Tačiau šiai dienai, kai vakcinuota mažiau nei penktadalis gyventojų, net ir vakcinuoti žmonės turėtų laikytis visų atsargumo priemonių, kad galimai neužkrėstų tų, kurie yra imlūs ir neturi imuninės apsaugos.</blockquote>
<p>Pabrėžiame, kad visuotinio imuniteto idėja gimė dar po Pirmojo pasaulinio karo. Tuomet buvo pastebėta, kad kai koks 50 proc. gyvenvietėje esančių vaikų praserga tymais, likusi dalis jais nebesuserga. Ši teorija neturi nieko bendro su skiepais. Kaip pavyzdys, mes visi esame nebepaskiepyti, bet tymais nesergame. Pagal nacionalinį skiepų kalendorių, Lietuvoje vaikai nuo tymų skiepijami 15 mėn. ir sulaukę 6-7 metų amžiaus.[6] Kaip žinia, vakcina žmogaus organizme visą jo gyvenimą neišsilaiko.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/covid-19.jpg" alt="COVID-19" /></p>
<h2>Galimybių pasas – išskirtinai persirgusiems arba vakcinuotiems</h2>
<p>Kaip jau minėjome, vakcinuoti asmenys galės <em>įsigyti </em>tam tikras privilegijas. Apie dabar jau garsiai eskaluojamą galimybių (imuniteto) pasą kalbama vis sparčiau ir agresyviau. Kiek anksčiau jau rašėme apie šią <em>privilegiją, </em>bet dar pasikartosime – anot A. Armonaitės, galimybių pasas suteiktų laisvę dalyvauti <em>vestuvėse, koncerte ar LKL varžybose. </em></p>
<p><em><img src="77_CDN_URL/images/armonaite.jpg" alt="Aušrinės Armonaitės pasisakymas" /></em></p>
<p>Prisimenant faktą, kad vakcina nuo užsikrėtimo ir jo platinimo neapsaugo, galime įžvelgti ne tik diskriminaciją, bet ir bandymą <em>prastumti </em>vakcinas tiems, kurie sąmoningai dar galvojo, ar jiems verta skiepytis. Kadangi žmonės dvejoja, reikia juos <em>stumtelėti. </em>O kaip kitaip tą padaryti, jei ne suvaržant jų teises.</p>
<p>Programa „Petys už laisvę“ vykdoma plačiu mastu – visaip kaip bandoma žmogų <em>pritempti </em>prie skiepų. Šie viešosios komunikacijos specialistai puikiai išmano kaip veikti. Graudžios istorijos užpildė ne tik maisto prekių parduotuvių eterį, bet ir šmėžuoja televizijos kanaluose per reklamas. </p>
<p>Sakykite, ką norite – tokio gausaus skiepų reklamavimo dar neteko matyti Lietuvoje. Žmonės raginami įsigyti sau laisvę buvimo eksperimentu kaina. O kaip kitaip pavadinti tai, kas vyksta dabar? Skambiosios vakcinos, neapsaugančios nuo viruso, bet stebuklingai apsaugančios nuo <em>mirties. </em>Tarsi pasiskiepijęs žmogus įgautų nematomą skydą, apsaugantį nuo susidūrimo su automobiliu, pavyzdžiui, einant pėsčiųjų perėja.</p>
<p>Ar dar neišsigandote? Jei ne – padidinkime testavimo apimtis, reguliariai testuokime švietimo, sveikatos sektoriaus darbuotojus. Taip niekada nepaleisime skaičių – apimtims didėjant didės ir skaičiai. Ir galiausiai paaiškės, kad visi persirgome arba nejučia sergame – antrą, trečią, ketvirtą kartą. Kaip būdavo ir per kiekvieną gripo sezoną.</p>
<p>Užtat pasiskiepijus kiek privilegijų atsiranda! Apsauga nuo mirties, galimybė nuvykti pas trečios eilės pusseserę į vestuves ar net palaikyti savo mėgstamą komandą varžybose. Fantazijos reikalas, bet manome, kad būnant <em>nemirtingu</em> netgi ir tai nusibos.</p>
<p>Ar tai galima laikyti masiniu nusikaltimu prieš žmoniją? Laikas parodys. Faktas tas, kad į tokio tipo informacines kampanijas investuojami milijonai. Bet apie tai – vėliau.</p>
