Prastėjančią situaciją atsispindi ir bloga šauktinių sveikatos būklė
Nevisavertė mityba, greitas ir nesubalansuotas maistas gali tapti daugelio vaikų sveikatos sutrikimų priežastimi. O mažamečiai Lietuvoje kuo toliau, tuo labiau stipria sveikata pasigirti negali. Po šiemet Seime įvykusios konferencijos „Vaikų maitinimas ugdymo įstaigose šiandien ir kur norime būti 2025 m.?“ visuomenės sveikatos specialistė Vitalija Jankauskaitė atkreipė dėmesį į keletą svarbiausių aspektų, rodančių, kad kol ne vėlu, būtina susirūpinti vaikų sveikata ir mityba.
V. Jankauskaitė susistemino keletą konferencijos metu iš pranešėjų išgirstų įžvalgų, dar kartą įrodančių, kad mažamečių sveikata valstybei turėtų tapti svarbiausiu prioritetu.
Prastą visuomenės sveikatą esą geriausiai atspindi prasta šauktinių sveikata – tai rodo, kaip per pastaruosius 20 metų suprastėjo vaikų sveikatos būklė. 2018 metais publikuotame straipsnyje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad šaukiamųjų į karo tarnybą pagal sąrašus jaunuolių sveikata yra blogesnė nei tarnaujančių savanoriškai – 2017 m. nuolatinei privalomai karo tarnybai tinkamais buvo pripažinti 60 proc. šauktinių, netinkamais – 35 proc., o dar 5 proc. tarnyba kuriam laikui buvo atidėta dėl ūmių ligų ar traumų[1].
Europoje bent vienas iš trijų vaikų yra nutukęs, o Lietuva jau lenkia JAV
Kitas aspektas, liudijantis apie prastą vaikų sveikatą, apima ne tik Lietuvą, bet ir visą Europos žemyną – Europoje bent vienas iš trijų vaikų yra nutukęs. Tačiau Lietuvoje ši problema – ne ką mažesnė ir jau 2022 metais buvo skambinama pavojaus varpais, kad pagal nutukusių vaikų skaičių Lietuva jau lenkia net ir JAV[3]. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, iš 550 jame dalyvavusių šeimų, kas ketvirtas 7-14 metų amžiaus vaikas turi antsvorio arba yra nutukęs.
Kaip jau minėta, tokiais skaičiais mes jau lenkiame net ir „storulių rojumi“ vadinamą JAV: skaičiuojama, kad Lietuvoje 7-14 metų amžiaus grupėje yra net 23 proc. vaikų, turinčių antsvorį ar nutukimą, kai tuo tarpu JAV 12-19 metų amžiaus grupėje tokių vaikų yra 21,2 proc.[3]
Nutukimą lemia nevisavertė mityba ir tėvų rodomas blogas pavyzdys
V. Jankauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad jau net apie 6 procentai pirmokų yra nutukę, o neigiamas maitinimosi pavyzdys dažniausiai ateina iš tėvų – jeigu tėvai turi per didelį svorį, dažniausiai su viršsvoriu kovoja ir vaikai.
Konferencijoje taip pat buvo aptarta ir pusryčių svarba vaiko organizmui – nustatyta, kad šiuo metu Lietuvoje pusryčius valgo vos 64 procentai vaikų. Tam įtakos gali turėti ir prasti tėvų mitybos įgūdžiai – juk dažnai tarp suaugusiųjų girdime frazes, kad štai šiandien šie nespėjo papusryčiauti arba tokia praktika jų namuose apskritai netaikoma, mat visur skubama, lekiama.
Tačiau net mokslininkai išsiaiškino, kad pusryčių praleidimas gali turėti neigiamos įtakos vaikų elgesiui – nustatyta, kad namuose pusryčiaujantys vaikai turi mažiau elgesio problemų nei tie, kurie pirmą kartą dienoje valgo už savo namų ribų[4].
Visgi, blogi mitybos įpročiai ties tuo nesibaigia ir, kaip nurodo V. Jankauskaitė, vos apie 28 proc. šalies vaikų kasdien valgo šviežių daržovių ir 75 procentai kasdien valgo mėsą. Tuo tarpu net 17 proc. pirmokų niekada nėra valgę žuvies.
Tokie rezultatai parodo, kad pagrindinis faktorius, pagal kurį vaikai renkasi maistą, yra ne jo maistinės savybės, bet skonis.
Nesubalansuota mityba gali tapti sveikatos ir dėmesio sutrikimų priežastimi
Tuo tarpu prastus mažamečių mitybos įgūdžius „sėkmingai“ papildo ir visiškai sveikatai nepalankus gyvenimo būdas. Štai, kaip nurodo V. Jankauskaitė, apie 45 proc. pirmokų darbo dienomis prie ekranų praleidžia maždaug dvi valandas, o net du trečdaliai vaikų savaitgaliais po tris ir daugiau valandų „gyvena“ kompiuteriuose.
O štai netinkama mityba galiausiai atsispindi ir jaunuolių gebėjimuose mokytis, susikaupti bei įsiminti informaciją. Tai liečia ne tik vaikus, bet ir apskritai visų amžiaus grupių asmenis, mat Brazilijoje atliktas tyrimas parodė, kad žmonėms, kurie aštuonerių metų laikotarpiu valgė daugiau stipriai perdirbto maisto, greičiau silpo kognityviniai sugebėjimai – šie pokyčiai buvo net 28 proc. spartesni nei tų, kurie tokio maisto vartojo mažiau[5].
Visgi, užtrenkę namų duris vaikai taip pat ne visada reikiamai pasisotina, mat mokyklose dėl menkos pertraukų trukmės šie vos spėja arba išvis nespėja pavalgyti.
„Mokslininkų įrodyta, jog kuo anksčiau vaikystėje pradėjus valgyti sveikatai palankesnį maistą, gyvenimo trukmę galima prailginti 10 metų. Ir atvirkščiai“, – nurodė V. Jankauskaitė.
Ji pridūrė, kad Suomijoje vaikams jau dešimtmečius skiriamas nemokamas maitinimas. Tuo tarpu suomių gyvenimo trukmė prailgėjo 10-15 metų.
Krečiant infliacijai, brangsta ir maitinimas ugdymo įstaigose
Tačiau net ir mokyklose tiekiamos vaikų maitinimo paslaugos prieinamos ne visiems – jei vaikui nėra paskirtas nemokamas maitinimas, tėvams gali tekti labiau papurtyti savo pinigines norint, kad jų atžala mokykloje valgytų sočiai ir subalansuotai.
Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė dar rugpjūtį atkreipė dėmesį, kad dėl infliacijos sostinės ugdymo įstaigose kyla ir vienos dienos vaiko maitinimo kainos: ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse, dirbančiose 10,5 ir 12 valandų – lopšelio grupėse – 2,60 Eur; darželio grupėse – 2,90 Eur; priešmokyklinio ugdymo grupėse – pusryčiams skiriama 1,16 Eur, pietums – 2,10 Eur, pavakariams – 1,16 Eur. Taip pat, ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo grupių, dirbančių 24 valandas, įkainių pokytis: lopšelio grupėse – 2,90 Eur; darželio grupėse – 3,20 Eur; priešmokyklinio ugdymo grupėse – pusryčiams skiriama 1,16 Eur, pietums – 2,10 Eur, pavakariams – 1,16 Eur, vakarienei – 0,84 Eur. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse, kuriose vaikas ugdomas ne ilgiau kaip 4 valandas: lopšelio grupėse – 2,10 Eur; darželio grupėse – 2,30 Eur; priešmokyklinio ugdymo grupėse – pusryčiams skiriama 1,16 Eur, pietums – 2,10 Eur.
Nemokamas maitinimas šiuo metu skiriamas vaikams, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 220,5 euro, tačiau išimties atvejais gali būti skiriamas ir atvejais, kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 294 eurų[6].
