Turizmas atgyja: net 8 naujos kryptys iš Kauno oro uosto ir egzotiškos naujienos Vilniuje

Naujos kryptys Lietuvos keliautojams
Pristatomos naujos kryptys Lietuvos keliautojams. Anetes Lusinos/Unsplash nuotrauka

<h2>Išsitraukime lagaminus – turizmas atgyja</h2>
<p>Kaip žinome, COVID-19 pandemija iš pamatų sudrebino daugelį veiklos sričių, tačiau tikriausiai bene labiausiai paveikė turizmą. Karantinas, testavimas, judėjimo ribojimai bei draudimai visiškai surakino kelionių industriją: autobusai bei traukiniai ištuštėjo, ženkliai sumažėjo ir keliaujančių lėktuvais, kai kurios kryptys apskritai buvo uždarytos.</p>
<p>Vis dėlto, šiuo metu situacija, regis, kiek gerėja. Visi įmanomi ženklai rodo, kad turizmas atgyja ir greitu metu gali pasiekti net buvusią poziciją[1]. Nuo bendrų pasaulinių tendencijų neatsilieka ir Lietuva, o lietuviai vėl perka kelionių paketus, planuoja atostogas bei didžiąsias metų šventes Europos sostinėse ar tolimuosiuose, egzotiniuose kraštuose.</p>
<p>Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad didėjantis lėktuvų užimtumas ir augantis skrydžių poreikis įrodo, kad aviacijos sektorius po pandemijos nuosekliai atsigauna ir smarkiai vejasi rekordinius metus:</p>
<blockquote>
<p>„Šių metų gruodį oro bendrovės visame Lietuvos oro uostų tinkle siūlys reguliariai skristi net 78 kryptimis (2019 metų gruodį krypčių skaičius siekė 88). Turbūt didžiausią šuolį krypčių skaičiaus prasme jau lapkričio pradžioje demonstruoja Kauno oro uostas, kur startavo net aštuonios naujos tiesioginės kryptys", – teigia A. Stikliūnas[2].</p>
</blockquote>
<p>Iš tiesų, šaltąjį metų sezoną Lietuvos oro uostuose neliūdna. Startuoja daugybė naujų krypčių, o ateinančiais metais, jų numatoma dar daugiau. Kelionių ir kilimo į dangų pojūčio išsiilgę turistai bei poilsiautojai iš pagrindinių šalies oro uostų dabar galės pasiekti ženkliai daugiau Europos miestų ir net keletą tolimesnių, intriguojančių pasaulio kampelių.</p>
<p>Kadangi spalio pabaiga signalizuoja vieno aviacinio sezono pabaigą ir naujojo pradžią, Kauno bei Vilniaus oro uostai gali džiaugtis ir naujomis kelionių kryptimis. Šį kartą itin pasisekė laikinajai sostinei: iš Kauno oro uosto lėktuvai skraidys net 8-iomis visiškai naujomis kryptimis. Bendrai, iki kitų metų pabaigos, lietuviai galės tiesiogiai pasiekti net vienuolika naujų krypčių, o kartu, numatoma atnaujinti ir kai kuriuos anksčiau itin populiarus ir keliautojų pamėgtus maršrutus. Pavyzdžiui, į Vilniaus oro uostą sugrįžta tiesioginis maršrutas į tolimąją Islandiją, Reikjaviką.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/josue-isai-ramos-figueroa-n2nbgix3a28-unsplash.jpg" alt="Turizmas atgyja" /></p>
<h2>Kauniečiams pasisekė labiausiai</h2>
<p>Šį kartą itin nuskilo kelionių gerbėjams iš Kauno, mat šio miesto oro uostas pristatė net 8-ias naujas kryptis. Spalio 31-ąją pradėti vykdyti skrydžiai į daugelio mylimą Ispaniją, iškart į du jos miestus: populiarųjį kurortą Malagą be šalies sostinę Madridą. Skrydžiai į Malagą bei Madridą bus vykdomi 2 kartus per savaitę: ketvirtadieniais ir sekmadieniais. </p>
<p>Tie, kas šilumos dar nepasiilgo, galės pasinaudoti galimybe aplankyti Šiaurės šalių miestus. Iš Kauno pradėti skrydžiai į Suomijos sostinę Helsinkį bei Švedijos miestą Geterborgą. Nuskristi į Helsinkį bus galima trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais, o į Geterborgą – pirmadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.</p>
<p>Lapkričio 1-ąją pradėti vykdyti tiesioginiai skrydžiai iš Kauno į Mančesterį. Čia skraidinama pirmadieniais bei penktadieniais. Tomis pačiomis savaitės dienomis galima nuvykti ir dar viena naująją kryptimi į Danijos miestą Alborgą. Suvilioti gali ir galimybė apsilankyti gražiausiose Europos sostinėse. Lapkričio 2-ąją pradėti skrydžiai į Vengriją, Budapeštą bei Švediją, Stokholmą. Skrydis į Budapeštą vyksta antradieniais bei šeštadieniais, o į Stokholmą skrendama tomis pačiomis dienomis bei ketvirtadieniais. Visus šiuos maršrutus siūlo avialinijų bendrovė „Ryanair“.</p>
<p>Pamiršta nelieka ir sostinė. Iš Vilniaus oro uosto jau pradėti skrydžiai į Ukrainos miestą Charkovą, kurie vykdomi trečiadieniais ir sekmadieniais. Taip pat, startavo kelionės į Tel Avivą, kur pasimėgauti kaitra bus galima nuvykti antradieniais arba šeštadieniais. „Ryanair“ organizuoja ir skrydį į Birmingamą, kuris vyksta antradieniais bei šeštadieniais. Taip pat, startuoja ir skrydis į Nyderlandus, Eindhoveną. Tuo tarpu oro linijų bendrovė „Wizz Air nuo gruodžio mėnesio vidurio planuoja atnaujinti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Liverpulį, Belfastą ir Lvovą. Gruodį „Wizz Air“ siūlys nuvykti ir į Armėnijos sostinę Jerevaną, be to, iš Vilniaus jau vykdomos kelionės ir į tolimąją Dominikos Respubliką.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/markus-winkler-r89l9fjqghu-unsplash.jpg" alt="Naujos kryptys iš Kauno" /></p>
<h2>Turizmas pačioje Lietuvoje vis dar kybo ant plauko</h2>
<p>Nors vis garsiau kalbama, kad pasaulinis turizmas atsigauna, Lietuvoje turistų pasigendama. Dar rugsėjo mėnesį Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, kad užsieniečiams bus kompensuojama trečia vieno svečio nakvynė. Buvo planuota, kad tokiu būdu apgyvendinimo įstaigos papildomai turėtų sugeneruoti apie 2,4 mln. EUR pajamų[3].</p>
<p>Deja, bet užsieniečių toks pasiūlymas į Lietuvą nepriviliojo. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) teigia, kad per pirmąjį mėnesį tokia nuolaida pasinaudojo vos 40 žmonių, tad dabar tokia nuolaida jau taikoma ir patiems Lietuvos piliečiams. </p>
<p>Patys turizmo sektoriaus atstovai bei verslininkai situacijos gerėjimo ženklų taip pat neįžvelgia. Verslininkai teigia, jog atvykstamasis ir vietos  turizmas vis dar patiria iššūkių, todėl prašo papildomos valstybės paramos[4]. Ar paramos jie sulauks, kol kas dar neaišku. Valdžia vangiai reaguoja į verslininkų pagalbos šauksmą ir žvelgia tolyn, už horizonto. </p>
<p>Kartu su projektu „Keliauk Lietuvoje“, kitais metais numatoma skirti nei daug, nei mažai: 455 tūkst. EUR įvairiems tyrimams, vartotojų pažinimui bei geresniam turistų apskaitos fiksavimui. Deja, bet kol kas akivaizdu, kad fiksuoti ką, kaip ir nėra, o niekur nedingstančios turizmo sektoriaus bėdos, verslus stumia tik į dar didesnę prarają.</p>