Šiaulių miesto savivaldybė: meras, taryba, gyventojai, šildymas, kontaktai ir naujienos

Kas yra Šiaulių miesto savivaldybė

Šiaulių miesto savivaldybė sutampa su Šiaulių miesto ribomis ir yra šiaurės Lietuvoje; ją iš visų pusių supa atskira Šiaulių rajono savivaldybė. 2026 m. pradžioje mieste gyveno 110 965 žmonės – ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas ir šešta savivaldybė.

Šiauliai – didelis transporto mazgas: per miestą eina magistralės į Rygą, Klaipėdą, Kauną ir Panevėžį, veikia geležinkelio stotis ir Zoknių oro uostas, kuriame įsikūrusi NATO oro policijos misijos bazė.

Šiaulių skaičiais

Vieta tarp 60 savivaldybių skaičiuojama nuo didžiausios reikšmės (gyventojai, alga, pajamos), o nedarbo ir socialinės pašalpos gavėjų – nuo mažiausios. Duomenys – Valstybės duomenų agentūros (Oficialiosios statistikos portalo) rodiklių bazė, paimti 2026 m. spalio 12 d.; plotas apskaičiuotas iš gyventojų skaičiaus ir tankio.

Kuo išsiskiria

Šiauliai pastaraisiais metais išsiskiria tarp regionų centrų: per dešimtmetį gyventojų padaugėjo 8 % (septinta vieta šalyje), registruotas nedarbas (6,6 %) – trečias mažiausias Lietuvoje, o darbo vietų tūkstančiui gyventojų – penkta daugiausia. 2026 m. žiemą Šiauliai buvo minimi kaip miestas, kuriame šildymas kainavo mažiausiai tarp didmiesčių. Vis dėlto 2025 m. iš miesto išvyko apie 380 žmonių daugiau nei atvyko – antras prasčiausias rodiklis šalyje, todėl augimo tendencija nėra garantuota.

Savivaldybė švietimui skiria beveik pusę (49,7 %) išlaidų – antrą didžiausią dalį Lietuvoje, o valstybės dotacijos sudaro 45,6 % pajamų (penkta didžiausia dalis). Politikoje dominuoja nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“, 2023 m. laimėjęs 18 iš 31 tarybos vietos; meras – Artūras Visockas.

Valdžia: meras, taryba ir 2027 m. rinkimai

Savivaldybės meras – Artūras Visockas (rinkimuose iškėlė Politinis komitetas Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“); prisiekė 2023 m. balandžio 11 d.

Savivaldybės tarybą sudaro 31 narys, išrinktų 2023 m. kovo 5 d. (meras į šį skaičių neįeina). Pagal sąrašus, nuo kurių jie išrinkti, dabartinės tarybos sudėtis tokia:

• Politinis komitetas Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“ – 18
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 4
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 3
• Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 2
• „Šiaulių labui!“ – 2
• Lietuvos socialdemokratų partija – 2

Kiti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 m. kovo 7 d. Juose bus renkamas 31 tarybos narys ir meras.

Gyventojai

Per dešimtmetį savivaldybė išaugo: 2016 m. pradžioje čia gyveno 102 603, o 2026 m. sausio 1 d. – jau 110 965 žmonių (+8,1 %). Pagal augimo tempą tai 7-a vieta tarp 60 savivaldybių, kai visos Lietuvos gyventojų skaičius per tą patį laikotarpį beveik nepasikeitė (–0,3 %). Visi savivaldybės gyventojai statistikoje priskiriami miestui.

Vaikai iki 15 metų sudaro 14,2 % gyventojų (šalyje – 14,8 %), pensinio amžiaus žmonės – 21,7 % (šalyje – 21,9 %). 2025 m. savivaldybėje gimė 556 vaikai (5,0 tūkstančiui gyventojų, šalyje – 6,1), o natūrali kaita (gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas) buvo –681. Išvyko daugiau žmonių nei atvyko: neto migracija buvo –377, iš jų vidaus migracijos saldo – –1 479.

Darbas, algos ir verslas

2026 m. antrąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje buvo 2 305 € (neto – 1 431 €). Tai 88 % šalies vidurkio (2 616 €) ir 16-a vieta tarp 60 savivaldybių. Per metus (palyginti su 2025 m. II ketv.) bruto alga padidėjo 12,8 %.

Registruotų bedarbių 2025 m. buvo 6,6 % darbingo amžiaus gyventojų (šalyje – 8,6 %); pagal šį rodiklį savivaldybė yra 3-oje vietoje (1 – mažiausias nedarbas). 2016 m. jis buvo mažesnis – 5,3 %. 2026 m. rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyboje savivaldybėje buvo registruoti 4 584 bedarbiai.

2026 m. pradžioje savivaldybėje veikė 5 016 ūkio subjektų – 45,2 tūkstančiui gyventojų (šalyje – 55,6). Savivaldybės teritorijoje veikiančiose įmonėse ir įstaigose 2026 m. II ketv. dirbo 62 060 samdomų darbuotojų, arba 559 tūkstančiui gyventojų. Palyginti su gyventojų skaičiumi, darbo vietų čia daug – savivaldybė traukia darbuotojus ir iš kitur.

Šiaulių ekonomikoje svarbi apdirbamoji pramonė (maisto, elektronikos, metalo, baldų), logistika ir paslaugos. Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje ir pramonės parke veikia užsienio investuotojų gamyklos, o Zoknių oro uostas ir kariuomenės infrastruktūra sukuria papildomų darbo vietų. Vidutinė bruto alga (apie 2 305 eurai) – 16-a šalyje.

Savivaldybės biudžetas

2025 m. savivaldybės biudžetas gavo 276,2 mln. eurų pajamų – 2 489 € vienam gyventojui (visų savivaldybių vidurkis – 2 505 €, vieta pagal pajamas vienam gyventojui – 41). Palyginti su 2021 m. (165,2 mln. eurų), pajamos išaugo 67 %. Gyventojų pajamų mokestis sudarė 45,2 % pajamų, valstybės dotacijos – 45,6 %. Didelė dotacijų dalis rodo, kad savivaldybė labiau priklauso nuo valstybės skiriamų lėšų nei nuo savo gyventojų mokesčių.

Išlaidos 2025 m. siekė 295,0 mln. eurų. Didžiausia jų dalis teko švietimui (49,7 %), ekonomikai (keliams, transportui, verslo plėtrai) (12,3 %), socialinei apsaugai (11,2 %).

Geografija ir gamta

Šiauliai išsidėstę Rytų Žemaičių plynaukštės pakraštyje, prie Talšos ir Rėkyvos ežerų; miesto pietuose plyti Rėkyvos ežeras ir pelkės. Savivaldybės plotas – apie 82 km², gyventojų tankumas – penktas šalyje.

Ribojasi su Šiaulių rajono savivaldybė. Panašaus dydžio ir pobūdžio savivaldybės, su kuriomis verta palyginti rodiklius: Panevėžio miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, Alytaus miesto savivaldybė, Palangos miesto savivaldybė.

Istorija

Manoma, kad prie Šiaulių 1236 m. įvyko Saulės mūšis, kuriame žemaičiai ir žiemgaliai sumušė Kalavijuočių ordiną – nuo jo kilo miesto vardas „Saulės miestas“ ir rugsėjo 22-osios Baltų vienybės diena. 1713 m. karalius Augustas II išdavė Magdeburgo teisių privilegiją, tačiau ji nebuvo įgyvendinta; 1791 m. Šiauliai gavo laisvojo miesto teises ir herbą. Tarpukariu ir sovietmečiu Šiauliai tapo pramonės centru, 1995 m. įsteigta Šiaulių miesto savivaldybė.

Seniūnijos ir gyvenvietės

Šiauliuose yra dvi seniūnijos – Medelyno ir Rėkyvos, apimančios miesto pakraščių rajonus (po apie 5 tūkst. gyventojų). Kitus miesto gyventojus aptarnauja savivaldybės administracija.

Seniūnijų plotai – Adresų registro, gyventojų skaičius – 2021 m. visuotinio surašymo duomenys (pagal Vikipediją).

Ką pamatyti

• Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedra ir Saulės laikrodžio aikštė su „Šaulio“ skulptūra.
• „Aušros“ muziejus – Chaimo Frenkelio vila, Fotografijos ir Dviračių muziejai.
• Talšos ežero pakrantės ir Prisikėlimo aikštė.
• Vilniaus gatvė – pėsčiųjų bulvaras miesto centre.
• Kryžių kalnas – apie 12 km į šiaurę nuo miesto, Šiaulių rajone.

Gyventojui: kur kreiptis

Daugumą kasdienių reikalų – gyvenamosios vietos deklaravimą, pažymas, socialinės paramos prašymus, žemės ūkio deklaracijas – galima sutvarkyti vienoje iš 2 seniūnijų arba savivaldybės administracijoje (Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai). Gyvenamąją vietą deklaruoti galima ir internetu per Registrų centro elektronines paslaugas.

Nuo 2026 m. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą pagrindiniam būstui (0,1–1 %) nustato savivaldybės taryba, tačiau jis taikomas tik vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamą dydį – ne mažesnį nei 450 tūkst. eurų, todėl daugumai šeimų už savo būstą mokėti nereikia. Žemės mokesčio tarifus, vietines rinkliavas (pavyzdžiui, už atliekų tvarkymą) ir lengvatas taip pat tvirtina taryba – jų sprendimai skelbiami savivaldybės svetainėje ir Teisės aktų registre. Bendros visoms savivaldybėms taisyklės ir palyginimai – Lietuvos savivaldybių centre.