Būtina atsižvelgti į aplinkos veiksnius
Kažkada neabejotinai girdėjome ar skaitėme, kad dėl pernelyg dažno ekranų naudojimo padaugėja trumparegystės atvejų[1]. Be to, kai kur teigiama, kad šis ryšys yra tiesioginis, o tai reiškia, kad telefonų ar kompiuterių ekranai yra atsakingi už tai, jog vis daugiau žmonių visame pasaulyje tampa trumparegiais.
Ir iš tiesų, nenuostabu, kad yra tyrimų, kuriuose daroma išvada, jog vaikams, praleidžiantiems žymiai daugiau laiko prie knygų ar ekranų, nepalyginamai dažniau išsivysto trumparegystė nei tiems, kurie to nedaro (nors tokių nūdienoje rasti sudėtinga).
Tačiau reikėtų paminėti ne tik tai.
Taip, ko gero, visada manėme, jog trumparegystė ir akinių dėvėjimas yra tiesiogiai susiję su specialių vizualinių pastangų reikalaujančių užduočių atlikimu. Na, arba kad pastaroji yra susijusi su labai stropiais žmonėmis – perdėm aistringais knygų mylėtojais. Visgi kadangi neseniai daugelį šių užduočių, susijusių su fizinės knygos skaitymu, pakeitėme elektroniniais prietaisais, atsakomybę nuo vieno kaltininko „nejučia“ perkėlėme kitam.
Kita vertus, svarbu žinoti, jog šis ilgai manytas tiesioginis ryšys moksliškai nėra įrodytas. Ir nors manoma, kad tai tiesa dėl koreliacijos / priežastinio ryšio hipotezės, svarbu būti atsargiems su paralelėmis, nes koreliacija ne visada reiškia priežastinį ryšį.
Taileris Vigenas, Harvardo teisininkas, puikiai tai paaiškina.
Jis, kaip žinia, daugelį metų atlieka statistinį eksperimentą su savavališkais duomenimis, sukurdamas kai kurias labiausiai nutolusias koreliacijas.
Pavyzdžiui, iš duomenų galima daryti išvadą, kad 2000–2009 m. buvo ryšys tarp vienam gyventojui tenkančio sūrio vartojimo padidėjimo ir mirčių dėl įsipainiojimo į patalynę. Skamba absurdiškai, tiesa?
Akivaizdu, kad trumparegystės atvejų padidėjimas yra realus ir negali būti visiškai paaiškintas genetiniais veiksniais. Todėl, be abejo, būtina atsižvelgti ir į aplinkos veiksnius.
Ekranai yra bendrininkai – bet ne pagrindinis kaltininkas
Trumparegystė, kurios „dėka“ yra ganėtinai sunku sutelkti dėmesį į tolimus objektus, atsiranda, kai akies obuolys yra per ilgas, palyginti su akies ragenos ir lęšiuko fokusavimo galia. Dėl to šviesos spinduliai nukreipiami į tašką prieš tinklainę.
Taip pat esame trumparegiai, kai ragena, lęšiukas arba abu kartu yra per daug išlenkti mūsų akies obuolio ilgio atžvilgiu. (Kai kuriais atvejais visi šie veiksniai atsiranda vienu metu[2].)
Šios anomalijos, kaip žinia, koreguojamos lęšiais, kurie perduoda šviesos informaciją į užpakalinę mūsų akies dalį.
Vis dėlto procesas, kurio metu akims išsivysto trumparegystė, nėra visiškai žinomas, tačiau žinome, kad norint, jog regėjimas vystytųsi teisingai, turime skatinti ir praktikuoti regėjimą iš arti ir iš toli. Kitaip sakant, mankštinti akis.
Šia prasme logiška įtarti, kad nuolatinis buvimas prie ekranų nuo ankstyvo amžiaus, kai akis dar tik bręsta, iš tiesų gali paskatinti artimų objektų regėjimo vystymąsi, o tai kenkia regėjimui žiūrint į tolį.
Šiaip ar taip, nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog tai sukelia trumparegystę.
Dažnai mirksėkite ir darykite pertraukas
Niekas nesiginčija, kad besaikis ekranų naudojimas sukelia „akių nuovargį“, dar vadinamą „kompiuterio sindromu“, įtakojančiu akių paraudimą, perštėjimą bei niežėjimą, sausumą (arba atvirkščiai – nuolatinį ašarojimą), galvos skausmą ir pan., kadangi žiūrėdami į ekraną mažiau mirksime (nesąmoningai), ilgai arba netinkamu kampu žiūrime į konkretų tašką ir susiduriame su pernelyg dideliu šių įrenginių ryškumu[3].
Ir visgi, turbūt daugeliui smalsu, ką galime padaryti, kad su tuo kovotume?
Nesirūpinkite mėlynos šviesos filtrais, kurie yra neteisingai kaltinami.
Geriausia rekomendacija, jog sumažinti akių nuovargio požymius – dažniau mirksėti ir daryti pertraukas, laikantis 20/20/20 taisyklės. Kitaip tariant, kas 20 minučių padarykite 20 sekundžių pertrauką ir pažiūrėkite (pabandykite sutelkti dėmesį) į objektą, esantį už 6 metrų.
Tiesa, jeigu žiūrėsite pro langą ir dar su šviesa, bus dar geriau, mat įtariama, kad vienas iš galimų trumparegystės išsivystymo kaltininkų yra šviesos trūkumas.
Žiūrėkite į šviesą ir nevenkite saulės
Vaikai, kurie daug skaito ir būna pasinėrę į knygas ar skaitmeninius ekranus, dienos metu paprastai būna mažiau veikiami saulės spindulių. Ir neseniai, kaip jau supratote, buvo įrodyta, jog yra ryšys tarp trumparegystės ir saulės šviesos trūkumo.
Atrodo, kad saulės spinduliuotė (ypač didelės energijos spinduliuotė, tarkime, mėlyna bei violetinė šviesos) iš tikrųjų skatina dopamino išsiskyrimą iš tam tikrų tinklainės ląstelių. O tai turėtų padėti išvengti tipiško akies rainelės pailgėjimo, dėl kurio atsiranda trumparegystė.
Taip pat yra eksperimentinių įrodymų, jog skirtingų rūšių gyvūnus, įskaitant beždžiones, didelės energijos violetinės šviesos poveikis gali apsaugoti nuo trumparegystės.
Trumpai tariant, visi ženklai rodo, kad nei knygos, nei elektroniniai prietaisai nėra tiesiogiai kalti dėl trumparegystės išplitimo visame pasaulyje – jie tapo tik šio reiškinio bendrininkais, „saugodami“ vaikus nuo saulės spindulių.
