Suprasti akimirksniu
  • Ukraina – per žingsnį nuo kontrpuolimo
  • Maskva ukrainiečių pajėgumais atsikovoti prarastas teritorijas netiki
  • Rusija skelbia, kad yra atvira dialogui dėl taikos susitarimo
  • J. Prigožinas piktinasi Kremliumi ir ragina šalyje paskelbti karo padėtį
Šaltiniai
Karas
Ukrainos kariuomenė yra pasirengusi kontrpuolimui. Tetianos Shyskinos/Unsplash nuotrauka

Ukraina – per žingsnį nuo kontrpuolimo

Diskusijoms apie bet kurią akimirką prasidėti galintį Ukrainos kontrpuolimą tęsiantis, šalies kariuomenė paskelbė patriotinį vaizdo įrašą, kuriame vaizduojama ne tik kovoms paruošta moderni iš Vakarų gauta ginkluotė, tačiau ir mūšiams jau pasirengę Ukrainos kariai.

„Atėjo laikas atsiimti tai, kas mums priklauso“, – „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnyj, pasidalijęs minutės trukmės vaizdo įrašu, kuriame patys kariai žada atkovoti prarastas žemes ir atkeršyti už rusų padarytas skriaudas[1].

Paviešintame vaizdo įraše matyti Ukrainos kariai, jau išsirikiavę kovai, o jiems už nugarų galima pastebėti tankus bei kitą pažangią ginkluotę, net iš JAV gautas raketų sistemas „HIMARS“.

Toks karių susitelkimas daugeliui karo apžvalgininkų, jau ilgą laiką laukiančių Ukrainos kontrpuolimo, signalizuoja, kad ukrainiečių veiksmai gali prasidėti jau visai netrukus.

Apie tai šeštadienį Vakarų žiniasklaidai duotame interviu prabilo ir Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksijus Danilovas. Jo teigimu, Ukraina yra pasirengusi pradėti ilgai lauktą kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas.

„Jis gali prasidėti rytoj, poryt arba po savaitės. Būtų keista, jei jums įvardyčiau tikslią pradžios datą. Juk mūsų šalies laukia labai atsakinga užduotis“, – teigė nors O. Danilovas[2].

Maskva ukrainiečių pajėgumais atsikovoti prarastas teritorijas netiki

Tačiau pati Rusija abejoja Ukrainos šansais atsikovoti prarastas teritorijas. Maskvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Andrejus Kelinas ukrainiečių planus ir siekius vadina nerealiais ir net perspėja, kad karas Ukrainoje gali įgauti „naują dimensiją“[3].

Duodamas interviu britų žurnalistams Rusijos ambasadorius teigė, kad yra „idealistiška manyti, jog Ukraina laimės konfliktą“. A. Kelino teigimu, pati Rusija dar neatskleidė tikrosios savo jėgos, o tai gali viską pakreipti kita linkme.

„Didelė idealistinė klaida manyti, kad Ukraina nugalės. Rusija yra 16 kartų didesnė už Ukrainą. Mes turime didžiulius išteklius ir dar tik pradėjome labai rimtai veikti“, – perspėjo rusų diplomatas.

Žurnalistams uždavus klausimą, kiek ilgai, jo manymu, konfliktas gali tęstis, A. Kelinas atsakė, jog mano, kad viskas priklausys nuo karo eskalavimo.

„Anksčiau ar vėliau šis eskalavimas gali įgauti naują dimensiją, kurios mums nereikia ir kurios mes nenorime. O taiką galime kad ir sudaryti rytoj“, – kalbėjo Rusijos ambasadorius, nors dar praėjusį savaitgalį Rusija Ukrainoje įvykdė bent kelias didžiules dronų atakas, pareikalavusias ir civilių aukų.

Rusija skelbia, kad yra atvira dialogui dėl taikos susitarimo

O apie tai, kad Rusija yra atvira galimoms taikos deryboms, signalizuoja ir paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino poziciją. Neseniai telefonu bendravęs su Brazilijos prezidentu Luizu Inacio Lula da Silva, V. Putinas pareiškė jam, kad Rusija yra pasirengusi dialogui dėl Ukrainos[4].

Apie būtinybę šį karą išspręsti taikiai jau kuris laikas kalba ir popiežius Pranciškus bei Vatikano pareigūnai. Apie tokius popiežiaus planus informuota yra ir Maskva, o Kremlius neseniai pareiškė, kad Vatikanto planus vertina teigiamai, tačiau šiuo metu neturi daugiau informacijos apie rengiamą misiją[5].

Popiežius Pranciškus savo taikos pasiuntiniu į Rusiją ir Ukrainą paskyrė Katalikų Bažnyčios taikos tarpininkavimo iniciatyvų veteraną, italų kardinolą Matteo Zuppi. Jis Italijos žurnalistams jau sakė, kad siekiant taikos, jis laikysis panašios praktikos, kurią taikė taikos derybose, skirtose Mozambiko pilietiniam karui užbaigti.

O savitą taikos misiją pastarąsias savaites vykdė ir Kinijos pareigūnas Li Hui. Dvi savaites jis lankėsi Kijeve, Maskvoje bei kitose svarbiausiose Europos sostinėje bei siekė padėti Rusijai ir Ukrainai užbaigti šį konfliktą kuo skubiau nutraukiant ugnį.

Lankydamasis paskutinėje savo misijos stotelėje Maskvoje, L. Hui buvo itin šiltai sutiktas Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, kuris viešai pagyrė „subalansuotą Pekino poziciją“ ir „pasirengimą atlikti teigiamą vaidmenį“ sprendžiant dvišales įtampas[6].

Tačiau Europoje kinų pareigūno vizitas buvo įvertintas ne taip pozityviai. Daugelis pabrėžia, kad prieš pradedant taikos derybas, Rusija turi išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos, o šioje šalyje turi būti atkurtas teritorinis vientisumas. Kinija, palaikydama glaudžius ryšius su Rusija, oficialiai laikosi neutralumo ir griežtų reikalavimų V. Putinui pateikti vengia.

Rusija yra atvira dialogui. Julios Rekamie/Unsplash nuotrauka
Rusija yra atvira dialogui. Julios Rekamie/Unsplash nuotrauka

J. Prigožinas piktinasi Kremliumi ir ragina šalyje paskelbti karo padėtį

Tuo tarpu privačios rusų karinės grupuotės „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas vis drąsiau kritikuoja Rusijos valdžią. Vienas paskutinių jo išsišokimų – kaltinimai Kremliui, jog šis neva cenzūravo jo pranešimus iš karo lauko. Pasak J. Prigožino, tokia politika Rusijoje sukels didelę neigiamą visuomenės reakciją.

Jo nepasitenkinimą iššaukė Kremliaus sprendimas daugiau nei 10 valandų vėliau paskelbti apie tai, kad „Vagner“ kariai užėmė Bachmutą. Negana to, gerokai vėliau paskelbtame Kremliaus pareiškime nei vienu žodžiu nebuvo užsiminta apie patį J. Prigožiną.

O pastarasis širsta ir teigia, kad „aukšto lygio biurokratai stengiasi visiems užčiaupti burnas, kad jie nekalbėtų apie „Vagner“.

„Toks požiūris išprovokuos tikrai Rusijos žmonių atsakomąją reakciją. Ilgainiui, maždaug po dviejų ar trijų mėnesių, jie sulauks atsako iš žmonių už tai, kad bando visiems užčiaupti burnas ir užkimšti ausis“, – sako J. Prigožinas[7].

Negana to, J. Prigožinas teigia, kad Rusijoje auga nepasitenkinimas ir dėl masiškai kare Ukrainoje žūstančių karių. Dėl to, pasak „Vagner“ įkūrėjo, šalyje gali grėsti net 1917 m. primenanti revoliucija[8].

„Pirmiausia sukils kareiviai, o po to ir jų artimieji. Jų jau yra dešimtys tūkstančių – nužudytųjų artimųjų. Ir tikriausiai jų bus šimtai tūkstančių – to neišvengsime“.

Siekiant išvengti dar didesnių nuostolių ir planuojant Ukrainai suduoti lemtingą smūgį, J. Prigožinas ragina visoje šalyje paskelbti karo padėtį, taip siekiant į kariuomenę pakviesti dar daugiau karių.

Tačiau to gali ir neprireikti. Pasirodo, Rusija karui Ukrainoje jau verbuoja net užsieniečius: neseniai paaiškėjo, kad Kubos piliečiai už grynuosius pinigus arba rusiškus pasus pasirašo sutartį dėl įsitraukimo į karą[9]. Kubiečiai iš viso gaus 35 473 JAV dolerius ir Rusijos pasą. Manoma, kad tokiu būdu Rusija kovoja su savų karių netektimis.