Ukraina tapo JAV interesų auka?

Ukraina tapo JAV finansinių ir politinių dilemų įkaite

Šiuo metu JAV ir Ukraina susiduria su skirtingomis problemomis, tačiau kartu – ir tampriai susijusiomis. Pastarosiomis savaitėmis JAV politikams ramybės neduoda valstybės skolos lubų padidinimo klausimas. Juk jau netrukus, birželio 1-ąją, JAV nebebus pajėgi vykdyti savo skolos įsipareigojimų.

Tuo tarpu Ukraina, jau daugiau nei 15 mėnesių bandanti atremti Rusijos agresiją, ruošiasi pavasario kontrpuolimui. Į jį dedamos didelės viltys: nepavykus suduoti reikšmingų smūgių okupantams, Ukraina gali būti įsprausta į kampą. Sąjungininkai gali pradėti manyti, kad šalis nebėra pajėgi nugalėti Rusijos, dėl to sumažės finansinės bei karinės pagalbos srautai.

Tačiau šios dviejų skirtingų pasaulio valstybių problemos iš tiesų yra suvienytos vieno bendro veiksnio – JAV politikos, nekintančios jau ne vienerius metus ir privedančios šią šalį prie karų sukėlimo svetur ir kartu, prie didžiulių ekonominių problemų namuose.

Iš tiesų, pastarosiomis dienomis vis garsiau kalbama apie tai, kad didžiausią įtaką Amerikos skolai daro didžiulis JAV karinis biudžetas. O šiuo metu didelė dalis jo nugula būtent Ukrainoje. Negana to, pažvelgus į naujausią JAV istoriją galima pastebėti tai, kad šalis pradėjo ir rėmė ne vieną karą užsienyje, kuris vėliau išsekusias valstybes padarė Amerikos įkaitėmis.

Karas – brangiai kainuojantis Amerikos gyvenimo būdas

Brauno universiteto Karo išlaidų projekto (angl. Costs of War Project) duomenimis, visi JAV inicijuoti karai nuo tragiškųjų 2001 m. Rugsėjo 11-osios išpuolių kainavo daugiau kaip 8 trilijonus JAV dolerių^[1]. Kitoje Karo išlaidų projekto atskiroje apskaičiuota, kad nuo Rugsėjo 11-osios, dėl karų Afganistane, Irake, Pakistane, Sirijoje, Jemene, Libijoje ir Somalyje žuvo net 4,6 mln. žmonių.

Ekonomistas Jeffrey Sachsas, Kolumbijos universiteto Darnaus vystymosi centro direktorius, Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi sprendimų tinklo prezidentas, sako, kad yra visiškai nesuprantama tai, kad JAV nuo pat naujojo amžiaus pradžios dalyvavo aibėje nesibaigiančių karų ir jiems išleido tiek daug pinigų.

Nuo 2000 m. JAV vyriausybės skola visuomenei išaugo nuo maždaug 35 proc. iki beveik 100 proc. BVP. Ir tai yra dvipartinės politikos bruožas, ne tik respublikonų arba tik demokratų problema. J. Sachso teigimu, ir dabar, Ukrainos atveju, nėra kalbama apie diplomatiją ir augančią karo naštą. Vietoje to toliau maitinama karo pramonė, o amerikiečiai yra nuteikinėjami remti karinius veiksmus ir, žinoma, beatodairišką pinigų leidimą.

Ekspertas sako, kad tiek Ukraina, tiek ir kiti JAV inicijuoti konfliktai yra „melo karai“, skatinami karo pramonės ir abiejų partijų politikų. J. Saschas teigia, kad Irako karas prasidėjo netikru pretekstu, Libijos karas buvo melas ir JT Saugumo Tarybos pažeidimas, o Sirijos operaciją numatė prezidentas Barackas Obama, įsakęs CŽV nuversti Sirijos vyriausybę; tai nepavyko.

„Kalbant apie Ukrainą, mes žinojome, mūsų diplomatai žinojo ir perspėjo, kad nuolatinis karinio pramoninio komplekso spaudimas plėsti NATO į Ukrainą išprovokuos karą. Tačiau jie niekada to nesakė Amerikos žmonėms. Jie niekada to nepaaiškino. Ir iki šios dienos jie nepaaiškino, dėl ko iš tikrųjų vyksta šis karas“, – sako ekonomistas, pažymėjęs, kad už NATO plėtrą pasisakė politikai, karinis-pramoninis kompleksas ir JAV didžiosios bendrovės.

Ekonomisto teigimu, dėl savo politikos krypties, dabar JAV įkalino dar vieną šalį. O karo eiga Ukrainai kol kas klostosi prastai. Bachmutas jau atiteko Rusijai, vien ten žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, tik šis vienas mūšis galimai kainavo milijardus. J. Saschas teigia, kad atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikėtų kuo skubiau derėtis dėl šio karo nutraukimo.

„Todėl manau, kad dabar pereiti prie derybų, nesvarbu, ar tai būtų kovos nutraukimas ir kovos linijų įšaldymas, ar tai būtų taikos susitarimas, pagrįstas tuo, kad Rusija pasitraukia, o NATO neįsitraukia. Tai ir buvo pagrindinis klausimas nuo pat pradžių. Tai įmanoma ir pasaulis to reikalauja, ne tik vadinamasis Vakarų, iš tikrųjų NATO ir JAV sąjungininkų, pasaulis prieš Rusiją. Taigi, manau, kad taip galėtume išsaugoti gyvybes, išgelbėti pasaulį ir, beje, padėti biudžetui“, – sako ekonomistas J. Saschas.

Ukraina teigia, kad taikos deryboms jau per vėlu

Tačiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio adminstracijos pareigūnas Ihoris Žovkva sako, kad tik anksčiau Kijevo pristatytas taikos planas yra tinkamas būdas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, o laikas, skirtas taikiems susitarimams, esą jau praėjo.

I. Žovkos teigimu, šiuo metu Ukraina nebėra suinteresuota paliaubomis, kurios tik išsaugotų Rusijos teritorinius laimėjimus. Dėl to Ukraina ir toliau laikosi pozicijos, kuria siekia, kad būtų įgyvendintas visiškas Rusijos karių išvedimas^[2]. Kitokie užsienio valstybių pasiūlymai Ukrainoje yra vertinami kritiškai.

Ukraina atmeta ir pastaraisiais mėnesiais pateiktą Kinijos, Brazilijos, Vatikano ir Pietų Afrikos Respublikos taikos iniciatyvų virtinę.

„Negali būti Brazilijos taikos plano, Kinijos taikos plano, Pietų Afrikos taikos plano, kai kalbama apie karą Ukrainoje“, – sako I. Žovkva.

Nors per karą Ukrainoje Maskva sustiprino ryšius su globalių Pietų valstybėmis, I. Žovkva sako, kad užtikrinti paramą šiame regione šiuo metu yra svarbiausias Ukrainos prioritetas.

Pati Rusija yra sakiusi, kad yra atvira taikos deryboms su Kijevu. Tai neseniai pakartojo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris telefonu bendraudamas su Brazilijos prezidentu Luizu Inacio Lula da Silva, pareiškė jam, kad Rusija yra pasirengusi dialogui dėl Ukrainos.

Tačiau iš tiesų Rusija primygtinai reikalauja, kad bet kokios galimos taikos derybos ir diplomatiniai susitarimai būtų grindžiami „naujomis realijomis“.

JAV į „NATO plius“ grupę kviečia Indiją

Tuo tarpu atsižvelgiant į geopolitinę įtampą bei augančią Rusijos, Kinijos ir kitų globalių Pietų šalių įtaką, JAV Kongreso komitetas rekomenduoja stiprinti vadinamąją „NATO plius“ grupę, įtraukiant į ją Indiją. Manoma, kad taip būtų laimėta strateginė konkurencija su Kinija.

Neseniai vykusiame Atstovų rūmų Atskirojo komiteto posėdyje dėl strateginės konkurencijos tarp JAV ir Kinijos komunistų partijos (KKP), didžiule balsų dauguma buvo priimtas siūlymas stiprinti „Taivano atgrasymo priemones, įskaitant „NATO plius“ stiprinimą įtraukiant Indiją“.

„Laimėti strateginę konkurenciją su Kinijos komunistų partija ir užtikrinti Taivano saugumą reikalauja, kad Jungtinės Valstijos stiprintų ryšius su savo sąjungininkais ir saugumo partneriais, įskaitant Indiją. Įtraukus Indiją į „NATO plius“ saugumo susitarimus, būtų remiamasi glaudžia JAV ir Indijos partneryste, kad būtų stiprinamas pasaulinis saugumas ir atgrasoma nuo KKP agresijos visame Indokinijos ir Ramiojo vandenyno regione“, – teigiama komiteto rekomendacijose^[3].

Savo rekomendacijų rinkinyje komitetas teigia, kad galimos ekonominės sankcijos Pekinui Taivano karo atveju bus veiksmingos tik tokiu atveju, jei prie jų prisijungs pagrindiniai sąjungininkai, tokie kaip G-7, NATO, „Nato plius“ ir panašiai.

„NATO plius“ yra saugumo susitarimas, jungiantis NATO ir penkias kitas partneres valstybes: Australiją, Naująją Zelandiją, Japoniją, Izraelį ir Pietų Korėją. Šia grupe siekiama sustiprinti pasaulinį bendradarbiavimą gynybos srityje.

A. Lukašenka į Baltarusijos-Rusijos sąjungą prisijungiančioms šalims žada suteikti branduolinių ginklų

O Vakaruose nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka praėjusi savaitgalį ėmė dalinti gasdinančius pažadus: pažadėjo branduolinių ginklų bet kuriai valstybei, kuri prisijungs prie jo šalies ir Rusijos aljanso. Tai A. Lukašenka pareiškė po to, kai praėjusią savaitę Rusija pradėjo įgyvendinti planą dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje.

Šis Rusijos žingsnis, plačiai kritikuojamas Vakaruose, yra pirmas Kremliaus turimų branduolinių bombų dislokavimas už Rusijos ribų nuo 1991 m., kai žlugo Sovietų Sąjunga. Tai kelia rimtą konflikto eskalacijos grėsmę ir didžiulį pavojų, ypač – Baltarusijos kaimynėms, tarp kurių yra ir Lietuva.

„Prisijunkite prie Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės. Štai ir viskas: branduolinių ginklų bus visiems. Manau, kad tai įmanoma. Turime strategiškai suprasti, kad turime unikalią galimybę susivienyti“, – kalbėjo Baltarusijos diktatorius^[4].

Ta proga A. Lukašenka dar apgynė ir savo šalies sąjungą su Rusija, pažymėdamas, kad niekas neprieštarauja, kad, pavyzdžiui, Kazachstanas ar kitos šalys palaiko tokius pat glaudžius santykius^[5].

Lenkija su globalia Rusijos įtaka kovoja vidaus politikos įstatymais, galinčiais pažaboti opoziciją

O Lenkija parengė jau prieštaringai vertinamą įstatymo projektą, kuriuo, pasak valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ atstovų, bus siekiama panaikinti Rusijos įtaką šalyje. Vis dėlto, kritikai teigia, kad įstatymas bus naudojamas valdančiosios partijos oponentams nutildyti.

Įstatymu būtų įsteigta valstybinė komisija Rusijos įtakai Lenkijoje ir nacionaliniam saugumui tirti, turinti prokuroro ir teisėjo įgaliojimus. Ji pateiktų savo išvadų ataskaitą ir galėtų skirti bausmes, įskaitant draudimą 10 metų eiti pareigas pareigūnams, kontroliuojantiems valstybės lėšų panaudojimą^[6].

Šis įstatymo projektas sulaukė aršios kritikos, nes, manoma, kad yra nukreiptas prieš buvusį Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską, kuris yra aršus dabartinių valdančiųjų kritikas. Be to, dalis ekspertų teigia, kad įstatymas gali pažeisti pačios Lenkijos konstituciją.

Teigiama, kad pagal šį įstatymą suformuota komisija, turinti įgaliojimus uždrausti žmonėms eiti viešas pareigas ir panaikinti administracinius bei verslo sprendimus, pažeistų piliečių teisę kreiptis į nepriklausomą teismą. Nors Lenkijos valdantieji tokius kaltinimus suskubo atmesti, įstatymo projektą vis dėlto nusiuntė Lenkijos konstitucinio tribunolo vertinimui.