Dėl nuskendusių kanapių ūkininkas stveriasi už galvos
Vasara eina į pabaigą, tačiau javapjūtės ūkininkai laukia su nerimu. Gausus lietus ir vėjas išguldė javus, užmerkė dirbamos žemės plotus, baigia supūdyti ir daržoves. Ūkininkai sako, kad jeigu ir pavyks su technika įvažiuoti į laukus, gero derliaus šiemet nebus. Nepalankūs orai ūkininkams pranašauja ir galimą produktų kainų kilimą.
Naujamiesčio ir Smilgių seniūnijose ūkininkaujantis Julius Martinonis kanapėmis užsėjo šimtus hektarų. Vasarai einant į pabaigą vyras tveriasi už galvos matydamas skęstančius savo dirbamus laukus.
„Tiesą sakant, net negalėjome normaliai pasėti kanapių, nes po ilgai užsitęsusios sausros balandžio pabaigoje prasidėję lietūs taip įmerkė žemę, kad net technika negalėjo įvažiuoti. Lietūs nesiliovė, pasėliai skendo, teko ir vėl juos naujai užsėti. Ir taip šįmet nuolat“, – sakė ūkininkas.
Pasak J. Martinonio, kanapių sėklų kilogramas kainuoja nuo 8 iki 15 eurų.
Tad lietui skandinant laukus, ūkininkas sako patiriantis didžiulių nuostolių. Kanapių, iš kurių spaudžiamas aliejus, sėklos vartojamos kaip pagardai kepiniams bei įvairiems valgiams, J. Martinonis užsėjęs kone didžiausią savo valdomos žemės dalį.
„Bet kiek nuimsiu derliaus, neaišku“, – nesiima prognozuoti ūkininkas.
Javapjūtę teks atidėti
Smilgių seniūnijoje ūkininkaujantis Donatas Tumas prisimena, kad tuomet, kai gamta ūkininkams staigmenų nepateikdavo, liepos pabaigoje jau būdavo pradedama javapjūtė. Šiemet dėl įmirkusios žemės tenka ją atidėti laukiant, kol žemė pradžius.
„Įvertiname, kas būtų, jei laukuose užklimptų technika. Ją traukdami dar galybę nuostolių prisidarytume. Turime liūdnos patirties, kai technika buvo įklimpusi prieš dešimtmetį“, – kalbėjo D. Tumas.
Ūkininkas šiemet sėjo daug rapsų ir žieminių miežių. D. Tumas tikina, kad dešimtadalis derliaus jau nuskendo. Stiprus lietus ir vėjas dalį pasėlių išguldė, tačiau, anot ūkininko, tai nėra pati didžiausia problema, nes šiuolaikinė technika nupjauna ir tokius. Tačiau išguldytų pasėlių derlius būna gerokai prastesnis.
D. Tumas, be rapsų ir žieminių kviečių, taip pat augina miežius bei žirnius. Anot jo, šiemet prastas ir žirnių derlius. Visų kitų auginamų kultūrų ten, kur pasėlių nepaskandino liūtys, bent kol kas atrodo, derlius turėtų būti neblogas[1].
Šie metai – drastiški
Kauno rajone ūkininkaujančio Arūno Dirmeikio kviečių laukas iš paukščio skrydžio atrodo liūdnai. Liūtys išguldė 95 proc. lauko. Sveiko derliaus likę vos keli kuokšteliai.
„Didžiąja dalimi pasmerkti. Jeigu stotų savaitės kaitra, kad išdžiovintų visą apačią, tada dar yra tikimybė iš vienos pusės kuliant kažką paimti“, – aiškino ūkininkas.
Ūkininkas teigė, kad tokio vaizdo, kaip šiemet, laukuose jau seniai nematė.
„Tiek išguldymo per kokius 6–7 metus neturėjome. Šiemet tokie drastiški metai“, – kalbėjo A. Dirmeikis. Ūkininkas sakė, jeigu ir toliau lis, tai, kas dabar išguldyta, bus tinkama tik pašarui gyvuliams.
„Žemė šlapia ir tuomet, kai pasilaiko lietingesnis oras, augalas pakeičia savo savybes ir tampa nebemaistiniu“, – aiškino ūkininkas.
Ūkininkų laukuose formuojasi vandens telkiniai
Utenos rajone, Užpalių seniūnijoje ūkininkaujantis Ramūnas Milius augina daržoves. 4 hektarai užsodinti kopūstais, 3 hektarai bulvėmis bei 10 hektarų cukriniais runkeliais. Ūkininkas teigė, kad dalis auginamų daržovių jau nuskendo. Kiek daržovių užmerkė lietaus vanduo ūkininkas sakė nė neskaičiuojantis ir tikino, kad dėl to neverta sau apsunkinti galvos.
„Jeigu mūsų dirbamose žemės plotuose vyrautų lygumos, tai jau viskas būtų paskendę. Bet čia kalvota vietovė. Tai žemesnėse vietose dabar susiformavę vandens tvenkiniai, o aukštesniuose plotuose dar yra vilties, kad šioks toks derlius užaugs“, – sakė R. Milius.
Ūkininko laukuose jau nugelto kopūstai, bulvės. nuskendo apie pusę hektaro bulvių. „Jei lietus ir nustos lyti, daržovės nebeužaugs“, – įsitikinęs Rytų Aukštaitijoje ūkininkaujantis R. Milius.
Utenos krašto ūkininkai nesitiki sulaukti kompensacijų už patirtus nuostolius ir yra sako, kad ūkininkavimas tai toks verslas, kai nuolat tenka rizikuoti.
„Mūsų valstybė neturi pinigų, kad dar ir mums kompensuotų už patiriamus nuostolius. Mes nesikreipsime ir neprašysime jokių kompensacijų. Varstyti institucijų duris vien tam, kad sužinotum jog kompensacijos negausi, yra beprasmiška. Tai tik laiko gaišimas“, – įsitikinęs Utenos rajono ūkininkas.
Derlius turėjo būti geras
Ekspertai teigia, kad derlius šiemet turėjo būti itin gausus. Grūdus dabar gali išgelbėti tik visą savaitę plieskianti saulė ir nė lašo lietaus nebuvimas.
„Tai, kad šiandien mes stovime prie išgulusio lauko, rodo, kad derlius visgi gausus, nes reti ir nederlingi pasėliai paprastai negula. Šiais metais formuotis derliui sąlygos buvo geros“, – sakė O. Auškalnienė. Tačiau ūkininkų viltys kartu su lauktu derliumi paskendo.
„Grūdai paprasčiausiai pradėjo dusti. Ir miežių derlius bus daug mažesnis, ir kviečių išgulę plotai duos 20–30 proc. mažesnį ir dar prastesnės kokybės derlių“, – kalbėjo Kauno rajono ūkininkas Danas Laurinavičius.
Išlaidos žemdirbiams šiemet padidėjo keletą kartų. Kuro, trąšų kainos smarkiai pakilo. „Praėjusiais metais amonio salietros tona kainavo 240 eurų, šiais metais už jos toną tenka mokėti jau 1200 eurų, bechlorių trašų tona pernai kainavo apie 700 eurų, šiai dienai tonos kaina – 1600 eurų“, – apie blogėjančią situaciją žemės ūkyje kalbėjo Utenos rajono ūkininkas R. Milius.
Ekspertus iš Vokietijos nustebino gamtos padaryti nuostoliai
Žalų ekspertai jau pradėjo vertinti ūkininkų nuostolius ir paskaičiavo, kad šiemet už gamtos suniokotus derlius jau ūkininkams išmokėjo tiek, kiek pernai per metus.
„Pranešimų turime daugiau nei 120 tūkst. hektarų. Apie 30–40 proc. jau esame įvertinę. Atrodė, kad tie nuostoliai bus mažesni, bet matome, kad vidutiniškai laukai pažeisti nuo 30 iki 90 proc.“ – statistiką pateikė „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika. Įvertinti, ar tinkamai Lietuvoje apskaičiuojamos žalos, buvo atvykę ir ekspertai iš Vokietijos. Jie teigė nesitikėję pamatyti tiek daug išguldytų laukų.
„Čia labai dideli pažeidimai, Lietuva šiemet tikrai nukentėjo. Vokietijoje mes kartais matome panašų vaizdą, bet tikrai ne tokį. Pas mus būna daugiau krušos padarinių. Jūsų ūkininkams sunku“, – kalbėjo revizorius iš Vokietijos Wilfried Schlott.
Pernai per visus metus ūkininkams už žalą išmokėta 10 mln. eurų. Šiemet ši suma pasiekta per septynis mėnesius.
„Šiandien jau tikrai perkopsime 10 mln. eurų ir tai dar ne riba. Esame sureguliavę tik apie 40 proc. ir matosi, kad tie nuostoliai nuolat didėja. Tikėtina, kad šiemet išmokos sieks tarp 10–15 mln. eurų“, – svarstė M. Rusteika.
Lietinga ir vėjuota vasara daugiausiai žalos padarė vidurio ir šiaurės Lietuvoje auginamiems kviečiams, vasariniams miežiams, žieminiams rapsams. Prognozės nieko gero nežada ir toliau – lietaus dar bus, todėl žalos mastai tik didės[2].
