Agnė Širinskienė buvo vienintelė, kuri komitete pasisakė „prieš“
Laisvės partijos siekis kuo greičiau dekriminalizuoti narkotikus gali tuoj pasiekti tikslą. Laisviečiai rado naujus sąjungininkus – socialdemokratus, kurie jau padeda jiems buldozeriu stumti trokštamas įstatymo pataisas.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį pritarė administracinio kodekso ir baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis siūloma dekriminalizuoti mažo kiekio kanapinių medžiagų turėjimą be tikslo jas platinti.
Už balsavo 6 komiteto nariai, prieš – 1, susilaikė 2 parlamentarai.
Vienintelė šio komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė siūlomoms pataisoms nepritarė ir pažėrė joms nemažai kritikos. Parlamentarė paragino neskubėti su sprendimais dėl mažo kiekio kanapinių medžiagų dekriminalizavimo.
„Kartais aš šiame komitete sėdėdama to valstybinio mąstymo, labai gaila, bet nematau. Matau jo kiekvieną kartą vis mažiau ir mažiau. Vis dėlto kviečiu pagalvoti apie atsakomybę, prisiminti, kas toje pačioje Estijoje nutiko, kuri irgi į tą patį dekriminalizavimo liūną pateko nepasirengusi tinkamai ir vis dėlto kviečiu neskubėti su tais sprendimais“, – sakė A. Širinskienė.
„Aš suprantu, kad koalicija yra laikoma tam tikra įkaite ir yra kiti politiniai dalykai, bet gal valstybės interesas turėtų būti didesnis ir svarbesnis negu vienos labai radikalios grupės ir jų atstovų bei jų atstovaujamųjų netgi verslų interesas“, – pridūrė ji.
Socialdemokratai palaiko kanapių dekriminalizavimą
Taigi tas vienintelis žmogus, Teisės ir teisėtvarkos komitete balsavęs „prieš“, kaip jau minėta, ir buvo A. Širinskienė, kuri ir savo socialinio tinklo feisbuko paskyroje neslėpė nuostabos, kad minėtoms pataisoms pritarė ne tik valdantieji, bet ir opozicijoje esantys socialdemokratai.
Dar keisčiau tai, kad vienas iš jų Julius Sabatauskas komiteto posėdžio metu sakė pritariantis A. Širinskienės išsakytoms pastaboms, tačiau vis tiek balsavo už narkotikų dekriminalizavimą:
„Kadangi baudžiamasis kodeksas per penkerius metus nesuveikė, nes įvykių padaugėjo, reikia grąžinti administracinį [kodeksą], bet pritariu Agnei, kad šiuo atveju sveikatos sistema turi veikti be eilių.“
Nepaisant tokio pareiškimo, paragintas komiteto pirmininko greičiau išsakyti savo apsisprendimą, kaip balsuoja dėl dekriminalizavimo, jis vis dėlto pasisakė „už“.
Socialdemokratai viską buvo suplanavę iš anksto?
Tiesa, didelės nuostabos neturėtų sukelti tai, kad opozicijoje esantys socialdemokratai palaikė buldozeriu jau ne vienerius metus bandomą stumti narkotikų dekriminalizavimą, mat dar prieš einant į rinkimus Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) tokį Laisvės partijos užmojį palaikė.
„Pasisakome už dekriminalizavimą lengvųjų narkotikų vartojimo, nes manome, kad yra perlenkta lazda, kai už suktinės surūkymą žmogus dvejiems metams siunčiamas į kalėjimą, tai yra absoliučiai neadekvatu. Esame apie tai šnekėję savo rinkiminėje programoje ir tos nuostatos laikysimės“, – prieš dvejus metus kalbėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
Linas Slušnys pritaria A. Širinskienei, bet ragina pasitikėti specialistais
Komiteto posėdžio metu pasisakęs Seimo narys Linas Slušnys, pats ilgą laiką dirbęs psichiatru ir su priklausomybių turinčiais žmonėmis, taip pat teigė pritariantis A. Širinskienės pasisakymui bei nuomonei, tačiau nepaisant to, lyg pats sau prieštaraudamas intensyviai ragino komiteto kolegas palaikyti laisvę narkotikams.
„Aš dirbau su priklausomais žmonėmis ir jau ne pirmą kartą pritariau A. Širinskienei, kad valstybės interesas turi būti didesnis. Sutinku. Pritariu ir be diskusijų tai palaikau. Bet…
Einant pasitikėjimo keliu aš, kaip žmogus, dirbęs su priklausomais žmonėmis, kuris mačiau tuos jaunus žmones, ne vieną jų tragediją, džiaugsmą sveikstant ir visus kitus dalykus, sakau – specialistai žino, ką daro. Leiskime jiems dirbti. Netrukdykime teikti pagalbą, negriaukime jaunų žmonių (nes tai daugiausiai jaunų žmonių bėdos) gyvenimų su BK (Baudžiamojo kodekso) įrašu. Pasitikėkime policija, kuri ras, kas yra mažas kiekis, kas ne ir pradėkime judėti pasitikėjimo keliu. Tai yra didesnis valstybės interesas turėti ne lazdą, o parodyti pasitikėjimą, pagalbos ištiestą ranką ir man tai, kaip gydytojui, yra svarbiausia.
Labai prašau atkreipti į tai dėmesį: mes esame pasirengę, turime puikią sistemą, unikalią psichosveikatos priežiūros sistemą, kurios net Europoje nėra – mes visa tai turime ir viską galime padaryti“, – kalbą rėžė L. Slušnys.
Buvęs psichiatras nesigaudo realioje situacijoje?
Tik kažin, ar pats L. Slušnys žino, kas šiuo metu vyksta „puikiai veikiančioje“ psichiatrijos sistemoje, kai uždarymui rengiamas ne vienas regione veikiantis stacionarus psichiatrijos skyrius. Vienas iš jų, pavyzdžiui, Kėdainiuose.
Bėdos dėl Psichiatrijos skyriaus Kėdainių ligoninėje kilo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įgyvendinamos sveikatos priežiūros tinklo reformos, kuri numato, kad mažesnėse ligoninėse bus uždaryti psichiatrijos skyriai, o sunkūs ligoniai, kuriems reikalinga stacionaro paslauga, bus siunčiami gydytis į didžiuosius Lietuvos miestus.
Tuo metu Kėdainių ligoninės Psichiatrijos skyriaus vedėjas Audrius Juodinis pastebėjo, jog pastaruoju metu „iš Kauno ligoninės grįžtantys pacientai, ten tikrai negauna tokių kokybiškų paslaugų kaip pas mus. Manau, tai ateities klausimas, kodėl taip yra ir ką reikėtų daryti“.
Kadangi sveikatos priežiūros tinklo reforma sėkmingai iriasi į priekį, Kėdainių ligoninės psichiatrijos skyrius bet kuriuo atveju bus uždarytas. Tik, jo vedėjo teigimu, tikslaus termino, kada tai bus įgyvendinta, jam niekas nepasakė.
„Tos reformos vajus prasidėjo pernai. Praėjusių metų pavasarį psichiatrų konferencijoje buvo beveik trijų valandų diskusija su ministerijos atstovais, kurie pristatė reformos gaires. Lietuvos psichiatrų asociacijos taryba yra parašiusi raštą, kad jie nepritaria tai reformai.
Anot jų, reikia ne mažinti aktyvaus gydymo lovų, o padaryti adekvačią gulėjimo trukmę, reikia diegti naujus gydymo metodus, kompensuoti naujus vaistus, galbūt šalia to didinant prieinamumą ir didinant pirminių paslaugų kiekį, bet Lietuvos psichiatrų asociacijos ministerija išgirsti nesivargino, – piktinosi A. Juodinis. – Kaip kažkada sakė vienos psichiatrijos ligoninės vadovas, problema su ministerija yra ne tai, kad jie negirdi ar neišklauso, bėda ta, kad ten nebeliko, kam suprasti. Faktas tas, kad ta reforma važiuoja. Nepriklausomai nuo to, kokia valdžia yra ar bus“.
Ir Kėdainiai, žinoma, ne vieninteliai, kurių ligoninėje neliks psichiatrijos skyrių. Ir štai tokią sistemą L. Slušnys, pritaręs narkotikų dekriminalizavimui, vadina puikia ir net unikalia psichosveikatos priežiūros sistema…
Generalinės prokurorės pavaduotojas įsitikinęs, jog pirmiausia reikia įgyvendinti tai, kas buvo suplanuota anksčiau
Uždegančios L. Slušnio kalbos komiteto posėdyje besiklausęs generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas tik ironiškai šypsojosi ir kraipė galvą, o prieš tai dar ir išsakė savo nuogąstavimus, kas laukia dekriminalizavus, kad ir mažo kiekio narkotines medžiagas.
„Pagrindinis dalykas, dėl kurio reikėtų apsispręsti: ko mes siekiame visa tai darydami – ar mes siekiame eiti narkotikų legalizavimo link, ar siekiame eiti visuomenės sveikatos stiprinimo ir gerinimo.
Pagal dabartinę patvirtintą narkotikų prevencijos programą, yra Seimo patvirtinta tvarka, kad siekiame visuomenės sveikatos. Mes sakome, kad toks narkotinių medžiagų dekriminalizavimas, kurio link einama, toli gražu nepadės to siekti.
Mūsų argumentai yra labai paprasti: kalbant apie prevencines, reabilitacines ir kitas gydymo programas, plėtra yra numatyta trejų – penkerių metų bėgyje. Taip pat kalbama apie jaunimą, kokios yra prevencinės programos. Anksčiau buvo pasakyta, kad jeigu reikia, tokias parengsime, nes šiandien dienai jų nėra“, – kalbėjo G. Ivanauskas.
Tikina, kad apie narkotikų dekriminalizavimą kalbėti dar anksti
„Taigi mes apie tai ir šnekame, kad narkotikų vartojimas yra blogai, mes turime didėjančias vartotojų tendencijas. Todėl pradžiai gal padarykime geras prevencines programas jaunimui, pažiūrėkime, ar tai veikia. Padarykime administracinę baudžiamąją atsakomybę, skatinančią gydytis ir reabilituotis, naudoti prevencines programas. Mes tikrai turime galimybę ir pasiūlymų, kaip tai sureguliuoti. Pagal tokį kontekstą, koks yra dabar, dar per anksti kalbėti apie dekriminalizavimą”, –sakė G. Ivanauskas.
Generalinės prokurorės pavaduotojas pažymėjo, jog 2018 m. valstybė pasirinko kryptį, kaip padėti visuomenei gelbėtis nuo narkotikų vartojimo didėjimo tendencijų.
„Taigi padarykime ją sistemingai ir teisingai: pirmiausia – prevencija, reabilitacija, gydymas. Kol kas mes dar to nepadarėme, bet jau norime dekriminalizuoti. Praėjo dar labai trumpas laikas, kad galėtume sakyti, jog [pasirinkta kryptis] nepasiteisino, – įsitikinęs G. Ivanauskas. – Mes manome, kad šitas klausimas dar kartą turėtų būti perduotas ekspertų darbo grupei, kur pateiktumėm tikrai sisteminį tiek baudžiamojo, tiek administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų paketą, kad tie klausimai būtų įgyvendinami neskubant, bet gerai. Tai gal tada po trejų penkerių metų ir grįžkime prie dekriminalizavimo klausimų?“
Perėjęs į opoziciją Aurelijus Veryga pakeitė nuomonę?
Aršiai šiuo metu prieš bet kokių narkotinių medžiagų dekriminalizavimą pasisakantis buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kadaise ir pats siūlė dekriminalizuoti disponavimą mažu kiekiu narkotikų be tikslo juos platinti. Bet dabar, kai tą siūlo valdantieji, politikas nepritaria. Kodėl?
Pasak A. Verygos, jo valdymo metais buvo investuojama į priklausomybių gydymą, ko valdantieji esą nesistengia daryti. O tai, politiko teigimu, būtina prieš imantis narkotikų dekriminalizacijos.
Administracinio nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisas, susijusias su narkotikų dekriminalizavimu, Seimo nariai iš Liberalų sąjūdžio frakcijos Aušrinė Armonaitė ir Vitalijus Gailius bei tuometis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga registravo 2017-ųjų kovą.
Jomis tautos atstovai siūlė už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti taikyti ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę.
„Dekriminalizavimą, kai vartotojas nebaudžiamas už marihuanos turėjimą ir vartojimą, aš palaikyčiau, nes priklausomą žmogų reikia ne bausti, o gydyti“, – sakė buvęs sveikatos apsaugos ministras.
2018-ųjų pabaigoje Seimui patvirtinus narkotikų vartojimo prevencijos programą, kurioje buvo siūloma peržiūrėti ir bausmes, tuometis ministras A. Veryga kalbėjo štai taip:
„Atsakomybė kokia nors turi grėsti, bet nebūtinai turi būti baudžiamoji. Supraskime, ką reiškia baudžiamoji atsakomybė. Tai yra didelė atsakomybė su tam tikromis pasekmėmis visam gyvenimui. Klausimas, ar tai yra proporcinga priemonė.“
Išreiškė susirūpinimą dėl Ž. Diawaros istorijos
O vasarą Seime svarstant patobulintą projektą, kuriuo buvo siūloma nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti tik tuos, kurie rūko kanapes, kitaip tariant, žolę, buvęs sveikatos apsaugos ministras jau turėjo kitokią nuomonę.
„Nu ne, netiks, todėl kad aš niekaip negaliu suprasti, kodėl ta žolė yra išsirinkta ir ką tai reiškia. Sugalvojo, kad haliucinogeninis narkotikas, kurio vartojimas 4 kartus didina šizofrenijos, visokių psichozinių susirigimų riziką, yra mažiausiai pavojingas ir nuo jo reik pradėt“, – tvirtino valstietis A. Veryga.
Ir štai nutikus Živilės Diawaros istorijai politikas savo feisbuko paskyroje išreiškė susirūpinimą, kad pagrindinė problema yra ne narkotikų dekriminalizavimas, o situacijos, kurios priveda iki jų vartojimo.
„Tačiau labiausiai mane šioje istorijoje šokiruoja ne laisviečių pasisakymai apie legalizacijas ar dekriminalizacijas, o tai, kad pačios pagrindinės problemos niekas nė nebando aptarinėti. Toks jausmas, kad areštinė ištiko už ledų valgymą netinkamoje vietoje.
Niekam nekyla klausimų, kad gal narkotikai yra sunkios gyvenimiškos situacijos ir beviltiškumo išprovokuota problema, o moteriai ir mamai reikia pagalbos. Niekas nepasisiūlė padėti ją rasti. O gal čia tie besipiktinantys draugeliai tokiu būdu bandė „padėti“, parūpindami kaifo?
Niekam nekilo klausimų, o gal ji apsvaigusi grįžinėjo namo pas nepilnamečius vaikus? Gal taip būna neretai? Koks tada vaikų saugumas? Ir t.t. visiems tik kažkokios tralialiūškės rūpi“, – rašė A. Veryga.
Opozicijos atstovė A. Širinskienė taip pat teigė, jog situacija tiesiog apmaudi.
„Mama, kuri turi vaikų. Ir, matyt, akivaizdu, kad šeimai tikrai reikia pagalbos“, – sakė parlamentarė.
Paklausta, ar Ž. Diawaros atveju panaudotos buvo perteklinės, politikė teigė, jog ne.
Pasak A. Širinskienės, Baudžiamojo kodekso priemonės, ar tai būtų šis nusikaltimas, ar kitas, ar elementari vagystė, visais atvejais kodekso priemonės yra nukreiptos į atgrasymą. Nes paprastai yra manoma, kad žmonės, kurie mato, kokios gali būti pasekmės jų gyvenimui, tų veikų ryžtasi daryti mažiau.
„Atitinkamai žiūrint į tai, kokie dabar yra siūlomi reguliavimo modeliai, kur už narkotinių medžiagų mažo kiekio disponavimą žemutinė baudos riba bus 30 eurų, žmogus mokės 15 eurų. Sutikime, kad tai yra pietūs Vilniaus restorane. Atgrasymo priemonė tikrai neveiks“, – tikino opozicijos atstovė A. Širinskienė.
Po sulaikymo Ž. Diawara sulaukė daug garsių žmonių palaikymo bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dėmesio
Primename, jog po pranešimo, kuriame buvo teigiama, kad buvusi Viktoro Diawaros mylimoji, verslininkė, menų fabriko „Loftas“ bendraįkūrėja ir Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Ž. Diawara lapkričio 17 d. buvo sulaikyta policijos su, kaip įtariama, narkotinėmis medžiagomis, ir uždaryta į areštinę, socialiniuose tinkluose sureagavo ir žinomi žmonės.
„F*ck this shit. Galbūt ši nuostabi, veikli, kelių vaikų mama ir jos sulaikymas išjudins nesąmoningus įstatymus Lietuvoje ir resursų švaistymą suiminėjant visiškai ne tuos žmones, kuriuos reiktų. Živile Diawara, laikykis!“, – rašė menininkė Neringa Rekašiūtė.
„Dveji metai jau kadencijai Lietuvos Respublikos Seimo, o vis dar svarbūs pažadai NEĮVYKDYTI: civilinė sąjunga ir dekrimas. Vis dar 0 teisių LGBTQ+ bendruomenei, vis dar už suktines suiminėjami jaunuoliai ir dabar Živilė Diawara. Apmaudu ir labai pikta“, – rašė aktorė Elžbieta Latėnaitė.
Rašytoja Vaiva Rykštaitė neišsiplėtė: „Raganų medžioklė ir ne kas kita yra tas Živilė Diawara suėmimas“.
Savo ruožtu pasirodžius minėtai žiniai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) pranešė, kad susisieks su verslininkės ir visuomenininkės šeima bei pasiūlys pagalbą.
„Norime atkreipti dėmesį, kad tokiose sudėtingose situacijose labai svarbu nepamiršti vaikų ir laiku suteikti pagalbą, jie lygiai taip sunkiai išgyvena tokius įvykius. Tad reikėtų juos palaikyti, paaiškinti situaciją jiems suprantama kalba, o jeigu reikia, kreiptis pagalbos į specialistus.
Pažįstamus ir aplinkinius pastebėjus galimą vaiko teisių pažeidimą, kviečiame nelikti abejingais ir padėti rasti pagalbą. Praneškite vaiko teisių gynėjams skambindami į artimiausią vaiko teisių apsaugos skyrių arba bendruoju pagalbos telefonu 112“, – teigiama VVTAĮT komentare.
Pasak A. Armonaitės, rezonansinis įvykis komiteto sprendimui įtakos neturėjo
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sakė, kad aukščiau minėtam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimui rezonansinis Ž. Diawaros sulaikymas įtakos neturėjo. Jos teigimu, Lietuvoje asmenys nuolat sulaikomi dėl to, kad disponuoja nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o tai nėra proporcinga.
„Priėmimo stadijoje Seimas kartą jau nepalaikė projekto. Kol kas tarpinis rezultatas – kalbame apie kanapių dekriminalizavimą baudžiamųjų įstatymų už nedidelius kiekius“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Už kanapių gaminimą, perdirbimą, įsigijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą be tikslo parduoti ar platinti šiuo metu baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Laisvės atėmimas pagal BK netaikomas, jei medžiagos kiekis nedidelis, pagal Sveikatos ministerijos rekomendacijas – iki 5 gramų.
Kanapių laikymas su tikslu platinti baudžiamas nuo 2 iki 8 metų laisvės atėmimu.
Esant dideliems (>500g) arba labai dideliems kiekiams (>2 500g), bausmė didėja atitinkamai iki 8–10 ir 10–15 metų.
Pagal esamą teismų praktiką dalijimasis marihuanos suktine jau yra platinimas, o jei asmuo pasidalija suktine su nepilnamečiu, gali grėsti nuo 3 iki 12 metų laisvės atėmimas.
