Prisipažinsiu, kuo toliau, tuo labiau nemėgstu sąmokslo teorijų
Ne todėl, kad jos neteisingos, ne. Sąmokslai per žmonijos istoriją egzistavo masiškai ir visuomet – nuo buitinio lygio (pvz., du broliai tariasi perimti trečiojo paveldėjimą) iki valstybinio lygio (perversmai, revoliucijos, prekyba poveikiu ir įstatymais ir t.t.). Bėda su tomis teorijomis, kad jas sąmoningai galima panaudoti įbauginimui. Pvz., norint sukurstyti karą – pasakok saviems apie visus taikinio valstybės ir tautos nusižengimus taip, kad visi įtikėtų, jog ten – nenumaldomi kraugeriai ir juos reikia užpulti. Nori valdyti Lietuvą – pasakok apie visur prieš tave valstybės viduje einančias Putino kolonas, kurios tą valstybę sunaikins, jei tik tu nebūsi jos valdovu.
Bet galima prieš valdančiuosius į(si)bauginti ir kitaip. Sutikau tokių žmonių rinkdamas parašus Europarlamento rinkimams. Nors slapta mus visaip palaiko, neduokdie už mus nepasirašys. Nes juk visur viskas sekama ir kontroliuojama, juos irgi tuoj pat suseks ir nubaus. Esu tikras, kad iš tos baimės net balsuoti neina. Ar tikrai pas mus viską taip nori susekti ir sukontroliuoti? Neabejoju. O ar sugeba? Na jau, tokioj Lietuvoje to tikrai dar neleidžia nei technologiniai pajėgumai, nei žmogiškieji resursai. Net jeigu leistų, pasipriešinti irgi galima. Jei ne – vėliau tikrai daug labiau kontroliuos. Tačiau visais laikais masinė žmonių kontrolė būdavo įgyvendinama sėjant masinę baimę. Vienokiais ar kitokiais būdais, bet būtinai susiejant su tam tikrais nuosekliais pasakojimais, kuriais turėdavo įsitikinti tiek patys baugintojai, tiek bauginamieji.
Už sąmokslų teorijos slypinti filosofija dažnai yra antikriškčioniška
Reikalas tas, kad už sąmokslų teorijos slypinti filosofija dažnai yra antikriškčioniška. Determinizmas. Kitaip tariant – kad tam tikri žmonės mūsų pasaulyje yra viską sudėlioję ir suplanavę ir kad nei plaukas niekam nenukrenta be jų žinios. Kad bet kokiam įvykiui, koks netikėtas jis pasirodytų, yra koks nors slaptas veikimo paaiškinimas. Atsitiktinumų nebūna. Ne. Atsitiktinumų būna. Dievas veikia per dėsnius ir atsitiktinumus. O mums yra duota laisva valia, kad spręstume patys, o ne spręstų už mus (dažniausiai – per mus pačius). Tiesa, su ta laisva valia – nelengva. Ypač jei ne myli, o tik bijai.
Tačiau tai, ką mums pademonstravo Paryžiaus olimpiados atidarymo ceremonija ir tai, ką rašo A. Rusteika žemiau – jau rimta. Simbolizmas ten liejosi per akis. Religinis – satanizmo. Labai atviras. A. Švarplys dar rašo apie priešiškumą krikščionybei, bet juk satanizmas ir yra priešiškumas krikščionybei. Ir dar rašo apie genderizmo propagavimą, tačiau nesuklyskim – genderizmas irgi yra religija ir kaip tokia – tik tam tikra satanizmo atmaina.
Ką daugiau galima pasakyti apie satanizmą kaip religiją? Tai ne tik priešiška, bet ir priešinga krikščionybei religija, dargi simboliuose (o gal net ypač juose). Viskas atvirkščiai, viskas apversta. Apverstas kryžius kaip simbolis. Jėzus ant kryžiaus miršta 3 val. dienos, Šėtono apsireiškimo valanda – 3 val. nakties. Ir t.t. ir pan.
Iškelta apversta Olimpinė vėliava, jei kas nepastebėjote. Prie „paskutinės vakarienės“ stalo Jėzaus vietoje sėdi kažkokia storulė su prakąstu makdonaldo hamburgeriu, musėt taip simbolizuoja olimpinę-sportinę dvasią. Apversta gerokai dvasia, sakyčiau.
Teisingai pastebėjo Apreiškimo Jonui (Apokalipsės) knygoje Algimantas apie pagrindinį ceremonijos herojų – pirmąjį Apokalipsės raitelį ant balto žirgo – patį Antikristą.
Ką dar svarbaus galima pasakyti apie Antikristą?
Na, tai Taikos kunigaikštis, atėjęs visam pasauliui atnešti taikos ir gerovės, tiesa, gerokai apgaulingos (ne veltui aš bjauriuosi pacifizmo ideologija, nors žmones, norinčius taikos, suprantu). O kas tai yra Olimpiada? Na, šiuolaikinė Olimpiada atsirado 1896 m. ir toks baronas Pierre de Coubertin visą olimpinį judėjimą kūrė būtent kaip taikos palaikymo ir kūrimo idėjos skleidimo judėjimą – visų pirma. Tokiu būdu Olimpiada – turbūt kad seniausia šiandien išlikusi būtent Taikai palaikyti skirta iniciatyva ir institutas pasaulyje, pats pirmiausias Taikos simbolis. Taigi, Antikristas visas pasirodo taikoje, ką gi.
Svarbus Algimanto pastebėjimas apie Mirtį. Jei Kristus mus veda į Gyvenimą, tai Šėtonas – į Mirtį. Visa ta kultūra, kuri labai net vaizdžiai buvo pademonstruota bei reprezentuota per šios Olimpiados atidarymo ceremoniją, ir yra vadinama Mirties kultūra. Šiuolaikinė progresyvistų-globalistų kultūra. Ji buvo pavaizduota ne tiek vaizdiniais, kiek, mano manymu, idėjomis. Gaila, kad tarp aprašinėjančių šią ceremoniją nelabai pastebėjau aprašinėjančių šį aspektą. Jis buvo akivaizdus. Prikergtas prie feminizmo idėjų. Pradinėje atidarymo dalyje, kai šalia upės buvo vis iškeliamos žymių Prancūzijos moterų skulptūros. Visos jos daugmaž buvo išgiriamos už savo indėlį į Prancūzijos „laisvės bei demokratijos“ kultūrą, tačiau dažniausiai girdėtos pagyros – kokius 4-5 kartus – už indėlį „teisei į abortus“ (neseniai įtvirtintai Prancūzijos Konstitucijoje) – kaip pačios tos laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių kvinsistencijai. Taigi, laisvė, demokratija ir žmogaus teisės = žudymas. Pačių bejėgiškiausių ir nekalčiausių, savų motinų iniciatyva. Kaip didžiausia Šventė. Mirties orgija, ne kitaip.
Ir t.t. ir pan.
Kadangi šis įrašas yra apie krikščionybę, tai ir užduosiu retorinį klausimą – kodėl svarbi krikščionybė?
Dabar jau turiu ir paprastesnį atsakymą tiems, kurie pernelyg į tą krikščionybę nesigilinę ar net tiems, kurie jos nemėgsta. Nes ji labai svarbi progresyvistams-globalistams, štai kodėl!!! Juk gi matėme, kad Olimpiados atidaryme prancūzai norėdami pademonstruoti savąsias „progresyviąsias vakarietiškas“ vertybes, susiejo visa tai su krikščionybe. Ir dar taip susiejo, kad jūs su manimi pasiginčyti negalėtumėte, ačiū jiems. Taip sakant „durniems ir nesuprantantiems“ po satanistine „stalo“ orgija pakišo Paskutinės vakarienės paveikslą – atpažįstamą net tiems, kurie apie krikščionybę neraukia nieko iš viso. Na, kad nekiltų abejonių, jei jau kažkas nežinotų tų simbolių, kuriuos aprašinėjome mes su Algimantu. Juk gi nedemonstravo kokių nors pagonybių ar kažkokių prancūzų tautinių dalykėlių ar dar ko nors „ne į temą“, ar ne? Netgi nekalbu apie tai, kad kažko nepastebėjau ko nors tokio, kas pasakotų apie patį sportą. Vien tik su krikščionybe susijusius anti-krikščioniškus dalykėlius, ar ne? Taigi. Čia jau nebe sąmokslo teorija, čia jau akivaizdu kaip du kart du.
Ir jeigu jie nematytų kažkokių problemų sau dėl tos krikščionybės, tai juk į ją ir nesitaikytų, tai jau tikrai jai neskirtų tiek daug (netgi savotiškai perdėtai) dėmesio, ar ne?
Išvada – kas yra tikroji grėsmė ir didžiausias pavojus visam šitam gender-progresyv-global-postmodernizmui? Taigi.
Betgi ir vėl kreipiuosi ir į sąmokslo teorijų mėgėjus. Ką gi tai reiškia? Kad Antikristas jau atėjo ir tuoj bus Pasaulio pabaiga?
Nebūtinai. Vienas dalykas yra tai, ko jie nori ir ko jie sieka, kitas – ką jie gali. Pastarasis priklauso ir nuo mūsų. Laisva valia, nepamirškime.
Aš pats, kaip pinigus uždirbinėjęs iš statistinės prognozės, į visas prognozes ir pranašystes žiūriu perdėm atsargiai, tačiau Apokalipsės pranašyste tikiu, turbūt tik ja vienintele. Tik mes, krikščionys, į įvykius, susijusius su Antikristo atėjimu žvelgiame kiek kitaip, nesikoncentruodami į patį Antikristą. Koncentruojamės į Jėzų Kristų ir, pvz., prieškalėdinis laikotarpis – adventas yra netgi tam ir skirtas. Medituoti Antrajam Kristaus atėjimui, kuris įvyks neužilgo po Antikristo atėjimo. O tuomet bus Rojus Žemėje. Po to – dar vienas karas, Teismas ir pasaulio pabaiga.
Rojus skamba kur kas geriau nei Antikristas. Tuo tarpu svarbu yra tik kurioje tu pusėje esi dabar, ir kurį tu pasirinksi.
Šį rašinį norėčiau pabaigti Jono Pauliaus II žodžiu: „Nebijokite“.
