<h2>Aplinkosauga kainuoja brangiai</h2>
<p>Pastaruoju metu visą pasaulį bei Lietuvą yra apėmusi tvarumo ir ekologijos manija. Žmonės kalba apie būtinybę atsisakyti plastiko, taršių energetikos šaltinių, greitosios mados. Nepaliaujamai kalbama apie visai žmonijai pavojų keliančią klimato kaitą ir šiltnamio efektą.</p>
<p>Tačiau pasirodo, kad dažnu atveju tokios gražios kalbos ir lieka tik kalbomis. Ypač tada, kai paliečia paties žmogaus piniginę. Dėl aplinkai saugesnio ir tvaresnio pasirinkimo žmonės už prekę bei paslaugą nėra linkę mokėti daugiau. </p>
<p>Mokėti daugiau nenorintys ir negalintys lietuviai galėtų užsiimti atliekų rūšiavimu, tačiau ir čia iškyla problema. Pasirodo, didelė dalis piliečių vis dar nemoka tinkamai rūšiuoti plastiko ar kitų atliekų. </p>
<h2>Visi nori gyventi „žaliai", kol už tai nereikia mokėti</h2>
<p>Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, kiekvienas Europos gyventojas per metus sukaupia 114 kg plastiko atliekų.</p>
<blockquote>
<p>Nors plastiko gamyba bei vartojimas nuolat auga, tik 9 proc. plastiko atliekų pasaulyje yra perdirbama.</p>
</blockquote>
<p>Pasaulio pakuočių organizacijos duomenimis, 40 proc. pasaulyje pagaminamo plastiko priskiriama vienkartiniam naudojimui – panaudotos maisto produktų, kosmetikos, buitinės chemijos ir kitų produktų pakuotės yra išmetamos kartu su mišriomis atliekomis kaip netinkamos perdirbimui.</p>
<p>Gamintojai yra nuolat skatinami keisti produkcijos pakuotes į perdirbamas ir taip prisidėti prie mažesnės aplinkos taršos, bet jų galimybės yra ribotos. Juk pats vartotojas yra laisvas rinktis jam tinkamiausias prekes.</p>
<p>Nors „žaliojo" judėjimo entuziastai, aplinkosaugininkai ir net pasaulio lyderiai kalba apie tai, kad pirmuosius žingsnius tvaresnio gyvenimo link turi dėti eiliniai piliečiai, dažno asmens entuziazmas padėti mūsų planetai išblėsta pamačius ženkliai brangesnes perdirbamas pakuotes. </p>
<p>Kaip teigia „Alvo prekyba“ komercijos direktorius Narimantas Juzikis, vartotojų atžvilgiu matomas paradoksas:</p>
<blockquote>
<p>„Ne viena apklausa ir turimi duomenys parodė, kad žmonės yra linkę garsiai deklaruoti prisidedantys prie aplinkos apsaugos ir atliekų rūšiavimo, tačiau paklausus, ar sutiktų mokėti daugiau už produktus perdirbamose pakuotėse, jų entuziazmas greitai išblėsta“[1].</p>
</blockquote>
<p>Nors toks pseudo požiūris į tvarų gyvenimą gali piktinti, tačiau vartotojų nenoras už prekę mokėti daugiau vien dėl to, kad jos pakuotė yra greičiau suyranti, gali būti visiškai suprantamas. </p>
<p>Kiekvienas individas pirmiausia žiūri savo gerovės. Gyvename finansiškai sudėtingais laikais ir svarbius piniginius išteklius skirti mūsų planetos gerovei gali tikrai ne kiekvienas namų ūkis.</p>
<p>Tačiau kartais išvengti papildomo mokesčio už plastiko ar kitos nepageidaujamos medžiagos naudojimą nepavyksta.</p>
<p>Juk jau nuo šių metų pradžios Lietuvoje taikomi diferencijuoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis tarifai perdirbamajai ir neperdirbamajai pakuotei – už neperdirbamas pakuotes gamintojams tenka susimokėti daugiau[2]. </p>
<p>Tai reiškia, kad aplinkos išsaugojimo kainą junta ne tik pirkėjai, bet ir verslas.</p>
<div>Pasak pakuotes gaminančios įmonės „Aurika“ tvarumo specialisto Mindaugo Jakučionio, kartais susidaro užburto rato įspūdis: vartotojai tikisi skatinimo iš valstybinių institucijų, šios laukia iniciatyvos iš verslo, tuo tarpu verslas yra pasiruošęs gaminti tai, ko nori vartotojas.</div>
<blockquote>
<p>„Būtent vartotojai, „balsuojantys“ savo pinigine, yra pagrindiniai skatintojai judėti tvarumo link – ypač šiuo klausimu aktyvi jaunesnė vartotojų karta, skirianti daugiau dėmesio tiek tvarumui, tiek pakuočių rūšiavimui. Dabar gamintojams uždėti ženkliuką „tvarus“ ant produkto tikrai nepakanka“, – komentuoja M. Jakučionis.</p>
</blockquote>
<p>Gamintojams, norintiems pakuoti savo produktus į tvaresnes pakuotes, tenka įvertinti, kad pakuočių keitimas į aplinkai draugiškesnes yra didelis iššūkis gamybai – būtina ne tik atitaikyti tinkamas žaliavas, bet ir iš naujo suderinti gamybos linijas.</p>
<div>
<p>Gamintojai patiria papildomų sąnaudų ir dėl pakuočių tvarkymo mokesčio. Pavyzdžiui, minėtoms bioskaidžioms pakuotėms Lietuvoje taikomi didesni mokesčiai, nes šios pakuotės nėra laikomos perdirbamomis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/boxed-water-is-better-9vwopixziqo-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Dažnas nemoka net tinkamai rūšiuoti atliekų</h2>
</div>
<p>Neprisidėti prie gamtos taršos galima ne tik perkant brangesnę, galimai greičiau suyrančią prekę, bet ir kitokiais būdais. Tikriausiai paprasčiausias jų būtų rūšiavimas. </p>
<p>Tačiau, pasak „Alvo prekyba“ komercijos direktorius N. Juzikio, problema yra ta, kad dauguma vartotojų vis dar nežino, kaip tinkamai rūšiuoti panaudotas pakuotes:</p>
<blockquote>
<p>„Daugelis vadovaujasi principu – jei pakuotė yra iš plastiko, vadinasi, ją reikia mesti į plastikui skirtų atliekų konteinerį. Tačiau, ar ta pakuotė yra perdirbama, neatkreipia dėmesio."</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, jis pabrėžia ir tai, kad ne kažkieno kito, bet būtent gamintojų atsakomybė yra tinkamai paženklinti produktų pakuotes, kad vartotojams būtų aišku, kaip jas rūšiuoti.</p>
<blockquote>
<p>„Privalomas pakuotės ženklinimas, nurodant pakuotės tipą raidėmis ir skaičiais, vis dėlto ne visiems vartotojams yra suprantamas, todėl yra reikalingi papildomi prierašai ar simboliai“, – teigia N. Juzikis.</p>
</blockquote>
<p>Svarbu suvokti, kad vartotojų edukacija yra svarbi tuo, kad siekiant tvaresnės gamybos ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai, turi vykti bendradarbiavimas tarp visų šalių: tiek gamintojų, tiek ir vartotojų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/marcell-viragh-zqas4ehf-f4-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pasaulinis požiūris kinta</h2>
<p>2021 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 10 000 žmonių iš 17 šalių, atskleidė, kad tvarumas tampa vis svarbesnis priimant vartotojų sprendimus dėl vienokios ar kitokios prekės pirkimo[3].</p>
<p>85 proc. apklaustųjų nurodė, kad per pastaruosius penkerius metus jie pakeitė savo pirkimų elgseną, kad ji būtų tvaresnė.</p>
<p>Požiūris į tvarumą ypač skiriasi vertinant individualias valstybes. Pavyzdžiui, savo pirkimo elgseną labiausiai pakeitė austrai (42 proc.), po jų seka italai (41 proc.), ispanai (35 proc.) ir vokiečiai (34 proc.). JAV tik 22 proc. vartotojų nurodė iš esmės pakeitę savo pirkimo elgseną. </p>
<p>Visame pasaulyje tvarumą kaip svarbų prekės įsigijimo kriterijų vertina 60 proc. vartotojų. </p>
<p>50 proc. vartotojų tvarumą priskiria penkiems svarbiausiems vertės veiksniams, o maždaug trečdalis apklaustų vartotojų yra pasirengę mokėti brangiau už tvarius produktus nepaisant jų kainos.</p>
