V. Grubliausko „tikėjimo“ klystkeliai: ko nepadarysi dėl valdžios – „ženijasi“ su socdemais, nors širdis priklauso liberalams

Lietuva, NuomonėsEvelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
Rankos
Klaipėdos meras tapo socialdemokratų partijos nariu. Rock Staar/Unsplash nuotrauka

Prisišliejo prie socialdemokratų gretų

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas penktadienį padarė netikėtą žingsnį savo politinėje karjeroje – staiga nusprendė tapti socialdemokratų partijos nariu ir pagal jų sąrašus siekti dar vienos miesto vadovo kadencijos. Polinkio į liberalias pažiūras neslepiantis politikas teigia manantis, kad socialdemokratų ir liberalų politinė kryptis yra „vienoje linijoje“, o štai patys socialdemokratai su Vilija Blinkevičiūte priešaky, panašu, taipogi nebeatstovauja opozicijos interesų – prieš porą dienų būtent jų balsai Teisės ir teisėtvarkos komitete lėmė, kad įstatymas dėl narkotikų dekriminalizavimo vėl sugrįžtų į Seimo posėdžių salę.

Anksčiau Liberalų sąjūdžiui priklausęs V. Grubliauskas nusprendė eiti į opoziciją ir perbėgti į socialdemokratų frakciją, kuri priėmė sprendimą dabartinį Klaipėdos vadovą iškelti kandidatu į merus ateinančiuose savivaldos rinkimuose[2]. Tiesa, kiek ten tos opozicijos likučių belikę – kitas klausimas, bet panašu, kad socialdemokratai tampa tikru pagaliu vežimo ratuose likusiai opozicijai dar mėginant papūsti prieš valdančiųjų pastatytus vėjo malūnus.

„Tapau Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Vakar Klaipėdos miesto prezidiumas pritarė vienbalsiai tokiam mano sprendimui ir apsisprendimui“, – komentavo V. Grubliauskas[2].

Visgi, politikas neigė, kad sprendimas stoti į šią partiją buvo paremtas „išskaičiavimais“ dėl artėjančių savivaldos rinkimų. V. Grubliausko tikslas esą buvo tapti šios partijos nariu, o kalbėdamas apie savo kandidatūrą į Klaipėdos mero postą jis neslėpė turintis labai rimtų ketinimų.

Partijos vadovė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė netrukus patvirtino, kad V. Grubliauskas bus kandidatu į Klaipėdos merus ateinančiuose savivaldos rinkimuose. Galutinį sprendimą dėl politiko kandidatūros esą kitą savaitę priims LSDP Klaipėdos miesto skyriaus taryba.

Rinkimai
V. Grubliauskas vėl kandidatuos į Klaipėdos merus. Element5 Digital/Unsplash nuotrauka

Išsižadėti liberalių vertybių neketina

Tuo tarpu V. Grubliauskas, komentuodamas savo tokį sprendimą pabrėžė neketinantis išsižadėti liberalių pažiūrų, o socialdemokratų vertybinė linija esą sutampa su jo.

„Aš galiu iš karto pasakyti, kad kaip buvau, kaip esu, taip ir liksiu širdyje liberalu. Liberalios vertybės man yra labai artimos, aš nuo to nei kiek nebėgu ir nesislepiu“, – teigė Klaipėdos meras[4].

Jis pridūrė, kad prie socialdemokratų nusprendė jungtis ne vedamas impulsyvumo, bet apgalvotai. V. Grubliauskui tokia mintis esą kilo bendraujant su kitų savivaldybių merais iš šios partijos – Vitalijumi Mitrofanovu iš Naujosios Akmenės, Povilu Isoda iš Marijampolės, Nerijumi Cesiuliu iš Alytaus, Mindaugu Sinkevičiumi iš Jonavos.

„Tai sąmoningas, vertybinis pasirinkimas, neatsisakant savo vertybių, savo požiūrio. (Būsiu) liberalių vertybių neatsisakančiu politiku, būdamas socialdemokratų partijos nariu, juo labiau, kad europiniame kontekste, ir, ko gero, nacionaliniame kontekste socialdemokratai tolerancijos klausimais ne ką mažiau pažengę nei liberalai“, – sakė politikas[4].

Buvęs parlamentaras Klaipėdos mero kėdėje įsitaisęs jau nuo 2011 metų, o iki 2018-ųjų jis priklausęs Liberalų sąjūdžiui ir palikęs partiją 2019 metų rinkimuose dalyvavo įsteigęs visuomeninį rinkimų komitetą.

Primena piršlybų vakarėlį

Į tokį staigų V. Grubliausko „atsivertimą“ sureagavusi Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad tai veikiau primena ne rinkimus, o „piršlybų vakarėlį“, kai nuotaką renkamasi pagal tai, kokį kraitį ji turi, jos tėvų kilmę ar turimo sklypo dydį.

„Taip ir čia – kai netiko liberalai, buvo šokta pas radikalus laisviečius, o galiausiai tiko LSDP. Kitaip tariant, vertybiniam spektre – nuo vienų radikalių vertybių viename politinio spektro užribyje, į kitas vertybes kairėj, o paskui, nežinau, gal bus šokinėjimas atvirkščiai, o gal iš viršaus į apačią? Šiandienis Grubliausko šuolis – tobula iliustracija, kokie vertybiniai vėjai siaučia Lietuvos politikų galvose ir net tų, kurie turi politinę patirtį, taigi, manau, ir supranta, kokį vertybinį pasirinkimų chaosą savo elgesiu parodo“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Širinskienė.
A. Širinskienės pasisakymas
V. Grubliauskas mėgsta keisti savo vertybinį spektrą. Agnės Širinskienės/feisbuko paskyros ekrano nuotrauka

Pašaipiai į tokį V. Grubliausko politinį šuolį sureagavo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Savo socialinėje paskyroje parlamentaras negailėjo juodo humoro dozės savo sekėjams.

„Liberalų būstinės šaldytuve radau kažkokį mėsgalį. Išmečiau. O Grubliauskas sako, kad ten buvo jo širdis. Ech….“ – rašė E. Gentvilas.
E. Gentvilo pasisakymas
Kalbėdamas apie buvusį bendrapartietį parlamentaras neslėpė juodo humoro. Eugenijaus Gentvilo/feisbuko paskyros ekrano nuotrauka

Partija tapo nuolanki valdantiesiems?

Braškant opozicijos vientisumo siūlėms, jau ne vienas parlamentaras garsiai prasitaria, kad tokios nevieningos opozicijos dar netekę regėti. Visi balsuoja taip, kaip jiems tuo metu patogu, o ypatingai šio konteksto akiratyje atsiduria ir Seimo socialdemokratai, kurių vertybės iki galo nėra aiškios, greičiausiai, net ir jiems patiems. Štai opozicijai aktyviai pasisakant prieš narkotikų dekriminalizavimą, trečiadienį valdančiųjų ir socialdemokratų balsais Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė kanapių dekriminalizavimui ir projekto grąžinimui į parlamento salę[5].

Partijos veidas V. Blinkevičiūtė taip pat neslepia ir savo palankumo valdančiųjų pernai metais buldozeriu stumtai Stambulo konvencijai. Ji net pasisako už tai, kad ši konvencija būtų ratifikuojama Lietuvoje ir pridūrė, kad konvencijos ratifikavimo vilkinimas yra „labai žalingas ir nepateisinamas“[6].

Koks įdomus paradoksas Lietuvoje. Iš pradžių susišliejo dvi absoliučiai skirtingas vertybes propaguojančios partijos – konservatoriai ir „laisviečiai“, o dabar jau ir socialdemokratai taikosi išeiti iš opozicijos iš jos pilnai neišeinant – kitaip tariant, žaidžiant dvigubą žaidimą vienu metu ir dar mėginant įsiteikti ne tokiems akyliems rinkėjams, kad jų pasirinkti iš įvairių pusių.

Nejaugi tikrajai opozicijai ateina krachas? Juk partijų spektras, iš kurio gali rinktis liberalias vertybes propaguojantis žmogus, vis labiau plečiasi – Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), socialdemokratai, Demokratai „Vardan Lietuvos“. O kas belieka rinkėjui, ištikimam savo priešingoms vertybinėms nuostatoms?