Translytė sprinterė V. Petrillo tvirtino, esą kai buvo vyras, nesijautė savimi
Apie biologinių moterų žeminimą prabilta visai neseniai – Olimpinių žaidynių metu, kurios vyko Paryžiuje. Tuo metu pasauliečiai it susitarę klausė: „Kam naudinga žeminti normalias moteris?“ Pastarieji pridūrė, jog moterų sportui neva jau seniai „R.I.P“ – atėjo galas[1].
Akyliems tautiečiams akivaizdu, kad kol dalis iš jų socialinėse platformose dalijasi nuotraukomis iš Rugsėjo 1-osios šventės, likusieji nepastebi rimtų dalykų, pamažu tampančių pasaulietine norma.
Štai jums prieš akis nuotrauka, kurioje 51-erių italė Valentina Petrillo T12 klasės 400 metrų bėgime nepateko į paralimpinių žaidynių finalą. Visgi, V. Petrillo atbėgo trečia pusfinalyje, pasiekusi savo geriausią asmeninį rezultatą – 57,58 sek., nors to finalui nepakako.
Dar rugpjūčio mėnesį kalbėta, esą paralimpiadoje startuos pirmoji translytė. Taigi, V. Petrillo žinojo, kad ji pateks į istoriją.
„Tikiuosi būti pirma iš daugelio“, – kalbėjo pastaroji, besiruošiant varžytis bėgime, kuris yra skirtas regėjimo negalią turintiems sportininkams[2]. Genetine akių pažeidimo liga serganti italė buvo per plauką, kad patektų į Tokijo paralimpiadą, o nuo to laiko ji skyrė visą dėmesį būsimoms Paryžiaus žaidynėms[3].
„Kai buvau vyras, nesijaučiau savimi. Sulaukdavau replikų, jog nebūdavau tokia laiminga, kokia esu dabar, nors esu vyresnė“, – kalbėjo V. Petrillo.
Translytės sportininkės gyvenimas ėmė keistis 2017 metais, jai pirmą sykį pasirodžius kaip translytei. Hormonų terapija lėmė tai, kad pastaroji neva atitiko tarptautinės lengvosios atletikos federacijos tinkamumo kriterijus dalyvauti praėjusiais metais Paryžiuje vykusiame pasaulio čempionate, galiausiai italei iškovojus du bronzos medalius, dalyvaujant 200 m ir 400 m bėgimo rungtyse.
„Noriu pagerinti savo asmeninius rekordus“, – kalbėjo ji.
Kaip ir buvo tikėtasi, V. Petrillo dalyvavimas įžiebė ginčus, šiai žengiant Naujosios Zelandijos sunkiaatletės Laurel Hubbard pėdomis, Tokijo olimpinėse žaidynėse tapus pirmąja translyte olimpiete. Nepaisant to, Italijoje, kur konservatyvioji vyriausybė likusi kritikuoti lyčių ideologiją ir LGBTQ+ judėjimą, V. Petrillo save laiko „įkvėpimo švyturiu“.
TOK turėtų organizuoti atskiras dvilypių asmenų kategorijas
Tarptautinio olimpinio komiteto TOK išvada: nors Valentinos testosterono lygis gerokai viršija moterų, jis beveik dvigubai žemesnis už vyrų.
Tiesa ta, jog pasitikėti šiais laikais, iš pažiūros, galima niekuo. Tačiau pasauliečiai vis dar tiki jaunesnės kartos ateitimi, vildamiesi, kad medikai bei kitų atitinkamų krypčių specialistai galės kažką pakomentuoti; kad idiotizmas, žeminantis moteris, nebus užglaistytas.
Dalis Lietuvos žmonių pirštais beda į panašias problemas – skirtumas tas, jog jos vyksta čia pat – po nosimis. Konkrečiau, minėtas cirkas turi panašumų į Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybų darbą, vienam šalies universitetų paskelbus, esą jie pasiruošę patenkinti translyčio užklausą, perkeliant jį į tą bendrabučio kambarį, kurio šis įsigeis – merginų ar vyrukų.
Grįžtant prie pagrindinės istorijos, kyla klausimų: kodėl, pavyzdžiui, TOK nerengia atskiros dvilypių asmenų kategorijos (kaip pastebima, juk biomoterys į vyrų rungtis kažkodėl nepretenduoja). Tuomet atitinkamai galėtų suvažiuoti palaikymo komandos, o paprastiems žmonėm tuo tarpu nebūtų akibrokšto dėl sąžiningumo stokos ir tikrovės bei tiesos neigimo (lyginant su olimpiadomis, kuriose šmėžuoja 46XX moterys – su biokrūtimis ir varpų pėdsakais).
Įdomiausia, kad pasijausti moterimi negalima, tarkim, jeigu esi šaukiamas į kariuomenę. Tačiau varstant studentų bendrabučio duris, pasirodo, gali rinktis. Dalis žmonių šiuos pavyzdžius sugretina su spec. poreikių ugdytiniais, tokiu būdu esą vykdant įtrauktį. (Įdomu, jei per pandemiją neskiepytas asmuo būtų jautęsis paskiepytas, galbūt būtų galėjęs studijuoti toliau?).
Pasaulinės lengvosios atletikos asociacija translyčius vis dažniau teisiškai pripažįsta moterimis
Iš viso V. Petrillo laimėjo net 11 nacionalinių titulų dar vyrų kategorijoje tarp 2015 ir 2018 metų. Anksčiau tą pačią dieną iš pirmojo rato atrankos varžybų patekusi į finalą, Petrillo savo pasirodymą pavadino „istorijos įgyvendinimu“. Ji sakė:
„Šiandien, 2024 m. rugsėjo 2 d., esame čia. Pažymėkime tai kaip istorinę dieną. Nuo šios dienos nebenoriu girdėti jokių kalbų apie translyčių žmonių diskriminaciją ar išankstinį nusistatymą. Dabar aš tai padariau, taigi mes visi galime tai padaryti“. Petrillo yra pasirengusi vėl lenktyniauti T12 200 m bėgimo rungtyje, kuri vyks penktadienio rytą[4].
Vaikystėje ji susirgo Stargardo liga – degeneracine akių liga. Be to, po sėkmingos vyrų paraatletų karjeros ji viduryje amžiaus pakeitė lytį ir sulaukė moterų paraatletų dėmesio bei iššūkių. 2021 m. Tarkim, Italijos lengvosios atletikos federacijai daugiau kaip 30 sportininkių pateikė peticiją, kurioje ragino ją pašalinti iš moterų varžybų.
Vis dėlto, Pasaulinės lengvosios atletikos asociacijos nustatytos taisyklės, kaip paaiškėjo, leidžia translyčiams sportininkams varžytis moterų varžybose, jei jie „teisiškai pripažįstami moterimis“. Toks požiūris prieštarauja Pasaulinės lengvosios atletikos organizacijos, nustatančios patekimo į olimpines žaidynes kriterijus, požiūriui.
Pasaulio lengvosios atletikos prezidentas lordas Sebastianas Coe teigė, kad ši politika buvo priimta siekiant „išlaikyti teisingumą moterų sportininkių atžvilgiu, kuris yra svarbesnis už visas kitas aplinkybes“.
Teisininkė ir sportininkė Mariuccia Quilleri, atstovavusi keletui kolegų sportininkų, kurie nepritaria V. Petrillo dalyvavimui moterų varžybose, sako, kad įtrauktis buvo pasirinkta vietoj teisingumo ir nelabai įmanomą ką nors pakeisti[5].
