- Dubajų užklupo didžiausia per dešimtmečius audra
- Per kelias valandas iškrito daugiau kritulių nei per kelerius metus
- Debesų sėja – pavojingas žaidimas su gamta
Dubajų užklupo didžiausia per dešimtmečius audra
Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) ir ypatingai – didžiausią jų miestą Dubajų užklupo milžiniška audra, kurią dalis ekspertų laiko pavojingos debesų sėjos padariniu.
Karštoje, saulėtoje, dykumų oazėje kilus stipriai audrai, antradienį pagrindinis Dubajaus tarptautinis oro uostas net pradėjo nukreipti visus atvykstančius orlaivius kitomis kryptimis. Mieste kilusi liūtis sukėlė didelį potvynį, o paskutinieji oro uoste priimti lėktuvai nusileido tiesiog vandenyje – nusileidimo takai jau buvo pavirtę tikromis upėmis. JAE oro linijos „Emirates“ paskelbė, kad nuo trečiadienio 8.00 val. vietos laiku iki ketvirtadienio vidurnakčio sustabdo iš Dubajaus išvykstančių keleivių registraciją.
Dubajaus miesto centras taip pat greitai buvo apsemtas. Vandenyje atsidūrė pagrindiniai prekybos centrai „Dubai Mall“ ir „Mall of the Emirates“, o Dubajaus metro stotyse vandens lygis sparčiai kilo. Visuose JAE buvo uždarytos mokyklos, o valstybės tarnautojai dažniausiai dirbo tik nuotoliniu būdu. Daugelis kitų, privačių įmonių darbuotojų taip pat liko namuose.
Keliai virto upėmis, valdžios institucijos išsiuntė į gatves ir greitkelius autocisternas, kad išpumpuotų vandenį[1]. Plūstantis vanduo užliejo net namus ir įmones.
Liūtys, sukėlusios potvynius visuose JAE, palietė ir kaimyninius Katarą, Bahreiną bei Omaną. Čia neišvengta ir žmonių aukų: antradienį Omane aptikus vaiko kūną, žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 18, du žmonės dingo.
Šis orų šėlsmas regione yra siejamas su didesne audros sistema, kertančia Arabijos pusiasalį ir judančia per Omano įlanką. Ta pati sistema taip pat atnešė ir neįprastai drėgnus orus į pietryčių Iraną.
Vis dėlto, manoma situaciją dar labiau pablogino tiesioginis JAE bandymas sukelti lietų, vadinamas debesų sėja. Tuo šalies valdžia užsiėmė vos prieš kelias dienas.
Per kelias valandas iškrito daugiau kritulių nei per kelerius metus
Dubajuje, kaip ir kitose JAE dalyse, vyrauja karštas ir sausas klimatas, todėl krituliai pasirodo labai retai. Būtent todėl daugelyje vietovių yra įrengta gana ribota infrastruktūra, skirta ekstremaliems reiškiniams įveikti.
O dabar JAE praūžusios smarkios audros metu, vos per kelias valandas iškrito daugiau nei pusantrų metų kritulių norma.
Remiantis Dubajaus tarptautiniame oro uoste surinktais meteorologiniais duomenimis, liūtys prasidėjo vėlai pirmadienį, kai iškrito maždaug 20 mm lietaus[2].
Antradienį apie 9 val. ryto audros sustiprėjo ir tęsėsi visą dieną. Iki antradienio pabaigos Dubajuje iškrito daugiau kaip 142 mm kritulių.
Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenimis, Dubajuje per metus vidutiniškai iškrenta 3,12 cm lietaus, t. y. per 24 valandas iškrito dvejų metų lietaus kiekis.
Tai reiškia, kad Jungtiniuose Arabų Emyratuose per pastarąją parą iškrito daugiausiai kritulių per visą šiuolaikinę istoriją nuo 1949 m., kai buvo pradėti registruoti klimato duomenys[3].
Įprastai, JAE beveik visas metinis lietus mieste iškrenta lapkričio-kovo mėnesiais. Vidutiniškai balandžio mėnesį Dubajuje iškrenta vos 0,13 cm lietaus.
Debesų sėja – pavojingas žaidimas su gamta
Siekdami išspręsti vandens trūkumo bei drėgmės problemą įprastai labai sausringoje šalyje, JAE dar 9-ajame dešimtmetyje ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje pradėjo taikyti vadinamąją debesų sėjos praktiką[5].
Tai metodas, kuriuo siekiama padidinti iš debesų krintančio vandens kiekį. Taikant šį metodą nustatomi tinkami debesys, o tada lėktuvais arba antžeminiais generatoriais į juos įterpiama cheminė medžiaga, kuri palengvina kritulių susidarymą.
Debesų sėjos sėkmė priklauso nuo konkrečių meteorologinių sąlygų, įskaitant drėgmės turinčių debesų buvimą ir tinkamą vėjo pobūdį.
Pagrindinis šio proceso tikslas yra skatinti kritulių kiekį tiksliniuose regionuose arba sušvelninti sausros sąlygas. Šis metodas taikomas siekiant paveikti orų modelius, kad būtų pasiekti žemės ūkio, aplinkos ir vandens išteklių valdymo tikslai.
Debesų sėja ne kartą buvo naudojama įvairiose pasaulio šalyse, įskaitant su sausringumu dažnai susiduriančias JAV vakarines valstijas, pavyzdžiui, Kaliforniją, Nevadą ar Teksasą.
JAE, esantys viename karščiausių ir sausiausių Žemės regionų, yra vieni iš pirmųjų, kurie naudojo debesų sėjos technologiją, kad padidintų kritulių kiekį, kuris Persijos įlankos regione kasmet vidutiniškai nesiekia 100 milimetrų. Be JAE, kitos regiono šalys, įskaitant Saudo Arabiją ir Omaną, taip pat diegia panašias technologijas.
Tačiau ši veikla tiek minimame regione, tiek ir visame pasaulyje, jau seniai kelia ginčus. Metodo kritikai teigia, kad taip valstybės tiesiog bando „vaidinti Dievą“, manipuliuoja gamta ir daro žalą tiek aplinkai, tiek ir viso pasaulio visuomenei.
Vienam regionui skirtas lietus gali būti nukreiptas ir sukelti sausrą kitur. Be to, vietovės, kuriose taikomas debesų sėjos metodas, paprastai neturi infrastruktūros, kuri būtų pritaikyta papildomam kritulių kiekiui priimti, todėl dažnai kyla potvyniai ir gamtos, gyvūnijos niokojimas. Pasak kai kurių mokslininkų, cheminės medžiagos sidabro jodido naudojimas taip pat turi ilgalaikį poveikį ekosistemai: šis metodas gali sukelti vandenynų rūgštėjimą, ozono sluoksnio nykimą ir anglies dioksido kiekio atmosferoje didėjimą.
Kita vertus, dalis mokslininkų teigia niekada neužfiksavę žalingo debesų sėjos poveikio, o naujausi tyrimai rodo, kad ši praktika yra veiksminga.
Vis dėlto, dabar manoma, kad JAE debesų sėjos operacijos tiesiogiai prisidėjo prie šią savaitę kilusios audros. Ahmedas Habibas, JAE Nacionalinio meteorologijos centro meteorologijos specialistas teigia, kad pirmadienį ir antradienį du JAE lėktuvai vykdė debesų sėjos operacijas, o per dvi dienas iš viso buvo atliktos net septynios sėjos misijos.
