Oro kokybė Lietuvoje sparčiai blogėja
Oro kokybė – veiksnys, labiausiai rūpintis ne tik klimato kaitos stabdymo entuziastams ir akyliausiems aplinkosauginių tendencijų sekėjams. Juk yra plačiai žinoma, kad oro kokybė turi didelį poveikį žmogaus sveikatai.
Juk ne vienas esame pastebėję, kaip gera ir lengva kvėpuoti toli nuo didmiesčių esančiame miške arba pajūryje. Tačiau kvėpavimas kaip reikiant apsunksta mieste, ypač didžiojo rytinio arba vakarinio piko metu.
Iš tiesų, oro užterštumas yra veiksnys, turintis didžiausią poveikį žmonių sveikatai. Ilgalaikis užteršto oro poveikis gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, neigiamai paveikti ne tik plaučius, bet ir širdį, smegenis, taršos žala ypač didelė vaikams.
Eurobarometro 2022 m. apklausos duomenimis, dauguma europiečių oro taršos sukeltas kvėpavimo takų ligas šiuo metu laiko rimta problema[1].
Ši problema opi ir Lietuvoje. Praėjusiais metais oras mūsų šalyje buvo švaresnis nei užpernai, tačiau Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų standartų dar neatitiko.
2022 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD 10) koncentracija oro kokybės tyrimų stotyse Lietuvoje siekė 13–26 mikrogramų kubiniame metre (µg/m³) ir niekur neviršijo metinės ribinės vertės – 40 µg/m³.
Tačiau dabar oro taršos normos Lietuvoje viršija du, o vietomis net tris kartus. Iš tiesų, vienas naujausių oro kokybės tyrimų atskleidė nemalonią tiesą: dabar beveik visi Europos gyventojai gyvena tokiuose užterštuose miestuose ar miesteliuose, kur vidutinis metinis smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą ribą.
Milijonai europiečių kvėpuoja siaubingai užterštu oru, ne išimtis ir lietuviai
Beveik visi europos gyventojai arba tiksliau, 98 proc. jų, gyvena vietovėse, kuriose smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija viršijo PSO nustatytą ribą[2].
Dabartinėse PSO gairėse nurodoma, kad vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija neturėtų viršyti 5 mikrogramų kubiniame metre (µg/m3), tačiau atlikus naująją analizę nustatyta, kad tik 2 proc. Europos gyventojų gyvena vietovėse, kuriose ši riba neviršijama.
Kokia situacija Lietuvoje? Mūsų šalyje tarša svyruoja tarp 8-12 µg/m3. Latvijoje tarša mažesnė, neviršija µg/m3, o Estijoje tara mažiausia iš visų Baltijos šalių.
Šie teršalai plika akimi nematomi. Jų skersmuo yra mažesnis nei 2,5 mikrometro. Tačiau jei nematome, nereiškia, kad rizikos mūsų sveikatai nėra.
Žinoma, dėl taršos kenčiame ne tik mes. Užterštumo lygis įvairiuose Europos regionuose skiriasi. Ypač didelė ji yra Rytų Europoje, tačiau kenčia ir didieji Vakarų Europos megapoliai – Londonas, Paryžius, Barselona.
Nuo taršos nukentėję ir pavieniai skirtingų valstybių regionai. Pavyzdžiui, tarša itin aukšta Šiaurės Italijoje, kur vidutinė paros kietųjų dalelių 2,5 koncentracija tokiuose miestuose kaip Milanas, Padova ir Verona viršija 75 mikrogramus kubiniame metre.
Dėl to kalta geografinė padėtis: šį Italijos regioną supa kalnai, todėl intensyvaus eismo, pramonės, žemės ūkio išmetamųjų teršalų ir gyvenamųjų namų šildymo keliama tarša susikaupia vienoje vietovėje.
Nuo didelės taršos kenčia ir kaimynai lenkai. Kita vertus, Pietų Lenkijoje, kur tarša ilgą laiką buvo labai didelė, dabar jau mažėja. Pavyzdžiui, Krokuvoje dar 2018 m. metinis taršos lygis siekė beveik 25 mikrogramus kubiniame metre, o iki 2022 m. pabaigos jis sumažėjo daugiau nei 20 proc[3]. Kaimyniniuose miestuose Katovicuose, Glivicuose ir Tychuose, taip pat Poznanėje ir sostinėje Varšuvoje tarša taip pat sumažėjo.
Lenkų aplinkosaugininkai sako, kad šis pagerėjimas įvyko po to, kai Lenkijos valdžios institucijos pradėjo įgyvendinti namų ūkių šildymo sistemų, paprastai vadinamų dūmtraukiais, modernizavimo planą. Šis procesas vyksta jau dešimt metų.
Rytų Europa nuo oro taršos visada kenčia labiau nei Vakarai
Nuo taršos labiausiai nukentėjusi šalis Europoje yra Šiaurės Makedonija. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų gyvena vietovėse, kuriose kietųjų dalelių PM2,5 koncentracija viršija PSO rekomendacijas daugiau nei keturis kartus, o keturiose vietovėse, tarp jų ir šalies sostinėje Skopjėje, oro užterštumas viršija šį rodiklį beveik šešis kartus[4].
Iš tiesų, Rytų Europoje oro taršos padėtis gerokai prastesnė nei Vakarų Europoje. Net septynių Rytų Europos šalių – Serbijos, Rumunijos, Albanijos, Šiaurės Makedonijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos – gyventojai kvėpuoja dvigubai labiau užterštu oru nei PSO rekomendacijos.
Situacija netobula ir Vakaruose. Vokietijoje trys ketvirtadaliai gyventojų gyvena kvepuodami daugiau nei du kartus labiau užterštu oru, nei rekomenduoja PSO.
Ispanijoje taršos rodiklis siekia 49 proc., Prancūzijoje jis siekia 37 proc., o Jungtinėje Karalystėje trys ketvirtadaliai gyventojų gyvena itin užterštose vietovėse.
Švedijoje, priešingai, nėra nė vienos vietovės, kurioje kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija daugiau nei du kartus viršija PSO nustatytą normą.
Oro tarša pirmiausia paveikia jaunus žmones ir net naujagimius
Viename neseniai atliktame tyrime nustatyta, kad oro tarša lemia 1 mln. negyvų gimusių kūdikių per metus. O dr. Hanna Boogaard, JAV Sveikatos poveikio instituto oro taršos Europoje ekspertė, teigė, kad naujausia taršos analizė yra labai svarbi, nes padeda pagrįsti diskusijas apie oro taršą ir jos poveikį žemyne, dėl kurio, pasak jos, kasmet miršta šimtai tūkstančių žmonių.
„Šių mirčių galima išvengti, o į vertinimą neįtraukti milijonai nemirtinų ligų atvejų, neįgalumo atvejai, priskirtini hospitalizacijai ar kitas teršalų poveikis sveikatai“, – sako ekspertė.
Utrechto universiteto profesorius Roelis Vermeulenas taip pat teigė, kad oro tarša yra labai rimta visuomenės sveikatos krizė.
„Mes aiškiai matome, kad beveik visi Europoje kvėpuoja nesveiku oru“, – sako jis.
Iš tiesų, kasmet Europoje dėl oro taršos miršta apie 400 000 žmonių, todėl pagerinti šią padėtį yra labai svarbu.
Daugiausia oro taršą sukelia maisto gaminimas, šildymas, transporto priemonės, elektros energijos gamyba, žemės ūkis, atliekų deginimas ir pramonė. Tai dalykai, kurių atsisakyti, tikėtina, niekada galutinai negalėsime. Tačiau tai nereiškia, kad riziką galime ignoruoti.
Jau daugelį metų kalbama apie tai, kad oro tarša gali turėti didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Oro teršalų poveikis gali sudirginti kvėpavimo takus ir sukelti kosulį bei dusulį, tai taip pat gali paaštrinti jau esamas kvėpavimo takų ligas, pavyzdžiui, astmą ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL).
Ilgalaikis oro taršos poveikis gali lemti plaučių funkcijos pablogėjimą, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl sumažėjusios plaučių funkcijos asmenys gali tapti jautresni kvėpavimo takų infekcijoms ir ligoms.
Oro tarša siejama ir su padidėjusia širdies priepuolių, insultų ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Kietosios dalelės ir kiti teršalai gali patekti į kraują, sukelti uždegimą ir paveikti širdį bei kraujagysles.
Kai kurie oro teršalai, pavyzdžiui, benzenas, formaldehidas ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH), yra žinomi kancerogenai ir gali padidinti riziką susirgti vėžiu, ypač plaučių vėžiu.
Nauji tyrimai rodo, kad oro tarša gali turėti neigiamą poveikį centrinei nervų sistemai ir kognityvinėms funkcijoms. Ji siejama su pažinimo funkcijų silpnėjimu, vaikų raidos sutrikimais ir padidėjusia neurodegeneracinių ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio ir Parkinsono, rizika.
Nėščiosios, veikiamos oro taršos, gali susidurti su didesne komplikacijų rizika, įskaitant priešlaikinį gimdymą, mažą kūdikių gimimo svorį ir vaikų raidos sutrikimus.
