Vaistinių kartelio dalyviai sulaukė solidžių baudų
Konkurencijos taryba skelbia, kad bendrovė „Giantera“, kuri Lietuvoje oficialiai atstovauja prekės ženklui „Dr. Ohhira“, taip pat ir dar 19 šios produkcijos platintojų, vykdė slaptą kartelinį susitarimą neparduoti maisto papildų bei kosmetikos priemonių mažesnėmis nei tiekėjos nurodytomis kainomis, taip pat vartotojams netaikyti jokių nuolaidų arba akcijų[1].
Toks kartelinis susitarimas neliko nepastebėtas, o jo dalyviai galiausiai sulaukė baudų. Už šį susitarimą įmonėms skirta net 1 415 520 Eur baudų. Tiesa, ne visos bendrovės buvo nubaustos vienodai. Jeigu vienos iš tiesų gavo solidžias baudas, kitos didelio finansinio kirčio išvengė ir iš balos išlipo beveik sausus. Kodėl? Juk susitarime dalyvavo visos nubaustos įmonės.
Dar 2015–2022 m. „Giantera“ kartu su vaistinėmis ir klinikomis – „Apotheka Pharma“ vaistine (apotheka.lt), „Bio Sala“ (livin.lt), „Bioklinika“ (newcrush.com), „Filmais ir kvapais“ (aromama.lt), Universiteto vaistine (universitetovaistine.eu), „Eko 123“ (eko123.lt), „Creator Japonicus” (japoko.com), Operos vaistine (sveikatospasaulis.lt), „Alatona“ (vitaminoza.lt), „Newglow“ vaistine, Pilėnų vaistine, „Urticae“ vaistine, klinika „Unavita“, įmonių grupei „Entafarma“ priklausančiomis „Entafarma“ ir Mano vaistine (manovaistine.lt) bei įmonių grupei EV priklausančiomis „Azeta“ vaistine, „Azeta“, EVD ir „Euroapotheca“ (eurovaistine.lt) – nusprendė išlaikyti kuo didesnes „Dr. Ohhira“ produktų ir priemonių kainas.
Pati „Giantera“ kėlė reikalavimus dėl kainų, reikalavo netaikyti jokių nuolaidų arba akcijų. Reaguojant į tai, aukščiau paminėtos bendrovės sudarė draudžiamą susitarimą, siekiant išvengti tarpusavio konkurencijos ir pasižadant vieningai išlaikyti aukštesnį minimų „Dr. Ohhira“ produktų kainų lygį.
Konkurencijos taryba baudas bendrovėms skirstė pagal jų pajamas, pažeidimo pavojingumą ir trukmę. „Gianterai“ skirta 398 600 Eur bauda, „Bio Salai“ – 187 720, „Filmams ir kvapams“ – 100 950, Universiteto vaistinei – 56 580, „Apotheka Pharma“ vaistinei – 37 890, Pilėnų vaistinei – 28 000, „Newglow“ vaistinei – 22 070, „Alatonai“ – 18 100, „Bioklinikai“ – 12 380, Operos vaistinei – 7 910, „Eko 123“ – 5 840, „Creator Japonicus“ – 2 460, „Urticae“ vaistinei – 1 390, klinikai „Unavita“ – 720 Eur.
Su tyrimą rengiančiomis institucijomis bendravusioms įmonėms – mažesnės baudos
Vis dėlto, kai kurios įmonėms bauda buvo ženkliai sumažinta. Skelbiama, kad taip nutiko atvejais, kai pačios bendrovės rodė norą bendradarbiauti su tyrimą atlikusia Konkurencijos taryba.
Dėl to, „Entafarma“ įmonių grupei, kurią sudaro bendrovės „Entafarma“ ir Mano vaistinė, bauda buvo sumažinta 75 proc. Dėl to, kad ši grupė pripažino tyrimo išvadas, bauda buvo sumažinta dar 15 proc. iki 2 830 Eur.
EV įmonių grupė, kurią sudaro bendrovės „Azeta“ vaistinė, „Azeta“, EVD, „Euroapotheca“, tyrimo pabaigoje taip pat pripažino padarytą pažeidimą, todėl finansinė sankcija buvo sumažinta 15 proc., skiriant 532 080 Eur baudą. Pastebima, kad tokiais atvejais, bauda nebuvo sumažinta atsižvelgiant į bendrovės pajamas, tik į bendradarbiavimo aspektą. Juk remiantis rekvizitai.lt duomenimis, „Euroapotheca“ praėjusių metų pelnas siekė 30 344 000 Eur, o „Unavita“ – tik 9 098 Eur.
Kita vertus, kai kurios įmonės apskritai išsisuko nuo baudos. Stokojant įrodymų, kad kartelyje dalyvavo Atgijos vaistinė, „Soderma“, Žvejų vaistinė, „Eurovaistinė“ ir bendrovė „UnaVita“, tyrimas šių įmonių atžvilgiu galiausiai buvo nutrauktas.
Karteliniai susitarimai farmacijoje – ne naujiena
Tai ne pirmas toks vaistinių kartelinis susitarimas. Dar 2022 m. ta pati Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir 8 vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių. Už tai iš viso buvo skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. Eur[2].
„Eurovaistinei“ skirta net 27,5 mln. eurų bauda, „Gintarinei vaistinei“ – 16,7 mln. eurų, „Tamro“ – 9,27 mln. eurų, „Benu vaistinei Lietuvai“ – 7,7 mln. eurų, „Limedikai“ – 7,4 mln. eurų, „EVD“ – 2,75 mln. eurų Eur,„EVRC“ – 1,27 mln. eurų, LVA – 7380 Eur, „Siromed Pharma“ – 11 210 Eur.
Konkurencijos taryba šio tyrimo metu išsiaiškino, kad 2017 m. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė įvertinti, ar reikia keisti vaistinių preparatų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius bei paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.
Tuomet vaistais prekiaujančios bendrovės tarpusavyje suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, kurie buvo tariamai pagrįsti įmonių veiklos kaštais. Jos taip pat parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris tariamai turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, vaistais prekiaujančios bendrovės galės išlikti rinkoje.
Dokumente buvo nurodyta, kad vaistinės prototipo pelnas iki mokesčių su asociacijos ministerijai teiktais kompensuojamųjų vaistų antkainiais yra „0“, o esamas pelnas su tuomečiais antkainiais – neigiamas bei dar sumažės. Tačiau iš tiesų, įmonių karteliniu būdu suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik pilnai dengti kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus. Konkurencijos taryba nustatė, kad taip bendrovės turėjo įtaką SAM sprendimams.
Primename, kad karteliniai susitarimai Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse bei daugelyje pasaulio šalių, yra vienas rimčiausių konkurencijos teisės pažeidimų, yra griežtai draudžiami tiek Lietuvos, tiek ES teisės[3].
