- Kijevas kreipėsi į Braziliją su rimtu prašymu
- Kremlius, kol kas, neatsakė ar kelionė įvyks
- Orderis išduotas ne tik prezidentui
- Ukraina seniai siekia V. Putino arešto, bet niekas jai nepadeda
Kijevas kreipėsi į Braziliją su rimtu prašymu
Ukrainos generalinis prokuroras Andrėjus Kostinas kreipėsi į Brazilijos valdžios institucijas su prašymu suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei jis atvyktų į G20 viršūnių susitikimą, kuris lapkritį vyks Rio de Žaneire. Apie tai rašo „Reuters“.[1]
Interviu agentūrai Ukrainos generalinis prokuroras sakė gavęs informacijos, kad Rusijos prezidentas gali dalyvauti viršūnių susitikime, o Brazilija, kaip Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) jurisdikcijai priklausanti šalis, privalo vykdyti išduotą orderį dėl valstybės vadovo suėmimo. Pasak A. Kostino, „svarbu, kad tarptautinė bendruomenė susivienytų ir pripažintų V. Putiną atsakingu“.
„Atsižvelgdamas į informaciją, kad V. Putinas gali dalyvauti G20 viršūnių susitikime Brazilijoje, norėčiau pakartoti, kad Brazilijos valdžia, kaip Romos statuto šalis, privalo jį suimti, jei jis išdrįs atvykti. Nuoširdžiai tikiuosi, kad Brazilija jį suims, patvirtindama savo, kaip demokratinės ir teisinės valstybės, statusą“, – pabrėžė Ukrainos generalinis prokuroras.
Kremlius, kol kas, neatsakė ar kelionė įvyks
Du „Reuters“ šaltiniai Brazilijos vyriausybėje agentūrai sakė, kad Rusijos prezidentui buvo išsiųstas standartinis kvietimas dalyvauti G20 viršūnių susitikime. Pasak pašnekovų, V. Putinas dar nepatvirtino, kad planuoja dalyvauti renginyje. [2]
Maskva nurodė, kad Rusijos prezidentas dar nepriėmė sprendimo dėl kelionės į viršūnių susitikimą Brazilijoje. Valstybės vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas patikslino, kad Kremlius apie tai informuos „kai bus priimtas sprendimas“.
Orderis išduotas ne tik prezidentui
Arešto orderį V. Putinui ir Rusijos vaikų ombudsmenei Marijai Lvovai-Belovai TBT išdavė 2023 metų kovą. Teismas apkaltino Rusijos prezidentą „neteisėta gyventojų (vaikų) deportacija ir neteisėtu gyventojų (vaikų) perkėlimu iš kontroliuojamų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją“ karinio konflikto metu. Maskva TBT sprendimą pavadino teisiškai niekiniu.[3]
Brazilija Romos statutą, TBT steigiamąjį dokumentą ratifikavo2000 m. Prie šios sutarties prisijungusios šalys privalo laikytis Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimų, įskaitant asmenų, dėl kurių buvo išduoti orderiai, suėmimą.
2016 metais Rusija pasitraukė iš TBT jurisdikcijos. Be to, Romos statuto neratifikavo Jungtinės Valstijos, Kinija, Indija, Iranas ir kitos šalys. Ukraina jį ratifikavo 2024 metų rugpjūtį.
Brazilijos prezidentas Lula da Silva 2023 metų rudenį pabrėžė, kad tol, kol jis eis valstybės vadovo pareigas, V. Putinas gali „saugiai lankytis“ jo šalies teritorijoje. Jis viešai pažadėjo, kad nepaisant jo šalies įsipareigojimų TBT, Rusijos lyderis Brazilijoje nebus suimtas. Vėliau Brazilijos prezidentas patikslino, kad sprendimą dėl galimo valstybės vadovo suėmimo priims teismas, o ne vyriausybė.
Balandį Brazilija pasisakė už imuniteto įvedimą valstybių vadovams, kurie nedalyvauja Romos statute, rašė „Reuters“.[4]
Ukraina seniai siekia V. Putino arešto, bet niekas jai nepadeda
Rugsėjį V. Putinas surengė oficialų vizitą į Mongoliją, kuri nuo 2002 metų taip pat priklauso TBT jurisdikcijai. Prieš kelionę Kijevas paragino Ulan Batorą suimti Rusijos prezidentą. Tuo pat metu „Bloomberg“, cituodamas šaltinius, rašė, kad Rusijos lyderiui buvo garantuotas imunitetas Mongolijos teritorijoje.
Pasibaigus V. Putino vizitui Mongolijoje, Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė demaršą Mongolijos užsienio reikalų ministerijos Europos ir Afrikos departamento vadovui Ganhurajui Batungalagai (Ganhuurai Battungalag).
„Mongolijos pusei buvo perduotas gilus Ukrainos nusivylimas dėl Mongolijos, kaip Romos chartijos signatarės, atsisakymo vykdyti Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotą arešto orderį V. Putinui jo buvimo šalyje metu“, – nurodė ministerija.
Savo ruožtu Mongolijos valdžios institucijos atsisakymą suimti Rusijos prezidentą pagal TBT orderį paaiškino energetine priklausomybe ir neutralumo politika. Mongolijos vyriausybės atstovas pažymėjo, kad šalis iš kaimyninių valstybių importuoja 95 proc. naftos produktų ir daugiau nei 20 proc. elektros energijos.
„Šios atsargos yra labai svarbios užtikrinant mūsų ir mūsų žmonių egzistavimą“, – pabrėžė jis.[5]
Spalio 10 dieną Ukrainos užsienio reikalų ministerija pateikė raginimą suimti V. Putiną Turkmėnistano, kuris nėra pasirašęs Romos statuto, valdžiai. Kitą dieną Rusijos prezidentas atvyko į šią šalį su oficialiu vizitu.
„Raginame visas šalis, vertinančias žmogaus gyvybę, tarptautinę teisę ir JT Chartiją, susilaikyti nuo bendrų renginių, kuriuose dalyvautų V. Putinas“, – skelbė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
2023 metų vasarą Rusijos prezidentas neatvyko į BRICS viršūnių susitikimą Pietų Afrikoje, kuri taip pat ratifikavo Romos statutą. Tada V. Putinas kalbėjo forume nuotoliniu būdu.[6]
