<h2>Dokumentinis filmas apie tikrus nusikaltimus yra pažeidžiamumo pamoka</h2>
<p>Įtraukiantis dokumentinis filmas „Tinderio sukčius” privertė daugumą ne juokais sunerimti: kol vieni niurzgėjo bei skleidė ironija grįstas apkalbas, susijusias su artimoje aplinkoje esančiais ir panašiu būdu nukentėjusiais žmonėmis, kiti žmonės leidosi į tolimesnes paieškas, mėgindami sužinoti daugiau apie filmo epicentre esantį veikėją (dalis netgi tapo pastarojo (pa)sekėjais). Kita vertus, internetinių pasimatymų mėgėjas–sukčius yra neatsiejamas su kone savaime kylančia užuojauta jo aukų atžvilgiu[1].</p>
<p>Istorija prasideda nuo tuo, kad apsimetęs Izraelio deimantų magnato sūnumi, Levjevas naudoja pažinčių programėlę „Tinder”, jog emociškai įviliotų moteris į savo gyvenimą, galop priartėdamas prie jų asmeninių lėšų, kurios yra naudojamos prabangiam gyvenimo būdui paremti bei pasipuikuoti prieš kitą potencialią auką. Galų gale, klaidinančiai žavingas Simono Levjevo gyvenimo būdas pakeri ne vieną moterį, taipogi besinaudojančią „Tinder”. Tuo tarpu pirmasis pasimatymas it kitados preciziškai apgalvotas šablonas „įsigali” penkių žvaigždučių viešbučiuose – juk milijonieriams toks braižas daugiau nei įprastas, tiesa?</p>
<p>Turint omenyje filmo pavadinimą, akivaizdu, jog Levjevas buvo ne turtingas piršlys, kuriuo prisistatė internete, o nuteistas kalinys, vardu Šimonas Hayutas. Vis tik Cecilie – aklų pasimatymų ekspertė – jau istorijos pradžioje patenka į užkietėjusio melagio pasaulio sūkurį: vyras siunčia jai ekstravagantiškas rožių puokštes bei skrenda aplankyti į Oslą, galiausiai dargi paprašydamas apžiūrėti kelis prabangius butus, jog galėtų apsigyventi kartu.</p>
<p>Lyg to būtų maža, neilgai trukus Simonas jai nusiunčia savo ir asmens sargybinio vaizdo įrašus, liudijančius, kad vyrai neva pateko į didelę bėdą (priešų pinkles), dėl kurios nebegali toliau naudotis finansų rezervu, kurį tikino turįs.</p>
<p>Ne už kalnų pasirodo ir kitas moteriškos lyties laimikis – švedė Pernilla, iš tikrųjų esanti kiek pasaulietiškesnio „plauko” nei Cecilie. „Tiesiog galvoju: o Dieve, dar vienas deimantinis vaikinas”, – drąsiai pasakoja režisieriui apie susitikimą su Simonu. Tačiau, laimei, moteris nepatenka į Simono žavesio pinkles, bent jau ne romantiškai, – jie tampa draugais[2]. Nauji pažįstami praleidžia laukinę vasarą keliaudami po milijardieriams draugiškas Europos dalis su juo ir tuometine jo mergina manekene, iki kol pakartotiniai priešų grasinimai spėriai „įgauna pagreitį” ir vėl.</p>
<p>Žinoma, šioje nemalonioje istorijoje yra daug įdomių aspektų – taip jau nutinka, kai pažintis užsimezga internete. Ir vienas iš jų – kaina, kurią moterys turėjo susimokėti už neeilinę pažintį, atseikėdamos „viso labo” 10 mln. dolerių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/good-faces-agency-lr0ux1vbajs-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Filme užsimenama apie nusikaltimus pasaulyje, kurie laikomi „mažais”, nepaisant jų poveikio aukoms</h2>
<p>Svarbu paminėti vieną esminį aspektą: filmas galiausiai tampa atkaklumo, net keršto istorija, kai sekanti Simono auka pradeda aiškintis, kaip susigrąžinti bent dalį prarastų pinigų. Kita vertus, „Tinderio sukčius” scenarijus yra aptakus, dėl ko norisi išvysti vis daugiau. Ir nors jis palieka išties daug neatsakytų klausimų – jam dargi trūksta tvarkingos raiškos – bet tai priartina prie bene kiekvieno iš mūsų gyvenimo perspektyvos.</p>
<p>Kinematografiškai pažvelgus į nerimą keliančią pasaką apie negailestingą sukčių, dėmesys nukrypsta į didelę kainą, kurią turi sumokėti „likimo” nuskriaustos aukos. Juolab kad tai yra dar ir sąmyšį kelianti emocinė apgaulė. Skirtingai nei tipiškame dokumentiniame filme, „Tinderio sukčius” nesiekia šlovinti apgavikų: jis nesistebi Levjevo „genialumu” ar „meniškumu”, filmas taip pat nepretenduoja į tobulo nusikaltimo apdovanojimą; vietoj to matome finansinį moterų nuosmukį, vainikuotą ryžtingu komandiniu nusiteikimu.</p>
<p>Visuotinį naivumą pagaliau išsprendžia atvirumas, kurio dėka Cecilie bei Pernilla susivienija, kad atskleistų visą Levjevo šlamštą viename didžiausių Norvegijos laikraščių VG. Todėl pažeidžiamumas – Levjevo pasirinktas ginklas – yra nukreipiamas prieš jį patį. Šis veiksmas, be kita ko, yra tylus, mat ir Cecilie, ir Pernilla į tai įsitraukia puikiai žinodamos, kokių pasekmių gali sulaukti.</p>
<p>„Aš tikrai nenoriu dalytis šia istorija”, – tai pirmas dalykas, kurį Cecilie pasako interviu. Ilgainiui viešų pašaipų antplūdis vis tik tampa derybų dalimi, kadangi filme parodoma žiauri socialinių tinklų reakcija į straipsnį: moterys vadinamos „aukso ieškotojomis”, nusipelniusiomis praradimo. Šiaip ar taip, kai dauguma tikrų kriminalinių dokumentinių filmų stengiasi įveikti ribą tarp pramogų ir šiurpios istorijos, „Tinderio sukčius” tai daro užtikrindamas, jog atjauta būtų dėmesio centre. </p>
<h2>Simonas niekuomet nebuvo apkaltintas moterų apgaudinėjimu</h2>
<p>Daugeliui ne paslaptis, kad 2019 metų liepą Hayutas buvo suimtas Graikijoje ir perduotas atgal Izraeliui, kur buvo nuteistas už keturis kaltinimus sukčiavimu, galiausiai įpareigotas savo aukoms atlyginti daugiau nei 43 000 USD. Tačiau šis gudročius, galima sakyti, ir vėl išsisuko, – „melagienų” virtuozui pavyko iš kalėjimo išeiti po penkių mėnesių, vietoj paskirtų penkiolikos.(„The Times of Israel” 2020 m. pranešė, kad jis buvo paleistas vykdant priemones, neva skirtas sumažinti kalinių skaičių, baiminantis COVID-19 protrūkio.)</p>
<p>Iškart po to, kai Simonas buvo paleistas, jis atidarė svetainę, kurioje už mokestį siūlomi verslo patarimai – Simono Levjevo verslo ir asmeninės sėkmės seminarai – už 311 dolerių sumą. Tuo tarpu įdomu tai, jog vyro pakalikai – asmens sargybinis Peteris ir verslo partneris Avishay – niekada taip ir nebuvo apkaltinti jokia neteisėta veikla. Galų gale, nusikaltėlis taipogi tikino pradėsiąs ieškinį dėl šmeižto bei melo.</p>
<p>Mano žiniomis, vyras šiuo metu gyvena Izraelyje kaip laisvas žmogus. Panašu, kad jis nebeturi finansinių problemų, skirtingai nei Cecilie, Pernilla bei Ayleen, kurios vis dar moka milžiniškas skolas. Ir visgi Levjevo ir jo aukų istorija čia nesibaigia: filmui susilaukus dėmesio, pranešta, jog vyrui uždrausta naudotis ne tik Tinderiu, bet ir kitomis pažinčių programomis. Na, o pati istorija paskatino minėtas moteris atidaryti „GoFundMe” puslapį, kurio dėka renkamos lėšos taip pat nukentėjusioms moterims[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alexander-sinn-kgltfcgfc28-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Interneto sukčių problema aktuali ir Lietuvoje</h2>
<p>Pernai šalies finansų ir kredito įstaigų klientai, užkibę ant romantinio sukčiavimo kabliuko, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, neteko netgi 0,6 mln. eurų[4]. Tokių aukų, kaip žinia, dažnai ieškoma socialiniuose tinkluose bei pažinčių programėlėse, – tai vienas sparčiausiai populiarėjančių sukčiavimo būdų.</p>
<p>Negana to, pagal žalos mastą romantiniai sukčiai jau aplenkė telefoninius sukčius. Situaciją sunkina dar ir tai, kad nusikaltėliai neretai veikia iš užsienio – dėl to sumažėja galimybių susigrąžinti prarastas lėšas, o aukos neiškart supranta patekusios į pinkles arba gėdijasi savo patirtimi pasidalinti su artimaisiais ir specialistais.</p>
<p>Pastebėję besikartojančias klientui nebūdingas finansines operacijas, banko prevencijos specialistai atkreipia į jas dėmesį, bet klientai nebūtinai pasirengę išsiaiškinti tiesą ir sustabdyti mokėjimus. Vis dėlto, norint demaskuoti nusikaltėlį, bendradarbiavimas yra būtinas.</p>
<p>Šiaip ar taip, socialiniai tinklai yra puiki platforma bendravimui, tačiau tą puikiai supranta ir piktavaliai. Sukčiai virtualiomis manipuliacijomis įgyja pasirinktos aukos pasitikėjimą, neretai įkalba dalintis intymia informacija, tokiu būdu priartėdami prie kontakto, kai paprašoma paskolinti pinigų. Na, o liūdniausia tai, jog apgavikų aukos kartais tokio bendravimo metu ne tik išleidžia visas santaupas, bet ir skolinasi pinigus, užstato turimą turtą.</p>
