PSO skelbia pasaulinę ekstremalią situaciją dėl beždžionių raupų
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rugpjūčio 14 dieną paskelbė pasaulinę ekstremalią situaciją visuomenės sveikatos srityje dėl beždžionių raupų protrūkio Afrikoje. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai PSO ekspertų komitetas, susirinkęs aptarti sparčiai blogėjančią situaciją, rekomendavo paskelbti aukščiausią pavojaus lygį. PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas patvirtino šią rekomendaciją, pabrėždamas, kad būtina koordinuota tarptautinė reakcija siekiant suvaldyti viruso plitimą ir išsaugoti gyvybes.
„Šiandien ekstremaliųjų situacijų komitetas man pranešė, kad, jų nuomone, ši padėtis yra tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija. Aš sutikau su šia rekomendacija“, – sakė Tedrosas, pradėdamas posėdį internetu ir nurodydamas, kad protrūkio epicentras yra Demokratinė Kongo Respublika (KDR), tačiau pastarosiomis savaitėmis apie 90 užsikrėtusiųjų buvo užfiksuota kaimyninėse šalyse, įskaitant Burundi, Keniją, Ruandą ir Ugandą[1].
Naujosios Bezdžionių raupų atmainos epicentre – Kongas
Beždžionių raupai, pirmą kartą žmonėms diagnozuoti 1970 m. Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR), šiemet smarkiai išaugo tiek atvejų skaičiumi, tiek geografinėmis ribomis. Beždžionių raupai yra virusinė liga, kuri plinta per kontaktą su užsikrėtusiais žmonėmis ar gyvūnais, taip pat liečiant užkrėstas medžiagas. Ligos simptomai apima pūslelių atsiradimą ant odos, o nors dauguma pacientų visiškai pasveiksta, liga gali būti ypač pavojinga vaikams, nėščiosioms ir asmenims su silpna imunine sistema. Šiais metais KDR užregistruota daugiau nei 14 tūkstančių naujos ligos atmainos atvejų ir 524 mirtys, o tai viršija praėjusių metų statistiką[2].
„Naujojo klodo atsiradimas ir greitas plitimas ypač neramina, nes tai gali dar labiau pabloginti jau ir taip įtemptą situaciją. Reikalinga skubi tarptautinė reakcija, siekiant užkirsti kelią viruso plitimui ir išsaugoti gyvybes,“ – pridūrė PSO vadovas Tedrosas.
Šiuo metu pagrindinė protrūkio zona išlieka Afrika, tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras įvertino, kad rizika virusui išplisti į Europą yra „labai maža“. Nepaisant to, Europos Komisija ir Pasirengimo sveikatos krizėms ir reagavimo į jas agentūra (HERA) jau reagavo, planuodamos siųsti vakcinas į Afriką[3].
Nuo bezdžionių raupų gelbės vakcinos?
Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) rugpjūčio 13 d. paskelbė beždžionių raupus visuomenės sveikatos krize ir kreipėsi į tarptautinę bendruomenę pagalbos, kad galėtų parūpinti 2 milijonus vakcinų. Europos Komisija atsiliepė į šį prašymą ir pranešė, kad Afrikos CDC išsiųs 175 420 dozių vakcinos nuo beždžionių raupų, iš kurių 40 000 dozių bus tiekiamos tiesiogiai iš vakcinos gamintojos „Bavarian Nordic“. Ši vakcina, vadinama „Modified Vaccinia Ankara-Bavarian Nordic“ (MVA-BN), yra patvirtinta kaip tinkama naudoti skiepyti riziką patiriančius suaugusiuosius ES, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse.
Vis dėlto, iki šiol vakcina buvo patvirtinta tik dviejose Afrikos šalyse. PSO praėjusią savaitę paprašė bendrovės „Bavarian Nordic“ pasirūpinti, kad vakcina būtų įtraukta į preparatų, skirtų vartoti nenumatytaisiais atvejais, sąrašus, siekiant pagreitinti jos pristatymą nuo protrūkio kenčiančioms šalims.
Primename, kad beždžionių raupai buvo paskelbti visuomenės sveikatos krize jau anksčiau, 2022 m., kai buvo suvaldytas viruso protrūkis daugelyje pasaulio šalių. Tačiau nuo 2023 m. pabaigos rytinėje KDR dalyje ėmė plisti nauja viruso atmaina, kuri, manoma, gali būti lengviau perduodama ir sukelti sunkesnę ligos formą.
PSO planuoja įgyvendinti regioninį atsako planą, kuriam įgyvendinti reikalinga pradinė 15 milijonų dolerių suma. Tedrosas taip pat paragino donorus skirti papildomą finansavimą, kad būtų patenkinti visi poreikiai kovojant su šia ekstremalia situacija.
PSO taip pat dirba su vietinėmis bendruomenėmis ir vyriausybėmis siekdama sustiprinti viruso plitimo kontrolę ir užtikrinti efektyvią atsako strategiją. Ši strategija apima vakcinų prieinamumo didinimą, laboratorinių tyrimų infrastruktūros stiprinimą ir sveikatos priežiūros darbuotojų apmokymus.
