Ūkininkų protestas tęsiasi, tikimasi didesnio valdžios atstovų dėmesio
Ketvirtadienį tęsiasi Vilniuje jau kelias dienas vykstantis ūkininkų protestas. Dar antradienį žemdirbiai ir miškininkai iš visos Lietuvos į sostinę suvažiavo savo žemės ūkio technika, jos eilės driekėsi pačiame miesto centre, per Gedimino prospektą, šalia Seimo.
Trečiadienį vyko protesto renginys Vinco Kudirkos aikštėje, susirinko keli tūkstančiai ūkininkų, pasirodė aplinkos bei žemės ūkio ministrai, kurie publikos buvo nušvilpti. Tarp ūkininkus palaikančių buvo parlamentarai Vigilijus Jukna, Zigmantas Balčytis, Jonas Pinskus, Algirdas Butkevičius, Giedrius Surplys, Valentinas Bukauskas, Edmundas Pupinis.
Ketvirtadienį protestui tęsiantis, Lietuvos žemės ūkio tarybos (ŽŪT) delegacija Seime susitinka su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) renkasi į neeilinį posėdį, kuriame bus išklausyti anksčiau pateikti 6 ūkininkų reikalavimai.
Į susitikimą su ūkininkais ketvirtadienį atvyko prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius, tačiau ir jis buvo pasitiktas švilpimu ir šūkiu „gėda“.
Pats prezidentas su žemdirbiais susitikti negali dėl iš anksto suplanuotos darbotvarkės kituose Lietuvos miestuose. G. Nausėda teigė, kad jei galėtų, susitiktų su ūkininkais[1].
Prie Vyriausybės toliau vykstant piketui, ŽŪT darbo grupės narys Dainius Arlauskas sakė, kad šiandien renginyje tikimasi apie 2000 dalyvių, trečiadienį jų buvo apie 3000.
Jo teigimu, šiandien bus labiau koncentruojamasi į paramą iš įmonių, kurios susijusios su žemės ūkiu, į ūkininkų problemų aktualumą šaliai[2].
Primename, kad šalies ūkininkai protestuoja prieš daugiamečių pievų atstatymo tvarką, nėra patenkinta kuro akcizų padidinimu, netinkančia saugomų teritorijų plėtra, akcentuojama, jog dar nesibaigė pieno krizė, kritikuojama, kad per Lietuvą tranzitu gabenami rusiški grūdai.
https://www.facebook.com/100068619033574/videos/683258880679509/
Prašymas pratęsti leidimą protestuoti buvo atmestas
Protestuojančius žemdirbius atstovaujanti ŽŪT ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybei pateikė prašymą pratęsti protesto akciją.
„Norime, kad būtų pasirašyti konkretūs įsipareigojimai, kad bus įvykdyti valdžios įsipareigojimai. Akciją norime baigti pasirašydami dokumentą. Kalbame apie susitarimą, kurį įvardino premjerė sausio 19 d. Reikia įsipareigojimų ir terminų“, – sakė ŽŪT pirmininkas, protesto organizatorius, Ignas Hofmanas.
Vis dėlto, sostinės savivaldybė paskelbė, kad nėra galimybės pratęsti terminą išduotam leidimui ūkininkams protestuoti.
„Vilniaus miesto savivaldybės administracija Lietuvos žemės ūkio tarybos prašymą pratęsti išduotą leidimą protestui neterminuotam laikui gavo trečiadienį. Šiandien protesto organizatoriai informuoti, kad, deja, nėra galimybės pratęsti termino išduotam leidimui, nes tai nėra numatyta Susirinkimų įstatyme“, – teigė savivaldybės Komunikacijos skyriaus specialistas Gabrielius Grubinskas.
Jis pabrėžė, kad kad ūkininkai informuoti, jog jie turi teisę kreiptis dėl naujo leidimo, bet pagal įstatymą, privalo informuoti savivaldybės administraciją ne mažiau kaip likus 4 darbo dienoms iki numatytos susirinkimo dienos.
„Pagal išduotą ir galiojantį leidimą ūkininkų protesto renginys prie Vyriausybės baigsis šiandien iki 16 val., o traktoriai ir miškovežiai iš Gedimino prospekto ir jo prieigų turėtų išvažiuoti iki rytojaus 16 val.“ – sakė G. Grubinskas.
Įvyko susitikimai su Seimo pirmininke ir premjere
Ketvirtadienį ryte ŽŪT išplatino naują pranešimą, kuriame pabrėžė, kad jau pirmąją protesto Vilniuje dieną susitikti su žemdirbiais kviesta premjerė čia taip ir nepasirodė, aišku, kad šiandien į protestą neatvyks ir pats prezidentas.
„Tikimasi, kad tęsiantis žemdirbių akcijai aukščiausi šalies vadovai vis tik ras laiko susitikti su žemdirbių bendruomene“, – sakoma ŽŪT pranešime[3].
Netrukus vis dėlto pasirodė žinia, kad ūkininkai gavo kvietimą susitikti ir su premjere. Po jo, ŽŪT pirmininkas skelbė, kad ministrė pirmininkė pažadėjo panaikinti reikalavimą ūkininkams atkurti daugiametes pievas.
Pati I. Šimonytė po susitikimo kalbėjo, kad jau po pirmojo protesto sausio pradžioje ūkininkai buvo išgirsti, tad teiginys, jog valdžia jų negirdi, premjerės teigimu nėra teisingas.
Susitikime su ūkininkų atstovais ir KRK nariais premjerė dar kartą patikino, kad Vyriausybė jau ėmėsi spręsti keliamus klausimus, pabrėžė, kad per dvi savaites bus baigtos derinti Akcizų įstatymo pataisos.
Kalbėdama apie prievolės atkurti daugiametes pievas atšaukimą I. Šimonytė sakė, kad problema bus išspręsta kartu su Europos Komisija (EK). Pasak jos, tartis su EK reikia taip, kad nebūtų sulaukta sankcijų.
„Norėtume spręsti tokiu būdu, kuris nekeltų rizikos Lietuvai ginčytis su EK dėl kokių nors baudų, dėl kokio nors ES teisės akto neteisingo įgyvendinimo. Nes tada tas baudas turės mokėti Lietuvos duonos valgytojai“, – teigė premjerė.
I. Šimonytė nepraleido progos sukritikuoti ir ankstesnių valdžių, teigė, kad būtent dabartinė vyriausybė stengiasi išspręsti ankstesnių valdžių sprendimų pasekmes.
„Jaučiuosi šią problemą spręsdama gaunanti labai daug kritikos, bet daug mažiau atsakomybės iš žmonių, kurie šitą problemą sukūrė. Puikiai žinote, kaip atsitiko, kad referencinį laikotarpį, 2018 m., turime šitokius plotus, kurie deklaruoti. Deja, mums dabar reikia spręsti pasekmes, mes jas ir spręsime“, – teigė I. Šimonytė.
O anksčiau įvykusio ūkininkų susitikimo su V. Čmilyte-Nielsen metu nutarta, kad Seimo pavasario sesijoje skubos tvarka spręsti dalį ūkininkų keliamų reikalavimų bus sušaukta neeilinė sesija.
Tiesa, opozicijoje esančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo šaukti neeilinę Seimo sesiją jau dabar.
„Tuščias laikas tarp sesijų yra laiko švaistymas ir problemų gilinimas, juo labiau, kad valdančiųjų atstovai šiandien viešai pareiškė, jog sutinka tenkinti ūkininkų reikalavimus“, – rašoma LVŽS išplatintame pranešime.
Žemės ūkio ir aplinkos ministrai toliau sulaukia aštrios protestuojančių kritikos
Dar pirmadienį žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pranešė, jog Seimo pavasario sesijoje turėtų būti teikiamas įstatymo projektas „žaliojo“ dyzelino ir suskystintų naftos dujų akcizams mažinti.
Vakar jam pasirodžius proteste, ministras sulaukė ir daugiau klausimų. Ūkininkai ministrą ypač kritikavo dėl įpareigojimo atstatyti pievas.
Briuselyje su eurokomisaru šią problemą aptaręs K. Navickas aiškino, jog artėjama prie Lietuvos ūkininkams palankaus sprendimo.
Ūkininkai taip pat reikalauja, kad per Lietuvą nevažiuotų rusiški grūdai. K. Navickas teigė, kad bandys rasti teisinių priemonių, kuriomis galima apriboti tranzitą. Vis dėlto, ministras pabrėžė, kad daugelis priemonių yra skirtos tik importuojamiems žemės ūkio produktams, be to, jo teigimu šis klausimas yra aktualesnis Latvijai.
Proteste pasirodė ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jis, taip pat kalbėjęs apie pievų problemas, sakė, tai ši situacija kilo, nes Lietuvoje trūksta gyvulininkystės ūkių.
Susitikimo su ūkininkais metu ministras pažymėjo, kad su jais jau susitarta dėl vandens apsaugos juostų ir zonų, taip pat bandoma ieškoti sprendimų, kaip pašalinti apribojimus miškų kirtimui.
Trečiadienio protestui įsibėgėjant, Vyriausybės kanceliarija irgi išplatino pranešimą. Jame išdėstė darbus, kuriuos Vyriausybė numatė atlikti šiai krizei suvaldyti.
Pranešime pabrėžiama, kad Vyriausybė jau kiek anksčiau numatė tartis su Komisija sprendžiant daugiamečių pievų atstatymo problemą. Išskiriama, kad Seimui pavasarį bus pateiktas Akcizų įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma grąžinti ankstesnę tvarką.
Vyriausybės kanceliarijos pranešime žadama, kad iki 2024 m. pasėlių deklaravimo pradžios bus pasiūlyti sprendimai, o Aplinkos ministerija įvertins partnerių pateiktas pastabas dėl vandens apsaugos juostų ir zonų, įtvirtins pakeitimus iki vasario 1 d.
Kalbant apie rusiškų grūdų judėjimą per Lietuvą, Vyriausybė žada įvertinti kaimyninių šalių patirtį, to poveikį Baltijos šalyse auginamų grūdų eksporto kainoms, pateikti tarp šalių suderintus pasiūlymus dėl galimų veiksmų Bendrijos institucijoms.
Žemdirbiai pateikė savo reikalavimus
Ūkininkai išskiria 6 esminius reikalavimus, kurių siekia šia protesto akcija. Jie yra tokie:
1. Išspręsti dirbtinai sukurtą daugiamečių pievų problemą;
2. Saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų, bei zonų plėtrą vykdyti ne žemės savininkų sąskaita;
3. Sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą;
4. Išspręsti pieno krizę Lietuvoje;
5. Grąžinti iki šiol galiojusias žymėto kuro naudojimo taisykles;
6. Sumažinti naftos dujų akcizą iki kaimyninių šalių lygio.
