<h2>Šalutinį vakcinų nuo COVID-19 poveikį labiausiai jaučia jaunesni?</h2>
<p>Pasibaigus politinei COVID-19 pandemijai pradeda ryškėti stulbinami masinės vakcinacijos rezultatai. Vertinant Vokietijos duomenis nuo vakcinavimo pradžios, fiksuojamas išaugęs mirčių skaičius. Didesnį mirtingumą jau pastebi ir Lietuvos kardiologai. Pastebimas ir sutapimas, kad vėžys gviešiasi į vis jaunesnius asmenis.</p>
<p>Nors vakcinavimo pradžioje, kai vakcinos dar nebuvo ištirtos, o žmonės jau buvo pradėti masiškai skiepyti, mokslo žmonės prisidėjo prie žmonių diskriminacijos ir nuomonės formavimo skiepų klausimais, tačiau dabar, politinėje arenoje pritilus COVID-19 temai, jau ir patys mokslininkai tvirtina, kad skiepai sukėlė nepageidaujamas reakcijas ir patikino, kad skiepų veiksmingumas kaip ir šalutinis poveikis labiausiai priklauso nuo žmogaus amžiaus ir jo sveikatos būklės. Be to, jau net ir jis jauniems žmonėms skiepytis nerekomenduoja.</p>
<h2>Mirtingumo šuolis sutapo su vakcinacija</h2>
<p>Kalbant apie Vokietijos situaciją, viešai skelbiama, jog pirmieji pandemijos metai, lyginant su paskutiniaisiais buvo visiškas niekis[2]. Remiantis duomenimis, 2021 m., kai masinė vakcinacija pasiekė savo piką, mokslininkai apskaičiavo beveik 32 000 perteklinių mirčių. Mirtingumas esą padidėjo visose amžiaus grupėse, o ypač tarp jaunų žmonių.</p>
<p>Pastebima, kad didžiausias mirtingumo šuolis įvyko 2021 m. balandžio ir gegužės mėnesiais, kas sutampa su vakcinacijos pradžia. Mokslininkai pastebėjo, kad antroji dozė išties neatrodo tokia pavojinga kaip pirmoji ar trečioji ir, kad mirtingumas yra glaudžiai susijęs su vakcinacijos data – vos tik skiepijimo tempai sulėtėjo, sumažėjo ir mirtingumas.</p>
<p>Akcentuojama, kad 60–79 metų amžiaus grupėje mirtingumo padidėjimas sutampa su pirmosios ir trečiosios dozės suleidimu, o tarp 80 metų ir vyresnių asmenų nepastebėta jokių reikšmingesnių „signalų“.</p>
<blockquote>
<p>Todėl daroma prielaida, kad šios vakcinos labiausiai kenkia sukeldamos nepageidaujamas šalutines reakcijas, tačiau tuo pačiu jos yra ir ganėtinai saugios vyresnio amžiaus asmenims, kurių imuninė sistema yra silpnesnė. Būtent dėl šios priežasties vyriausieji vokiečiai yra naudinga vakcinų kontrolinė grupė, kuri yra jautriausia su virusais susijusiam mirtingumui ir mažiausiai jautrūs vakcinų sukeliamoms nepageidaujamoms reakcijoms[2].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vakk.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pasikeitusi situacija pastebima ir ES</h2>
<p>Tačiau su mirčių pertekliumi susidūrė ir visa Europos Sąjunga (ES). Kaip paskelbė Sveikatos teisės institutas (STI), Eurostat duomenimis, palyginus su 2016–2019 m. tuo pačiu mėnesiu, perteklinis mirtingumas padidėjo 15,8 proc., kas reiškia 58 tūkst. perteklinių mirčių.</p>
<blockquote>
<p>„Palyginimui: 2020 m. liepą mirčių buvo 3 proc., 2021 m. liepą 6 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais. ES pareigūnai teigia, kad dalį 2022 m. liepos mirtingumo padidėjimo galėjo lemti karščio bangos, kurios paveikė dalį Europos“, – rašoma STI socialinėje feisbuko paskyroje.</p>
</blockquote>
<p>STI direktorius Rimas Jankūnas aiškina, kad išvadų iš vieno mėnesio duomenų daryti negalima, tačiau akivaizdu, kad ES perteklinių mirčių situacija yra pasikeitusi. Vien Lietuvoje per šį 4 mėnesių laikotarpį buvo užfiksuotos 527 perteklinės mirtys, tenkančios milijonui gyventojų. </p>
<p>Pasak R. Jankūno, nustebino ir ryškus situacijos pablogėjimas minimu laikotarpiu Portugalijoje (587 perteklinės mirtys 1 mln. gyventojų), Ispanijoje (454 perteklinės mirtys) ir net iki tol puikiai su COVID-19 virusu besitvarkiusioje Norvegijoje (311 perteklinių mirčių, kas per 4 mėnesius yra tiek, kiek per 2 metus nuo pandemijos pradžios). Visgi, virusologas neskubėjo daryti išvadų ir teigė kol kas dar negalintis pasakyti, ar tokia tendencija yra „kelių mėnesių trukmės šiltojo sezono reiškinys“, ar ji truks ilgesnį laiką.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tii.jpg" alt="" /></p>
<h2>Fiksuojamas didesnis mirtingumas tarp vaikų</h2>
<p>Pandemijos įkarštyje pasigirdus politikų raginimams kuo skubiau skiepyti ir mažamečius, ir net kūdikius, nors ir buvo viešai kalbama, kad koronavirusas jų gyvybei nėra pavojingas, su tokia retorika pavyko „pasiekti“ išties liūdnų rezultatų.</p>
<p>Sveikatos teisės institutas (STI) pasidalino Europos mirtingumo stebėsenos sistemos EuroMOMO duomenimis, kuriuose akivaizdžiai matoma, jog būtent nuo 2021 m. vidurio vaikų ir paauglių mirčių skaičius šoktelėjo.</p>
<p>STI pateikia įvykių chronologiją: 2020 m. vaikų mirčių pradėjo mažėti, politikai ir jiems patariantys ekspertai ragino saugoti vaikus, neleisti jų į mokyklas bei darželius. Jau 2021-aisiais politinė retorika pasuko kiek kita kryptimi – nuo tada pradėta entuziastingai mažamečius kviesti skiepytis. O štai 2022 m. pirmus kelis mėnesius, kaip nurodo STI, vaikų mirčių skaičius kone susilygino su tuo pačiu laiku 2020 m., bet vėliau vėl šoktelėjo į viršų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sti-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Perteklinės mirtys susijusios su vakcinomis nuo COVID-19?</h2>
<p>Prielaidą, kad išaugęs perteklinis mirtingumas gali būti sietinas su vakcinacija nuo COVID-19, pateikė ir buvęs „BlackRock“ portfelio valdytojas bei Volstrito analitikas Edwardas Dowdas. </p>
<blockquote>
<p>„Mano teorija yra vakcinos. Kitų žmonių nuomonė gali skirtis. Tačiau faktas tas, kad mes šiuo metu nekalbame apie tai, kas šiuo metu vyksta – visoje šalyje ir Europoje fiksuojamas 20 proc. mirtingumo perteklius“, – kalbėdamas apie mirtingumą nuo COVID-19 rėžė E. Dowdas[3].</p>
</blockquote>
<p>Paklaustas dėl perteklinio mirčių skaičiaus, E. Dowdas kirto tiesiai šviesiai – COVID-19 vakcina, pasak jo, nėra nei saugi, nei veiksminga – ji esą sukelia didesnį mirtingumą nei įprasta vakcina ir netgi gali sukelti neįgalumą.</p>
<h2>Lietuvoje – pavojus dėl širdies ir kraujagyslių ligų</h2>
<p>Tuo tarpu Lietuvos kardiologai jau nerimsta ir skambina pavojaus varpais, kad mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų šalyje – gerokai išaugęs[6]. Įdomus kontekstas – didžiausias mirtingumo šuolis įvyko 2021-aisiais, o kaip vieną iš to priežasčių medikai įvardija COVID-19 pandemiją. </p>
<blockquote>
<p>Higienos instituto (HI) duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės <strong>–</strong> beveik tiek pat, kiek yra gyventojų Alytaus mieste. Specialistai neslepia, kad būtent širdies ir kraujagyslių ligos savo pavojingumu gerokai atsiplėšia nuo COVID-19 viruso – lyginant pernai metus, mirusiųjų nuo šių ligų skaičius sudarė 48,2 proc., kai tuo tarpu nuo koronaviruso mirė 14,7 proc.</p>
</blockquote>
<p>Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė atkreipia dėmesį, kad dauguma mirusiųjų nuo COVID-19 buvo rizikos grupėje, nes sirgo lėtinėmis kraujotakos sistemos ligomis. Pasak jos, tai lėmė ir nemažą dalį mirčių nuo koronaviruso.</p>
<p>Medikės teigimu, nors 2015 m. mirtingumas nuo širdies ligų mažėjo, prieš kelerius metus jis vėl pradėjo augti. 2020 m. šios ligos nusinešė 9,8 proc. daugiau gyvybių nei 2019 m., o pernai metais <strong>–</strong> 8,8 proc. daugiau nei 2020-aisiais[6].</p>
<p>„Situaciją smarkiai pablogino COVID-19 pandemija. Karantinas apribojo sveikatos priežiūros teikimo paslaugas, pacientai gerokai rečiau lankėsi pas šeimos gydytojus, kardiologus, kitus specialistus. Tiek stacionarių, tiek ambulatorinių gydymosi galimybių mažėjo, sutriko diagnostika, prevencija. Taip pradėjo kilti mirtingumas tiek nuo COVID-19, tiek nuo kraujotakos sistemos ligų. Pastarųjų susirgimų riziką pastebimai kelia ir didelis cholesterolio kiekis, tačiau moksliniai tyrimai teikia daug vilties. Jie rodo, kad žmonių, vartojusių cholesterolio kiekiui mažinti skirtus vaistus, statinus, rizika susirgti sunkios formos koronavirusu ar mirti buvo apie 30 proc. mažesnė, o buvimo laikas ligoninėje – apie 39 proc. trumpesnis“, – teigė J. Čelutkienė[6].</p>
<h2>Vėžiu serga vis jaunesni gyventojai</h2>
<p>Dar viena neraminanti tendencija – tendencingas vėžinių susirgimų „jaunėjimas“. Nauja mokslinių tyrimų apžvalga parodė, kad vėžys tarp vis jaunesnių suaugusiųjų yra didėjanti pasaulinė problema, kuri, greičiausiai yra susijusi su netinkama mityba, nutukimu ir neveiklumu[8]. </p>
<p>Mokslininkų teigimu, jau nuo 1990-ųjų daugelyje šalių daugėja jaunesnių nei 50 metų žmonių, sergančių įvairiomis vėžio formomis. Nors to priežastys nėra iki galo aiškios, svarstoma, kad tam įtakos gali turėti gyvenimo būdo pokyčiai.</p>
<blockquote>
<p>Tarp dažniausiai pasitaikančių įvardijami krūties, gaubtinės žarnos, stemplės, inkstų, kepenų, skrandžio ir kasos vėžiniai susirgimai.</p>
</blockquote>
<p>Vyresniojo tyrėjo dr. Shujio Ogino teigimu, akivaizdus pavyzdys yra vakarietiška mityba, kurioje gausu perdirbto maisto, pridėtinio cukraus ir raudonos mėsos, bet tuo pačiu mažai vaisių, daržovių, skaidulų ir „gerųjų“ riebalų. Būtent pastarųjų produktų nebuvimas kasdieniame mitybos racione lemia padidėjusią riziką susirgti, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžiu[8].</p>
<blockquote>
<p>Ekspertai buvo priversti net paankstinti storosios žarnos vėžio susirgimo vidutinį amžių iki 45 metų.</p>
</blockquote>
<p>Todėl Sh. Ogino teigimu, sveikos gyvensenos įpročius mažamečiams reikia diegti nuo pat vaikystės. Jis taip pat pridūrė, kad vaikų vėžio rizika ateityje tiesiogiai priklauso nuo to, kaip tėvai elgiasi dabar.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vezys-2.jpg" alt="" width="870" height="578" /></p>
