<h2>„Darom‘‘ akcija padėjo pamatus bendruomenių tradicijoms</h2>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų Lietuvoje, kuris nebūtų girdėjęs apie „Darom‘‘ pavasarines tvarkos akcijas. Ši visuotinė praktika, kai visoje Lietuvoje renkamos šiukšlės, tvarkoma aplinka ir prisidedame prie tvaresnio, švaresnio gyvenimo būdo puoselėjimo, pirmą kartą įvyko dar 2008-aisiais ir nuo tada, kiekvieną pavasarį grupės darželinukų, moksleivių, didžiausių įmonių darbuotojų, direktorių ar bedarbių renkasi įvairiausiose Lietuvos vietose ir tvarko gamtoje paliktas atliekas bei šiukšles.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Galbūt daug kas nežino, tačiau „Darom‘‘ akcija prasidėjo netolimoje, kaimyninėje Estijoje. Tuomet, į talką susirinkę daugiau nei 50 tūkst. žmonių pasišovė visą šalį sutvarkyti vos per kelias valandas[1]. Tačiau, jau po metų akcija išplito ne tik pačioje Estijoje, tačiau ir aplinkinėse šalyse, o šiandien, „Darom‘‘ yra kasmetinė pavasario palydovė tiek Lietuvoje ar Latvijoje, tiek Rusijoje, Ukrainoje, net Brazilijoje – šimtai tūkstančių gamtos taršai neabejingų žmonių atsiliepia į organizatorių šauksmą, užsimaukšlina pirštines ir pasitvėrę didžiulius maišus visą dieną renka gamtos niokotojų paliktas atliekas.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Nors originalus šios idėjos tikslas buvo grįstas savanorių iniciatyva bei buvo tikimasi, jog jų pagalba pavyks sutvarkyti vietas, kuriose itin dideli šiukšlių kiekiai ir sankaupos, teršiami gamtos objektai ar vandens telkiniai, greitai prie šio plano prisijungė ir komunalinės bendrovės, privačios verslo įmonės, kurios prisideda ne tik darbo jėga, atsiųsdamos daugybę darbščių rankų, bet ir reikalingomis priemonėmis: tvarkymo įrankiais, maišais, užkandžiais.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Nors pagrindinės akcijos vietos yra iš anksto paskelbiamos internete, o pati talka atidžiai koordinuojama, dažnai pastebimas ir aplinkinių vietovių gyventojų, bendruomenių, privačių ūkių įsitraukimas. Jei akcija vyksta natūralios gamtos apsuptyje, pavyzdžiui, miške, parke, paplūdimyje – prie jos prisidėti nevengia net pailsėti atvykę žmonės ar turistai – šiandien pavasaris neįsivaizduojamas be tvarkymosi talkų, o ne vienam jaunajam lietuviui, tai neatsiejamas modernios ir į gamtos problemas atsižvelgiančios Lietuvos simbolis. </p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Nors vos prigijus akcijai buvo džiaugiamasi dėl pavienių asmenų ir grupių aktyvaus įsitraukimo bei aiškiai pastebimo teigiamo tvarkymo poveikio aplinkai, greitai pastebėta ir kitas ne mažiau teigiamas šių talkų aspektas – bendrystė. Laikais, kai daugelis mūsų labiau vertina individualumą ir savarankiškumą, susiėjimas drauge ir darbas vardan vieno, mums visiems aktualaus tikslo, padeda vėl pasijausti bendruomenės dalimi, o tai jausmas, kurį šiandien, bent jau stereotipinis miesto žmogus, gali greitai užmiršti.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Kolektyviai atliekami darbai ne tik atliekami nepalyginai greičiau, bet susirinkusi vietos bendruomenė yra sujungiama ne tik gyvenamosios vietos ar bendro tikslo, tačiau ir bendromis vertybėmis bei pasaulėžiūra, noru padėti ir keisti mūsų planetą. Tai gali prisidėti ir prie individualių bendruomenių aktyvumo: paskatinti dažnesnes, savo gyvenamojo rajono ar regiono tvarkymo, o galbūt ir kitokio pobūdžio pilietines akcijas, įsitraukimą į bendruomenės veiklų populiarinimą ir bendrą aktyvumą, o gal, tiesiog susipažinimą su savo kaimynais ir ryšių kūrimą.</p>
<p class="p3"><img src="77_CDN_URL/images/jimmy-conover-dvurmdsj09y-unsplash.jpg" alt="Kaimyniniai namai" /></p>
<h2>Pavasarinės talkos sutelkia kaimynus ir verčia atsigręžti į tikrąsias vertybes</h2>
<p class="p3" style="text-align: justify;">„Darom‘‘ akcijos pradžioje, jos sumanytojai akcentavo penkias vertybes: bendradarbiavimą, pozityvumą, lyderystę, technologijų pasitelkimą bei pramogas[2]. Iš tiesų, jei apie technologinį įgalinimą ar lyderystę šiandien diskutuoti nevengiama, tai bendradarbiavimas, pozityvumas, o gal net pramogavimas drauge, kartu su savo kaimynais ar bendruomenės nariais gali atrodyti kaip praeities prisiminimas.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Iš tiesų, šių, atrodo kartais pamirštamų, vertybių įgalinimas gali padėti atgaivinti pilietines, kolektyvines nuotaikas bendruomenėse, tiek kaimų ar regionų, tiek didmiesčių mikrorajonų. Daugelyje kaimynysčių, nors šeimos gyvena jose ne vienerius metus, vengiama užmegzti artimesnius ryšius, juk kai kurie kaimynai gali net nesisveikinti sutikus vienas kitą laiptinėje ar gatvėje. Tokią atskirtį sumažinti galima vietinį žmonių kolektyvą vienijančiomis idėjomis ir tikėjimu.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Tai nereiškia, jog būtina rengti tik gamtą tvarkančias talkas: bendruomenes įtraukianti alternatyva gali tapti ir kūrybinės dirbtuvės, kultūriniai renginiai ar užsiėmimai. Vis tik, gamtos tvarkymo akcija gali tapti puikia pradine kaimynų ir vietinių susitikimų vieta – tuo metu ne tik sutvarkoma gamta, bet galima susipažinti su kaimynais, suplanuoti bendrystę puoselėjančių idėjų, užmegzti kontaktus ir pradėti kurti aktyvios bendruomenės kolektyvą.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Tokia veikla gali vėl sujungti susvetimėjusius žmones, paskatinti didžiavimąsi savo gyvenama vietove bei aplinkiniais: galbūt gyvenate puikios gamtos apsuptyje ir galite atrasti daugybę kolektyvinių veiklų drauge? O gal jūsų mikrorajonas mieste pristatomas kaip turintis blogą reputaciją ir susikaupę draugėn kaimynai gali imtis šios problemos sprendimo būdo?</p>
<p class="p3"><img src="77_CDN_URL/images/shona-corsten-wtf2lgnc72o-unsplash.jpg" alt="Kaimynai" /></p>
<h2>Įkvepiantys miestų ir miestelių pavyzdžiai skatina burtis drauge ir keistis</h2>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Puikus to pavyzdys gali būti aktyvi Kauno miesto Žemųjų<span class="Apple-converted-space"> </span>Šančių mikrorajono bendruomenės veikla. Mikrorajonas ilgą laiką garsėjo kaip apleistas, nykus ir nesaugus, tačiau aktyvūs vietiniai ilgai ir susitelkę dirbo, kad pakeistų požiūrį į jų gyvenamą vietovę ir pristatytų ją kaip kultūriškai bei istoriškai turtingą, kurioje ramybę ir įkvėpimą atranda tiek meniškas jaunimas, tiek daug išgyvenę senoliai.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Šiandien Šančiai gali priminti ne vieno Europos didmiesčio menininkų rajonus ir pasižymi ne tik garsiai savo idėjas ir teises mieste atstovaujančia bendruomene, bet ir kultūra: rudenį rajonas švenčia savąją šventę – Šančines, ant apleistų pastatų sienų išdygsta vis įmantresni gatvės meno vaizdiniai, gausu kultūrinių dirbtuvių ir menininkų dėmesio.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Rajonas pasižymi savo draugiškumu, aktyvumu miesto tarybos reikalų klausimu, turi net savo kiemą, kuriame gražiomis pavasario ar vasaros dienomis verda gyvenimas – tai puikus pavyzdys visiems, net tiems, kurie gali nuvertinti savo kaimynus ir gyvenamą vietą. Kolektyvinis darbas ir nuoširdus noras keistis gali suburti aktyvių žmonių grupę, kuri pažadins kiek prigesusią bendruomeniškumo dvasią.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Ne mažiau bendruomeniškumo apraiškų pastebima ir mažesniuose miestuose ir rajonuose. Tauragės miesto Jovarų bendruomenė susikūrusi dar 2007-ais, kai bendruomeniškumo idėjos vis dar buvo vertinamos skeptiškai ir atsargiai, šiandien visame regione yra viena žinomiausių bendruomenių, kuri kartu ne tik keliauja, tvarkosi, švenčia, bet ir sprendžia problemas, padeda vieni kitiems problemų ar nelaimių atveju.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Bendruomenės nariai džiaugiasi ir tuo, kad taip rodomas teigiamas pavyzdys jaunajai kartai, kuri dažnai apibūdinama kaip atsiskyrusi ir linkusi į individualizmą. Tiek talkose, tiek trankiose šventėse dalyvauja ir visiški senoliai, ir patys mažiausi Jovarų mikrorajono gyventojai, o tradiciškai tvirtus tarpusavio ryšius palaikyti padeda gražūs kasmetiniai papročiai ir draugiškumas: renkamos gražiausios sodybos ir kiemas,<span class="Apple-converted-space"> </span>vyksta daug aplinkinių rajonų gyventojų sutraukiantis sporto renginys „Jovariada‘‘, švenčiami bendruomenės gimtadieniai[3].</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Ne mažiau pagyrimo verti ir Ukmergės rajono, Taujėnų miestelio gyventojai, kurie gali džiaugtis tiek gražia aplinka, Taujėnų dvaru, bet ir niekuomet neišblėstančiu bendruomeniškumu, draugiškomis kaimyninėmis nuotaikomis. Kadangi Taujėnų miestelis yra nuostabios gamtos apsuptyje, o šalia gali telkšo ir<span class="Apple-converted-space"> </span>Taujėnų užtvanka, vasarą ir pavasarį daug rankų prireikia būtent pakrantės sutvarkymui ir šiukšlių rinkimui[4].</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Vasaromis, didžioji dalis vietos renginių taip pat persikelia į pakrantę, todėl talkose noriai dalyvauja visi. Po tokių tvarkymo darbų, bendruomenė dažnai pasidžiaugia savo darbu užkurdami laužą ar sunešdami namie gamintų užkandžių ir iškeldami tikrą puotą. Bendras darbas ir bendras stalas suartina kaimynus, jaunus ir senus, kaip niekas kitas.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Stebint aktyvių bendruomenių, išsibarsčiusių po visą Lietuvą veiklą, galima tik pasidžiaugti, jog dažnai atspirties taškas, paskatinęs perversmą, yra tiesiog vienas bendras darbas ar problema, kuri sujungia visus vietinius. Susitelkus vienam bendram tikslui, ar pavasarinei talkai, ar bendruomenės problemai, bei<span class="Apple-converted-space"> </span>įdėjus visas įmanomas pastangas, pastebimi ne tik įdirbio rezultatai, tačiau ir atgimstantys kaimynystės saitai, draugiškumas ir kolektyvinės nuotaikos, kurios kuria vietovės, kuria galima didžiuotis, dvasią.<span class="Apple-converted-space"> </span>Pavasarinės, o galbūt, rudeninės talkos ir smagus kaimynų pasibuvimas po jų, gali tapti puikia paskata sutelkti galbūt išsiblaškiusią<span class="Apple-converted-space"> </span>ar mažai pažįstamą bendruomenę.</p>
<p class="p3" style="text-align: justify;">Teigiamus vietos pokyčius pastebėję žmonės, vis dažniau ir jaunimas, aktyviai imasi vietinių bendruomenių pertvarkos. Mėginama sutelkti kaimynus, atrasti vietovės išskirtinumo bruožų, sukurti vietinę kultūrą. Tai sveikintinos ir pagirtinos iniciatyvos, ypač šiandien, kai kaimyniniai ryšiai yra gana trapūs, bet negali būti pamirštami ir nuvertinami.</p>
