<h2>Paramos tiek, kad galėtų net nedirbti?</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/farmer.jpg" alt="Farmer" /></p>
<p>Per ateinančius dvejus metus Europos Sąjunga (ES) ūkininkams paramos nepašykštės. Galima net sakyti, kad ūkininkų laukia aukso amžius. Arba galima net pajuokauti, kad paramos bus tiek, jog galima būtų net nedirbti. Tačiau juokai ir lieka juokais, o jei rimtai, tai pagal Lietuvos kaimo plėtros programą 2021-2022 m. laikotarpiu žemdirbiam bus skiriama net 434,2 mln. eurų paramos. </p>
<p>Ūkininkams planuojama išdalinti 238,7 mln. eurų 2021 metams bei 195,5 mln. eurų 2022 metams[1]. Svarbu paminėti, kad ūkis yra ta sritis, kuri nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, todėl jam skiriamos papildomos paramos lėšos – 139,9 mln. eurų.</p>
<p>Paramą gali gauti ir jaunieji ūkininkai, ir norintys modernizuoti bei stiprinti savo ūkius.</p>
<p>Į paramą pretenduojantys jaunieji ūkininkai turi atitikti nustatytus kriterijus. Paraiškos teikimo metu pareiškėjas turėtų būti ne vyresnis nei 40 metų, įgijęs profesinį ar aukštąjį žemės ūkio ar veterinarijos išsilavinimą arba išklausęs jaunųjų ūkininkų kompetencijos programą. Tokiu atveju galima pretenduoti į skiriamą 40 000 eurų ES parama[2]. Tiesa, yra ir dar viena svarbi sąlyga – ūkis turi būti įregistruotas ne anksčiau kaip prieš 2 metus nuo paraiškos teikimo.</p>
<p>ES parama skiriama ne tik stambiesiems, bet ir smulkiesiems ūkiams. Finansuojamos tokios išlaidos kaip: ūkinių gyvūnų bei augalų įsigijimas, statybinės medžiagos, žemės ūkio technika bei įranga, gamybinių pastatų atnaujinimas ar jų statyba[3].</p>
<p>Svarbu paminėti, kad smulkiesiems ūkininkams teikiama parama gali būti ne didesnė nei 15 000 eurų ir yra mokama dviem etapais: pirmuoju sumokama 80 proc. prašomos paramos, antruoju etapu – 20 proc.</p>
<h2>Kaimo plėtrai daugiau išmokų iš valstybės </h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/farm.jpg" alt="ES paramos pratęsimas" /></p>
<p>Lyginant 2014-2020 bei 2021-2027 m. laikotarpius, pažymėtina, jog šiuo metu yra skiriamos didesnės išmokos iš valstybės kaimo plėtrai nei 2014-2020 metais. Pavyzdžiui, praeitąjį laikotarpį lėšos buvo paskirstomos tokiu santykiu: 1,613 mlrd. eurų ES lėšų ir 0,364 mlrd. eurų iš Lietuvos biudžeto. Dabartiniu laikotarpiu lėšos perskirstomos beveik apylygiai: 1,366 mlrd. eurų ES lėšų ir 1,81 mlrd. eurų valstybės[4].</p>
<p>Įsigaliojo tam tikri finansavimo pokyčiai[5]:</p>
<ul>
<li>2027-aisiais didėja išmokos iki 204 eurų už hektarą (anksčiau buvo 177 eurai);</li>
<li>vietoje finansuotų 85 proc., dabar fondas finansuojama tik 43 proc.;</li>
<li>skiriama minimaliai 30 proc. aplinkos bei klimato kaitos priemonėms.</li>
</ul>
<p>Vien 2020 metais dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bendrai Lietuvoje kreipėsi net 123 213 ūkio subjektai. Iš viso tai sudarė net 191 368 108 eurų[6].</p>
<p>Vertinant jaunųjų ūkininkų situaciją Lietuvoje, per 2020 metus, tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenis paraiškas pateikė net 7 639 subjektai, o bendrai skirta suma sudarė net 10 065 243 eurų[7].</p>
<p>Susumavus skiriamas išmokas, galima sakyti, kad žemės ūkis Lietuvoje laikosi gana stabiliai ir yra gausiai finansuojamas, tačiau panašu, kad sunkiausia visgi yra pradedantiesiems ūkininkams. Ūkininkavimo pradžia reikalauja nemenkų pradinių investicijų, o pajamos dažniausiai gaunamos tik nuėmus derlių arba pardavus net kelis metus augintą gyvulį. Kaip stabilesnė pajamų atžvilgiu ūkininkavimo sritis įvardijama pienininkystė[8].</p>
<h2>Parama skiriama ir bitininkystės sektoriui – jaunimas skatinamas domėtis šia šaka</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bees.jpg" alt="Parama bitininkams" /></p>
<p>Bitininkystė taipogi priklauso žemės ūkio sektoriui. Tai šaka, tinkama ir kaip sveikatai naudingo laisvalaikio praleidimo būdas. Apie bitininkų darbo ypatumus kalba Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Sigitas Uselis:</p>
<blockquote>
<p>Šiandien bitininkai susiduria su naujomis sąlygomis ir galimybėmis, pastarųjų netgi daugiau. Pavyzdžiui, prieš 20 metų bitininkai buvo įsirengę mobiliąsias bitides, dabar jas transformuoja į bičių „miegamuosius“, kuriuose teikia aromaterapijos paslaugas. Bičių nauda – ne tik medus, bet ir žmogų gydantis, imunitetą stiprinantis buvimas prie bičių[9].</p>
</blockquote>
<p>Šiuo metu išskiriamos kelios paramos rūšys šiai sričiai – tai yra parama už papildomą bičių maitinimą bei parama bendrai bitininkystės sektoriui. Papildomam bičių maitinimui (cukrui) gali būti skiriama iki 5,79 euro kompensacija įprastiniam cukrui ar invertuotajam cukraus sirupui įsigyti. Taipogi ne daugiau 11,58 euro dydžio kompensacija už sertifikuotą bičių šeimą[10].</p>
<p>Čia vėlgi galioja tam tikros taisyklės – norint gauti kompensaciją bičių papildomam maitinimui, ūkininkas turi laikyti ne daugiau kaip 150 bičių šeimų. Kompensacija skiriama perkant ne daugiau kaip 10 kg cukraus arba ne daugiau 15 litrų invertuotojo cukraus sirupo vienos bičių šeimos maitinimui.</p>
<p>Europos žemės ūkio garantijų fondas teikia paramą Lietuvos bitininkystės sektoriui pagal 2020-2022 m. programą. Paramą sudaro aštuonios priemonės, kurioms teikiamas skirtingas finansavimas[11]:</p>
<ul>
<li>„Techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms“ – kompensuojama iki 100 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 15 000 eurų;</li>
<li>„Kova su avilių kenkėjais ir bičių ligomis, ypač varoatoze“ – taipogi kompensuojama iki 100 proc. patirtų išlaidų. Kovai su varoatoze skiriama ne daugiau kaip 1,50 euro vienos bičių šeimos purškimo įrangai įsigyti;</li>
<li>„Bičių avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas“ – finansuojama iki 70 proc. išlaidų, bet ne daugiau 1 000 eurų už vieno avilių transportavimo įrenginio įsigijimą ir ne daugiau kaip 320 eurų už vieno priedo avilių transportavimo įrenginio įsigijimą;</li>
<li>„Medaus ir bičių produktų fizinių ir cheminių savybių analizė, siekiant nustatyti jų kokybines savybes“ – kompensuojama iki 70 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 500 eurų;</li>
<li>„Bičių šeimų atnaujinimas“ – finansavimas skiriamas iki 70 proc. kainos, bet ne daugiau kaip 100 eurų;</li>
<li>„Bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos“ – finansuojama iki 100 proc. kainos, bet ne daugiau kaip 15 000 eurų už taikomąjį mokslinį tyrimą;</li>
<li>„Rinkos stebėsena“ – pagal šią priemonę kompensuojama iki 100 proc., bet ne daugiau kaip 10 000 eurų;</li>
<li>„Bitininkystės produktų kokybės gerinimas, siekiant didinti jų vertę rinkoje“ – iki 70 proc. patirtų išlaidų, ne daugiau kaip 1 000 eurų vienam pareiškėjui.</li>
</ul>
<p>Galime apibendrinti, jog Lietuvoje sudarytos ganėtinai neblogos sąlygos ūkių steigimui ir išlaikymui. Svarbu į šią sritį pritraukti kuo daugiau jaunimo, inovacijų ir modernios technikos. Senąją ūkio sąvoką, kuomet prieš akis iškyla sunkus ir alinantis fizinis darbas, keičia naujoji – dabar ūkininkų technika yra moderni ir novatoriška, leidžianti naudoti minimaliai fizinių jėgų.</p>
