Vaikų ADHD sutrikimas: problema, kuri nėra nei suprantama, nei rimtai priimama
ADHD – dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas yra plačiai paplitęs neurologinis raidos sutrikimas, kuris pasireiškia vaikams ir dažnai išlieka iki suaugusiųjų amžiaus. Dėl būdingos dėmesio stokos, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomų ADHD gali turėti didelę įtaką vaiko mokymosi rezultatams, socialiniams santykiams ir bendrai gerovei.
ADHD yra vienas iš dažniausių vaikų neurologinių raidos sutrikimų, kuriuo visame pasaulyje serga apie 5-10 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Nors šis sutrikimas dažniau pasireiškia berniukams, svarbu pripažinti, kad juo gali sirgti ir mergaitės, nors dažnai jis nediagnozuojamas[1].
Priežastys ir neurobiologiniai veiksniai gali keistis ir varijuoja pagal atvejus. Tikslios ADHD priežastys vis dar nėra iki galo išaiškintos, tačiau tyrimai rodo, kad jį lemia genetinių, aplinkos ir neurologinių veiksnių derinys. Vaikams, kurių šeimose yra ADHD atvejų, yra didesnė rizika susirgti šiuo sutrikimu[2].
Neurologiniu požiūriu dėmesio sutrikimas siejamas su tam tikrų smegenų sričių, susijusių su dėmesiu, impulsų kontrole ir vykdomąja veikla, pakitimais. Neurotransmiteriai, tokie kaip dopaminas ir noradrenalinas, taip pat atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant dėmesį ir elgesį.
Individualūs simptomai atitolina bendrą diagnozę
ADHD pasireiškia įvairiais simptomais, kuriuos galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas: neatidumo ir hiperaktyvumo ir (arba) impulsyvumo simptomai. Nedėmesingiems simptomams priskiriami dėmesio sutelkimo, nurodymų vykdymo, užmaršumo ir lengvo išsiblaškymo sunkumai.
Hiperaktyvumo ir (arba) impulsyvumo simptomai pasireiškia nerimastingumu, nervingumu, impulsyvumu ir nesugebėjimu laukti savo eilės. Tačiau dažnai dėmesio deficito ir hiperaktyvumo simptomai diferencijuojami ir priskiriami kitiems sutrikimams, nurašomi kaip elgesio problemos.
ADHD diagnozė nustatoma atlikus išsamų įvertinimą, kurio metu atsižvelgiama į tėvų, mokytojų ir kitų globėjų pateiktą informaciją. DSM-5 nurodyti diagnostikos kriterijai padeda gydytojams įvertinti simptomų buvimą ir jų poveikį vaiko kasdieniam funkcionavimui. Ne visi tėvai priima medikų paskatą tirtis ir nuleidžia viską pro pirštus, ignoruodami vaiko poreikius.
Deja, bet taip kartais elgiasi ir medikai ar terapeutai, švietimo įstaigų darbuotojai. ADHD valdymui reikalingas daugialypis požiūris, apimantis elgesio intervencijas, vaistus ir paramos sistemas. Tai nėra paprastas sindromas, kuriam pakanka tabletės ir viskas susitvarko.
- Elgesio intervencijos: elgesio terapijos, tokios kaip kognityvinė elgesio[3] terapija (KET) ir elgesio keitimo metodai moko vaikus strategijų, kaip pagerinti dėmesį, savikontrolę, organizacinius įgūdžius ir socialinę sąveiką.
- Vaistai: stimuliuojantys vaistai, tokie kaip metilfenidatas ir amfetaminai, paprastai skiriami dėmesiui sustiprinti ir hiperaktyvumui bei impulsyvumui sumažinti. Prieš pradedant vartoti vaistus, svarbu pasitarti su sveikatos priežiūros specialistais.
- Tėvų ir mokytojų parama: vaikams, sergantiems ADHD, labai svarbu sukurti palankią aplinką namuose ir mokykloje. Tėvų ir mokytojų švietimas apie dėmesio sutrikimus, elgesio valdymo strategijų pateikimas ir atvirų bendravimo kanalų puoselėjimas gali gerokai pagerinti vaiko savijautą ir mokymosi rezultatus.
- Individualūs ugdymo planai: individualūs ugdymo planai (IEP) arba 504 planai apibrėžia pritaikymą ir paramos paslaugas ugdymo įstaigose. Šie planai gali apimti lengvatinį sėdėjimą, papildomą laiką užduotims ar testams atlikti ir galimybę naudotis konsultavimo ar terapijos paslaugomis.
Vaikų ADHD gydymo atotrūkio mažinimas, pasirodo, opi tema
ADHD yra sudėtingas neurologinis raidos sutrikimas, kurį reikia visapusiškai suprasti ir valdyti. Nors vaistų nėra, ankstyva diagnozė, tinkamos intervencijos ir nuolatinė parama gali labai pagerinti vaikų, sergančių ADHD, gyvenimo kokybę.
Tai yra neurologinė raidos liga, kuria serga daug vaikų, tačiau yra didelis gydymo atotrūkis, ypač tarp mergaičių. Labai svarbu, kad tėvai, pedagogai ir sveikatos priežiūros specialistai bendradarbiautų didinant visuomenės informuotumą ir švietimą apie ADHD ir jo simptomus.
ADHD būdingi dėmesio sutelkimo sunkumai, hiperaktyvumas, impulsyvumas ir sunkumai laikytis nurodymų. Tai yra grupė požymių, kurių atpažinimas yra labai svarbus identifikuojant vaikus, kuriems gali prireikti intervencijos ir paramos. Deja, diagnozavimas ir vaistai gydymui yra pasiekiami sunkiai.
Naujausi tyrimai, atlikti su 11 723 9-10 metų amžiaus vaikų grupe, atskleidė ADHD gydymo spragą[4]. Tėvų buvo prašoma nurodyti, ar jų vaikams pasireiškė ADHD simptomų. Šokiruojantis tyrimas atskleidė, kad daugumai vaikų, kuriems pasireiškė dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromo simptomai, nebuvo taikomas tinkamas šios ligos gydymas.
Tyrimas parodė, kad tik 26,2 % vaikų, kuriuos tėvai nurodė kaip turinčius ADHD simptomų, kada nors gavo ambulatorinę psichikos sveikatos priežiūrą. Tai rodo, kad egzistuoja didelė spraga siekiant gauti tinkamas terapines intervencijas ADHD gydyti.
Be to, tyrimas atskleidė, kad tik 12,9 % vaikų šiuo metu vartoja vaistus nuo ADHD, o tai rodo, kad farmakologinio gydymo galimybės yra nepakankamai naudojamos. Šie vaistai, tinkamai paskirti ir prižiūrimi, gali palengvinti simptomus ir pagerinti vaiko funkcionavimą.
Riboti pasirinkimai gydymo reikalaujantiems vaikams
Tyrimas taip pat atskleidė didelius gydymo skirtumus, susijusius su socialiniais ir ekonominiais veiksniais. Keista, kad pajamos nebuvo susijusios su medikamentiniu ADHD gydymu. Atvirkščiai, vaikai iš šeimų, gaunančių didesnius atlyginimus ir turinčių aukštesnį išsilavinimą, rečiau gavo ambulatorinę psichikos sveikatos priežiūrą.
Ši išvada pabrėžia, kad reikia atkreipti dėmesį į veiksnius, darančius įtaką gydymo prieinamumui, ir užtikrinti teisingą priežiūrą visiems sergantiems vaikams.
Dar vienas dėmesio vertas atradimas: ADHD medikamentų vartojimo skirtumai tarp berniukų ir mergaičių[5].
Nustatyta, kad sindromui gydyti skirti vaistai dažniau vartojami tarp berniukų nei tarp mergaičių. Šis skirtumas kelia svarbių klausimų dėl mergaičių ADHD atpažinimo ir gydymo, nes dėl galimų lyčių šališkumo joms gali būti nepakankamai diagnozuojama arba nepakankamai gydoma.
Siekiant sumažinti ADHD gydymo atotrūkį, labai svarbu įgyvendinti tikslines strategijas.
- Švietimas ir informuotumas: labai svarbu didinti tėvų, pedagogų ir sveikatos priežiūros specialistų informuotumą apie ADHD simptomus, vertinimą ir gydymo galimybes. Tai gali padėti atpažinti vaikus, kuriems reikia pagalbos, ir užtikrinti savalaikį įsikišimą.
- Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas: turėtų būti dedamos pastangos, kad ADHD sergantiems vaikams būtų sudarytos geresnės galimybės gauti ambulatorinę psichikos sveikatos priežiūrą. Tai apima psichikos sveikatos paslaugų plėtrą, laukimo laiko mažinimą ir geresnį prieinamumą bei draudimo apsaugą šeimoms.
- Lyčių skirtumų mažinimas: ypatingas dėmesys turi būti skiriamas nepakankamai diagnozuojamų ir gydomų ADHD sergančių mergaičių problemai spręsti. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų būti mokomi atpažinti ir tinkamai gydyti mergaičių ADHD simptomus, kad jos gautų reikiamą pagalbą.
- Bendradarbiavimas ir parama: tėvų, pedagogų ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimo skatinimas yra gyvybiškai svarbus kuriant visapusiškas paramos sistemas vaikams, sergantiems ADHD. Tai gali apimti individualių ugdymo planų rengimą, elgesio valdymo strategijų įgyvendinimą ir atvirų bendravimo kanalų puoselėjimą.
Informuotumas apie sindromą galėtų keisti padėtį
Neseniai vykusiose diskusijose apie vaikų ADHD gydymą sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad būtina didinti informuotumą ir supratimą apie šį neurologinį raidos sutrikimą. Dr. Haroldas Hongas, sertifikuotas psichiatras Šiaurės Karolinoje, pabrėžia šio klausimo svarbą, ypač kai kalbama apie tinkamą mergaičių ADHD gydymą.
Pagrindinis veiksnys, lemiantis, kad dėmesio sutrikimais sergantys vaikai nėra tinkamai gydomi, yra bendras žinių apie su šiuo sutrikimu susijusius simptomus trūkumas. Dr. Hong mano, kad daugelis tėvų paprasčiausiai nežino, kokių požymių reikia ieškoti arba kaip atpažinti ADHD vaikui[6].
Todėl jie gali nesikreipti reikiamos pagalbos. Be to, labai svarbu atsižvelgti į kultūrinius ir socialinius bei ekonominius veiksnius, nes tam tikrose bendruomenėse gali kilti sunkumų nustatant ir veiksmingai gydant ADHD sergančius vaikus, todėl jie gali būti negydomi.
Ekspertai tvirtina, kad labai svarbu, jog tėvai, pedagogai ir medicinos specialistai bendradarbiautų, siekdami didinti informuotumą ir užpildyti dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo gydymo spragas. Dr. Hong pabrėžia, kad reikia toliau tirti šią temą, kartu pabrėždama esminį švietimo ir informuotumo vaidmenį užtikrinant, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo lyties, gautų tinkamą priežiūrą ir gydymą. Tik bendromis pastangomis galime suteikti savo vaikams reikiamus išteklius, kad jie galėtų klestėti.
Michelle Giordano, psichologė ir bendruomenės patarėja, dalijasi susirūpinimu dėl naujausiuose tyrimuose išryškėjusių skirtumų prižiūrint ADHD sergančius vaikus, ypač mergaites. M. Giordano atkreipia dėmesį, kad tyrimų rezultatai rodo, jog daugeliui vaikų, sergančių ADHD, neskiriamas reikiamas gydymas, o tai gali turėti neigiamos įtakos jų gebėjimui mokytis ir įsitraukti į socialinę bei akademinę veiklą.
Pagrindinė spraga: informacija ir patarimai, skiriami tėvams
Yra įvairių priežasčių, kodėl ADHD sergantys vaikai gali negauti reikiamo gydymo. Pasak Giordano, vienas iš galimų paaiškinimų yra nepakankamas tėvų ir globėjų informuotumas apie ADHD simptomus ir galimą gydymą. Be to, socialiniai ir kultūriniai barjerai gali trukdyti šeimoms gauti tinkamą priežiūrą, todėl ši problema dar labiau paaštrėja.
Siekiant pašalinti šias spragas ir nelygybę, būtina imtis bendrų pastangų. Norint užtikrinti, kad sergantys vaikai laiku gautų tinkamą gydymą, būtina didinti tėvų, pedagogų ir medicinos specialistų informuotumą apie sutrikimą. Gilindami žinias ir supratimą apie ADHD simptomus, galimus gydymo būdus ir ankstyvosios intervencijos svarbą, galime įgalinti tėvus bei globėjus imtis reikiamų veiksmų, kad jie veiksmingai padėtų savo vaikams.
Be to, labai svarbi bendruomenės parama ir bendradarbiavimas. Sveikatos priežiūros organizacijos ir švietimo įstaigos gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant informuotumo didinimo kampanijas, organizuojant seminarus ir teikiant išteklius, skirtus skleisti gyvybiškai svarbią informaciją apie ADHD. Bendradarbiaudami galime panaikinti kliūtis, panaikinti skirtumus ir užtikrinti, kad kiekvienas aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantis vaikas gautų priežiūrą ir paramą, kurios nusipelno.
