A. Visockas: centrinis šildymas daugiabučių gyventojams kainuoja stipriai per daug
Šiaulių meras Artūras Visockas viešai sukritikavo šildymo kainų sistemą Lietuvos miestuose, pabrėždamas, kad daugiabučių gyventojai, naudojantys centrinį šildymą, patiria sąmoningai sukurtas permokas. Meras teigia, kad Šiauliai išskirtinai atskleidžia šių permokų mastą ir parodo „šimtų milijonų ES pinigų skyles“.
Pasak jo, sausio mėnesį vienas kainos centas Šiauliuose reiškia apie 800 tūkst. eurų papildomų išlaidų gyventojams, o Kaune ir Vilniuje šios permokos yra daug didesnės – Kaune apie 7,6 mln. eurų per mėnesį[1].
Visockas kritikuoja žiniasklaidą, ypač LRT, už tai, kad ji neparodo teisingų pavyzdžių ir vengia viešinti tikrą viešųjų paslaugų naudojimą, taip nepadėdama gyventojams suprasti, kur dingsta lėšos.
„Tik Šiauliai dabar rodo šimtų milijonų ES pinigų skyles. Mes jau sukūrėme tinkamus pavyzdžius ir dabar sistemai teks rinktis. Tuos pavyzdžius kopijuoti arba vėl bandyti mus užčiaupti.“ – nurodė meras.
A. Visockas taip pat pasidalino diagrama, pagal kurią matyti, kad 2026 m. sausio 1 d. duomenimis, daugiausiai už šildymą mokėjo kauniečiai – net 10,96 ct/kWh su PVM. Po to sekė Vilnius su 9,33 ct/kWh, Panevėžys – 8,89 ct/kWh, Klaipėda – 8,76 ct/kWh ir mažiausiai mokėjo šiauliečiai – 7,79 centus už kilovatvalandę.
Tuo tarpu politikas taip pat pasidalino ir lentele, kurioje vaizduojamos Lietuvos didmiesčiams išmokėtos regioninių projektų ES lėšos. Joje pažymima, kad būtent Šiauliams jau buvo išmokėta daugiausiai – 26,64 proc. lėšų nuo suplanuotų ES lėšų. Kai tuo tarpu Kaunui – 15,04 proc., Klaipėdai – 8,08 proc., Vilniui – 1,65 proc. ir Panevėžiui – 1,02 proc.
Šaltas vanduo brangiausias Šiauliuose?
Tačiau po šiuo A. Visocko įrašu užvirė ir diskusija dėl šalto vandens kainų. Pasak kai kurių gyventojų – jis esą brangiausias visoje Lietuvoje ir net sostinėje kainuoja pigiau.
Visgi, Šiaulių miesto meras aiškino, kad tokia situacija dėl vandens yra susidariusi todėl, kad sostinėje jo paprasčiausiai suvartojama gerokai daugiau, todėl ir kainą esą mažesnė.
„Jeigu mes valdytume Vilnių – tai ta kaina, spėju, dar būtų dvigubai mažesnė.“ – komentavo A. Visockas.
Jis taip pat pridūrė, kad vienintelis sprendimas šioje situacijoje yra vandens kainos suvienodinimas visoje Lietuvoje, antraip ji esą visada bus mažesnė ten, kur yra suvartojama daugiau vandens.
Sausį už šildymą gyventojai mokės daugiau
Tuo tarpu gyventojai jau vasarį gaus didesnes sąskaitas už sausį, nes šaltesnis oras padidino šilumos suvartojimą, o nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui. Pernykštis sausis buvo šiltas, o šių metų pradžia apie –6 °C šaltesnė už įprastą, todėl sąskaitos auga, nors šilumos kainos beveik nepakito (0,25 % per metus)[2].
VERT skaičiavimais, preliminari sąskaita naujos statybos 60 m² bute gali siekti apie 70 Eur (2025 m. – 43 Eur), senos statybos renovuotame bute – apie 113 Eur (2025 m. – 76 Eur), o nerenovuotame senos statybos name – apie 187 Eur (2025 m. – 127 Eur). Papildomai sąskaitos didės 8–22 Eur dėl PVM pakeitimo, vietoje 9 % taikomas 21 %.
VERT pažymi, kad pirmoji šildymo sezono pusė buvo palanki vartotojams – kainos išliko stabilios, vidutinė šilumos kaina siekė 7,14 ct/kWh be PVM. Skirtinguose miestuose dinamika šiek tiek skyrėsi: Vilniuje kainos mažėjo, Kaune augo dėl investicijų į infrastruktūrą, o Panevėžyje, Klaipėdoje ir Šiauliuose pokyčiai buvo nedideli.
Prognozuojama, kad vasarį–kovą kainos išliks panašios, todėl sąskaitų dydį daugiausia lems oro temperatūra ir PVM tarifas, nors šalti orai gali lemti ir biokuro kainų augimą iki 25–27 Eur/MWh. VERT rekomenduoja gyventojams stebėti ne tik galutinę sąskaitą, bet ir suvartotos šilumos kiekį bei kilus klausimams kreiptis į savo šilumos tiekėją.
Kauniečiai už šildymą lapkritį mokėjo brangiausiai
Tuo tarpu dar lapkritį kauniečiai už šildymą mokėjo brangiausiai lyginant su kitais šalies didmiesčiais – vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 7,77 cento už kilovatvalandę be PVM, apie 1,12 cento daugiau nei Vilniuje.
Palyginus su spalio mėnesiu, šiluma Kaune pabrango 0,52 cento, o šalyje vidutinė lapkričio kaina siekė 7,17 cento – beveik 9 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Kainų skirtumus lemia pastoviosios sąnaudos, tokios kaip kuras, atlyginimai ir remonto darbai, o pigiausiai mokėjo Utenos gyventojai, o brangiausiai – Lazdijų miestelio gyventojai.
