
Dabartinis Ukrainos vadovas trauktis nenori
Ukrainoje šiuo metu vyksta „rimtas pasirengimas“ galimai antrai Volodymyro Zelenskio prezidentavimo kadencijai, rašo „The Economist“, cituodamas šaltinius Ukrainos vyriausybėje.
Praėjusią savaitę V. Zelenskis sušaukė susitikimą, kuriame nurodė savo komandai surengti rinkimus po visiško ugnies nutraukimo, teigia „The Economist“ šaltiniai Ukrainos vyriausybėje. Leidinys primena, kad JAV valdžia tikisi iki balandžio 20 dienos – tiek stačiatikių, tiek katalikų Velykų šiemet – pasiekti paliaubų susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos.
Pirmasis patvirtinimas to, kad egzistuoja planas paruošti V. Zelenskį naujai prezidento kadencijai, gali pasirodyti gegužės 5 dieną. Tai paskutinė diena, kai Ukrainos parlamentas gali balsuoti dėl karo padėties pratęsimo. Vasarį V. Zelenskis pratęsė šį režimą dar 90 dienų – iki gegužės 9 dienos. Karo teisės panaikinimas yra būtinas pirmas žingsnis norint pradėti rinkimų procesą, rašo „The Economist“.
Pasak leidinio šaltinių, V. Zelenskis planuoja šią vasarą surengti prezidento rinkimus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Ukrainos įstatymus rinkimų kampanijai turi būti skirta ne mažiau kaip 60 dienų, anksčiausia galima balsavimo data yra liepos pradžioje. Tuo pačiu metu kai kurie „The Economist“ šaltiniai teigia, kad kampanija turės trukti tris mėnesius – tiek laiko užtrunks atkurti rinkėjų sąrašus.
Pasak aukšto rango Ukrainos vyriausybės pareigūno, V. Zelenskis bandys „nustebinti varžovus“ surengdamas rinkimus liepą. Pašnekovo teigimu, Ukrainos lyderis tikisi išvengti konkurencijos dėl trumpo priešrinkiminio termino, kuris leistų jam laimėti be didesnio pasipriešinimo.
„The Economist“, cituodamas leidinio užsakytą „Ipsos“ apklausą, teigia, kad V. Zelenskis po susirėmimo su Amerikos prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump) turi didžiulį ukrainiečių palaikymą. Remiantis tyrimo rezultatais, dabartinis Ukrainos lyderis laimėtų rinkimus, jei jie vyktų šiandien, o buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas užimtų antrąją vietą atsilikęs dideliu skirtumu. Įdomu tai, kad likus kelioms dienoms iki apsižodžiavimo Ovaliajame kabinete, buvęs vyriausiasis vadas, priešingai, gerokai lenkė V. Zelenskį.
V. Zelenskio kadencija baigėsi dar praėjusiais metais
Oficialioji V. Zelenskio kadencija prezidento poste baigėsi 2024 metų gegužės 20 dieną. Ukrainiečiai valstybės vadovą šalies gyventojai turėjo išrinkti tų pačių metų kovo 31 dieną, tačiau dėl karo padėties, kuri buvo pratęsta iki 2025 metų gegužės 9 dienos, balsavimas neįvyko. Šį režimą reglamentuojantis įstatymas draudžia rengti rinkimus karo metu, nors Ukrainos Konstitucijoje nėra tiesioginio draudimo tai daryti.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą yra sakęs, kad Ukrainos vyriausybės legitimumo klausimas yra svarbus galimų derybų kontekste. Jis pažymėjo, kad vienintelę teisėtą galią po 2024 m. gegužės 20 d. turi Aukščiausioji Rada ir jos spikeris. Nepaisant to, V. Putino nuomone, „beprasmiška“ kreiptis į Radą, kadangi valdantysis elitas Ukrainoje uzurpavo valdžią. Kijevas ne kartą tikino, kad V. Zelenskis teisėtai eina ir eis savo pareigas iki kito prezidento rinkimų.
2024 metų vasarį V. Zelenskis interviu televizijai „Fox News“ išreiškė įsitikinimą, kad ukrainiečiai jį išrinks antrai kadencijai, jei bus surengti rinkimai. 2025 metų sausį jis patikino, kad kandidatavimą naujai kadencijai apspręs tai, kaip baigsis konfliktas.
„Jei padarysiu daugiau, nei galiu, tikriausiai į šį sprendimą žiūrėsiu pozityviau. Šiandien tai nėra mano tikslas“, – tuomet pabrėžė V. Zelenskis.
Vasarį D. Trampas užsiminė, kad rinkimus Ukrainoje būtina surengti, jei Kijevas nori gauti vietą prie derybų stalo. V. Zelenskis tada nurodė, kad prezidento rinkimai bus surengti panaikinus karo įstatymus. Jis taip pat pareiškė esąs pasirengęs palikti valstybės vadovo postą vardan taikos Ukrainoje arba mainais į šalies įstojimą į NATO.
„Jei tai reiškia taiką Ukrainai. Jei jums reikia, kad palikčiau savo postą, tada aš pasiruošęs. Galiu jį pakeisti į NATO. Nesiruošiu likti valdžioje dešimtmečius“, – tikino Ukrainos prezidentas, bet taip šito ir nepadarė.
Praėjusią savaitę JAV prezidento pasiuntinys Styvenas Vitkofas (Steve Whitkoff) interviu žurnalistui Takeriui Karslonui (Tucker Carlson) pareiškė, kad Kijevas sutiko surengti rinkimus.
Kiti galimi kandidatai ir V. Zelenskio varžovai Ukrainos prezidento rinkimuose
JAV prezidento D. Trampo administracija siekia pakeisti Ukrainos lyderį V. Zelenskį „paklusnesne figūra“, rašo „Politico“, cituodama šaltinius. Pasak leidinio, tikėtini kandidatai į Ukrainos prezidento postą yra buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, buvęs šalies prezidentas Petro Porošenka arba buvusi premjerė Julija Tymošenko.
Pasak leidinio, Vašingtonas primygtinai reikalauja surengti rinkimus šalyje, todėl V. Zelenskio įpėdinio atsiradimas yra neišvengiamas. Kaip pažymėjo autoriai, D. Trampas Ukrainos lyderį pavadino „diktatoriumi be rinkimų“. Be to, amerikiečių milijardierius Ilonas Maskas (Elon Musk), einantis JAV Vyriausybės efektyvumo departamento vadovo postą D. Trampo administracijoje, nurodė, kad V. Zelenskis apgailėtinai pralaimėtų, jei dalyvautų rinkimuose.
Anksčiau politologė Anna Bogačiova išreiškė nuomonę, kad ukrainiečiai vargu ar bus pasirengę pakeisti dabartinį prezidentą V. Zelenskį parlamentinės partijos „Batkivščyna“ lydere J. Tymošenko. Jos nuomone, J. Tymošenko gali tapti naudinga Ukrainos ir JAV derybininke.
Kiek anksčiau J. Tymošenko ragino nedelsiant nutraukti Ukrainos konfliktą. Pasak politikės, konfliktas turi būti baigtas jau dabar „kuo sąžiningesnėmis sąlygomis“.