Ukraina nori spręsti istorinius nesutarimus
Ukraina taip pat yra suinteresuota susitarti su mumis visais sudėtingais klausimais, įskaitant istorinius, pirmadienį sakė Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda (Andrzej Duda). Kartu jis perspėjo, kad kalbos apie Ukrainos patekimo į ES blokavimą yra Rusijos politikos dalis.[1]
„Polsat News“ paklaustas apie Lenkijos ir Ukrainos santykius ir ginčus dėl Volynės žudynių, jis atsakė, kad stengėsi veikti taip, kad kiek įmanoma nesukurtų įtampos tarp Varšuvos ir Kijevo.
„Kai atsakomybė už tai pirmiausia buvo mano rankose“, – pridūrė politikas.
„Žinoma, nebuvo lengva, nes šios temos mūsų šalims yra labai sunkios, bet apie tai kalbėjausi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu,“ – jis pažymėjo ir prisiminė savo ir Ukrainos prezidento dalyvavimą ekumeninėse pamaldose Lucko katedroje praėjusių metų liepą. Jos buvo skirtos 80-osios Volynės žudynių metinėms.
„Šiandien šią užsienio politiką tiesiogiai vykdo vyriausybė ir ministras Radoslavas Sikorskis (Radosław Sikorsk). Šiandien jis daugiausia atsakingi už Lenkijos ir Ukrainos santykius“ , –patikslino prezidentas.
A. Duda priminė nacių ir sovietų laikus
Kartu prezidentas pabrėžė, kad Ukraina taip pat suinteresuota susitarti su Lenkija visais sudėtingais klausimais, įskaitant istorinius.
„Sovietų Sąjungoje apie Voluinę nebuvo nė kalbos. Nepamirškime, kad ukrainiečiai turi daug problemų dėl savo praeities nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tai ne tik Volynės žudynių klausimas. Tai irgi SS dalinių, kuriuose tarnavo ukrainiečiai, klausimas, tai bendradarbiavimo tarp, tarkime, tuometinės Ukrainos valdžios, Stepano Banderos ir kitų. Apskritai nacių reicho valdžios ir paties Adolfo Hitlerio klausimas. Tai taip pat yra tuometinių Ukrainos ir žydų santykių ir dalyvavimo Holokauste klausimas“, – vardino A. Duda.
Lenkų žurnalistams prezidento paklausus apie vicepremjero Vladislavo Kosiniako-Kamyšo (Władysław Kosiniak-Kamysz) žodžius, kuris teigė, kad Ukraina negali būti priimta į Europos Sąjungą, kol Varšuva ir Kijevas neišspręs Volynės žudynių klausimo, A. Duda priminė, kad „užkirsti kelią Ukrainai būti ES yra viena iš priežasčių, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ryžosi agresijai prieš Ukrainą. Būtent tam, kad sustabdytų Ukrainos įstojimą į ES ir sustabdytų Ukrainos integraciją į plačiai suprantamą Vakarų bendruomenę.
„Jei kas nors sako, kad blokuos Ukrainos prieigą prie ES, tai atitinka V. Putino politiką. Na, nežinau, ar toks yra dabartinės vyriausybės tikslas. Norėčiau sužinoti, ką tiksliai turi omenyje ministrai ir ministrai pirmininkai, išsakydami tokius teiginius, nes tai yra sunkūs klausimai patiems ukrainiečiams ir į juos reikia atsižvelgti “, – pridūrė A. Duda.
Voluinės tragedija, dar vadinama Voluinės žudynėmis, – vienas iš kruvinų Ukrainos ir Lenkijos konflikto Antrojo pasaulinio karo metais epizodų
Iš viso nuo 1943 iki 1944 metų ukrainiečių nacionalistai nužudė nuo 30 iki 100 tūkst. vietos lenkų.
Kitų šaltinių teigimu, 1943–44 Ukrainos sukilėlių armija Voluinėje kovojo su Armija Krajova. Per kovas ir kryptingą vadinamąjį etninį valymą nužudyta apie 60 000 civilių gyventojų, daugiausia lenkų. Po karo beveik visa Voluinė liko Ukrainai.[2]
Voluinės žudynių aiškinimo klausimas, taip pat požiūris į Ukrainos nacionalistų lyderius yra vienas sunkiausių Lenkijos ir Ukrainos santykiuose.
2016 m. vasarą Lenkijos parlamento žemieji rūmai priėmė rezoliuciją, kuria liepos 11-oji pripažįstama Nacionaline Ukrainos nacionalistų vykdyto genocido prieš Antrosios Lenkijos Respublikos gyventojus 1943–1945 m. aukų atminimo diena. Pasak Lenkijos pusės, žudynes 1939–1945 m. įvykdė Ukrainos sukilėlių armijos šalininkai.[3]
Ukraina paskelbė moratoriumą palaikų paieškos ir ekshumacijos darbams. Tai buvo Kijevo reakcija į paminklo „Ukrainos sukilėlių armijai“ nugriovimą Lenkijos mieste Gruševičiuose. 2023 metų birželį Ukrainos nacionalinės atminties instituto vadovas Antonas Drobovyčius pabrėžė, kad Kijevas neleis ekshumuoti Volynės žudynių aukų palaikų, kol paminklas nebus atstatytas. Tuo pat metu V. Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs atblokuoti leidimų vykdyti paieškos operacijas Ukrainoje gavimą.
