<h2>Nors žadėjo išsaugoti ilgametes ganyklas ir pievas, jų kasmet mažėja</h2>
<p>Lietuva buvo įsipareigojusi Europos Sąjungai, jog išsaugos pievas ir ganyklas, tačiau savo įsipareigojimo nesugebėjo laikytis. Lyginant su 2012 metais, Lietuvoje daugiamečių pievų ir ganyklų plotai susitraukė daugiau nei 5 proc. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos praneša,[2] jog dalis ūkininkų, kurie per paskutinius dvejus metus suarė daugiametes pievas ir ganyklas, laukia prievolė atkurti suartus plotus. Kitu atveju jų laukia nemalonumai – atkūrimui nepritariantiems žemdirbiams bus taikomos finansinės sankcijos.</p>
<p>Kadangi Lietuva viršijo 5 proc. nustatytą ribinį dydį, valstybė nustato pareigas suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais. Ši prievolė galioja tiems ūkininkams, kurie pertvarkė daugiametes ganyklas arba daugiamečiais žolynais užsėtas žemes į kitos paskirties žemę. Tai palies tuos ūkininkus, kurie neseniai užarė pievų plotus.</p>
<p>Kadangi nėra aiškių gairių kas ir kokius pievų plotus privalės atkurti, Žemės ūkio ministerija jau rengia pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimą. Šiame pakeitime taip pat bus nurodyta kokios finansinės sankcijos bus taikomos užartų pievų laiku neatkūrusiems žemdirbiams.</p>
<p>Tiesa, Žemės ūkio ministerija pažymi, jog atkūrimo procese bus taikomas proporcingumo principas. Reikės atkurti ne visas pievas ir ne visiems. Tai palies tik tuos ūkininkus, kurie užarė pievas per paskutiniuosius dvejus metus. Bus reikalaujama atkurti nustatytą procentinę pievų arba ganyklų dalį.</p>
<h2>Ūkininkų patogumui bus sukurtas žemėlapis, o apie prievolę jie bus informuoti asmeniškai</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/illiya_vjestica_meadows.jpg" alt="Ūkininkų pievos" /></p>
<p>Žemės ūkio ministerija taip pat planuoja sukurti internetinį žemėlapį. Jame ūkininkai galės patogiai matyti suartus pievų plotus. Taip pat turėtų būti įtrauktos leistinos lauko įbraižymo paklaidos.</p>
<p>Be to, Žemės ūkio ministerija pabrėžia, jog tikslinamas atkūrimo laikotarpis. Seniau buvo teigiama, kad daugiametes ganyklas ar pievas tame pačiame arba kitame plote privaloma atkurti iki deklaravimo pradžios. Dabar reikalavimas keičiamas kitu – ūkininkai privalo atkurti suartas pievas ar ganyklas iki paraiškos pateikimo datos. Ūkininkai turėtų nepamiršti ir kito žingsnio – atkurtų pievų plotų nuotraukų pateikimo per mobiliąją programėlę „NMA agro“.</p>
<p>Pabrėžiama, kad nykstančių pievų ir ganyklų problema yra gan sparčiai besiplečianti. Žemės ūkio ministerija teigia:[2]</p>
<blockquote>
<p>Kasmet suariant vis daugiau daugiamečių ganyklų bei pievų jų plotai šalyje reikšmingai sumažėjo. Palyginti, 2015 m. buvo deklaruotas 647 250,78 ha daugiamečių ganyklų ir pievų plotas, kuris sumažėjo 74 348,40 ha (daugiau nei 11 proc.) iki 572 902,41 ha 2021 metais. Tai reiškia, kad išarta pievų, kurių plotas užimtų beveik visą Šiaulių miesto teritoriją arba pusę Kauno miesto.</p>
</blockquote>
<p>Apie prievolę atkurti suartas pievas Nacionalinės mokėjimo agentūra pareiškėjai bus informuoti asmeniškai. Perspėjimai turėtų pasiekti visus žemdirbius iki šių metų pabaigos. Gautame dokumente ūkininkams bus aiškiai nurodyta, kokią pievų dalį jie privalo atkurti. Jei žemdirbiai nori išvengti finansinių sankcijų, jie turėtų atkurti pievas iki ateinančių metų paraiškos pateikimo dienos.</p>
<h2>Pievos itin svarbios, kad būtų išsaugoti vis sparčiau nykstantys paukščiai</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/benjamin_davies_meadow.jpg" alt="Ūkininkų ganyklos" /></p>
<p>Nykstančios pievos ir ganyklos yra kur kas didesnė problema nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, per pastaruosius 20 metų Lietuvos paukščių ir biologinės įvairovės padėtis blogėjo itin sparčiai. Pavyzdžiui, beveik pusiau sumažėjo agrariniame kraštovaizdyje besiveisiančių paukščių, o paukščių nykimo greitis išvis auga lyg ant mielių ir jau paspartėjo net penkis kartus. Negana to, palaipsniui vis labiau blogėja kaimo vietovių biologinės įvairovės būklė. Dėl šių problemų Aplinkos ministerija kritikuoja Lietuvos ūkininkus:[3]</p>
<blockquote>
<p>Tai siejama su mišraus žemės ūkio nykimu, nesaikingu trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimu, melioracija, dirbamų laukų ploto didėjimu, auginamų kultūrų įvairovės mažėjimu.</p>
</blockquote>
<p>Dėl nuolat mažėjančių daugiamečių pievų ir ganyklų bei besikeičiančios laukų struktūros smarkiai paveikiama visa su tuo susijusi gyvūnija. Žinoma, kaltas ne tik pievų bei ganyklų nykimas, bet ir pesticidų naudojimas. Dėl šių priežasčių nyksta bestuburiai, o tuomet automatiškai su sunkumais susiduria paukščiai, kuriems vis sunkiau rasti vikšrų, vabalų ir pan., o šaltuoju sezonu – laukinių augalų sėklų. Smarkiai mažėjant natūralaus maisto kiekiui proporcingai mažėja ir paukščių.</p>
<p>Kadangi paukščiai yra keliaujantys ir itin jautrūs aplinkos pokyčiams, aplinkosaugininkai tikina, kad sparnuotieji yra vieni geriausių bendros biologinės įvairovės būklės indikatorių. Tuo tarpu Aplinkos ministerija į dideliu greičiu vis labiau prastėjančią situaciją žvelgia itin pesimistiškai ir kalba griežtai – tokia padėtis savaime nepasitaisys.</p>
<p>Specialistai ragina nelaukti, kol padėtis dar pablogės ar nebebus įmanoma nieko pakeisti. Jų manymu būtina kuo skubiau taikyti pusiausvyrą išlaikančias priemones, gamtai draugiškesnes ūkininkavimo praktikas, daug aktyviau nei daroma šiuo metu skatinti agrarinės aplinkosaugos priemones ir panašiai. Tai, jog dalis ūkininkų privalės atkurti pievas ir ganyklas, taip pat gali padėti nors šiek tiek sumažinti dabartinę problemą. Žinoma, vien dalies suartų pievų atkūrimo nepakaktų, nes svarbu ir kuo mažesnis pesticidų naudojimas bei kiti veiksniai.</p>
