Kodėl Šiauliuose šiluma pigiausia: meras kaltina ydinga viešųjų pirkimų sistemą
Kol dauguma Lietuvos miestų aiškinasi, kodėl šiluma brangsta, Šiauliai pasuka priešinga kryptimi. Mieste šiluma išlieka bene pigiausia, o viešieji pirkimai, anot mero Artūro Visocko, vyksta be „kūrybinės matematikos“. Meras sako, kad tai ne sėkmė ir ne išskirtinės sąlygos, o sąmoningas pasirinkimas: savivaldybės valdoma infrastruktūra, aiškios kainų ribos ir atsisakymas žaisti taisyklėmis, kurios kitur tapo norma.
A. Visocko teigimu, pagrindinė problema slypi ne rinkoje, o jos imitacijoje. Centralizuoto šilumos tiekimo atveju konkurencija, pasak jo, yra iliuzinė – vamzdynai riboti, o dubliuojami pajėgumai tik didina išlaidas, kurias galiausiai padengia gyventojai. Šiauliuose, anot mero, pasirinktas modelis be pelno siekimo, todėl ir galutinė kaina vartotojams išlieka mažesnė[1].
„Viskas yra iki ašarų paprasta. Jeigu tavo perkamų darbų (pvz., mokykla, gatvė) skaičiuojama kaina kainuoja eurą – tai reiškia, kad tu, pirkdamas tą daiktą, turi viešai nustatyti viršutinę kainą, t. y., vienas euras.
Lietuvos viešųjų pirkimų sistema to neprašo ir jau dešimt ar dvidešimt metų VISI vaidina RŪPESTĮ! Tos vaidybos kaina yra šimtai milijonų tarp ausų. Šiauliai tiek šilumos ūkyje, tiek viešųjų pirkimų srityje elgiasi logiškai ir neperka pieno brangiau negu euras.“ – rašė A. Visockas
Pasak Šiaulių miesto vado, pinigų „laisvas skraidymas“ viešajame sektoriuje tiesiogiai prisideda prie bendro gyvenimo brangimo. Kai sistema neveikia racionaliai, kaštai auga greičiau nei gyventojų pajamos, o tai ilgainiui tampa našta tiek žmonėms, tiek valstybei. Šiaulių pavyzdys, anot mero, rodo, kad alternatyva egzistuoja, nors ji ir kelia nepatogius klausimus nusistovėjusiai tvarkai.
Šiaulių meras kaltina sistemą: už centrinį šildymą gyventojai permoka
Tuo tarpu dar sausio pabaigoje A. Visockas paskelbė, kad centralizuoto šildymo sistema Lietuvos miestuose gyventojams kainuoja gerokai per brangiai. Šiaulių meras viešai teigė, jog daugiabučių gyventojai moka ne dėl objektyvių sąnaudų, o dėl sąmoningai toleruojamų permokų, kurios, jo vertinimu, atskleidžia sistemines šilumos ūkio ir viešųjų sprendimų problemas.
Pasak Visocko, net ir nedidelis kainos pokytis turi milžinišką finansinį poveikį. Jo teigimu, vienas centas šilumos kainoje Šiauliuose per mėnesį reiškia apie 800 tūkst. eurų papildomų išlaidų gyventojams, o Kaune ar Vilniuje ši suma siekia kelis milijonus eurų. Meras pateikė duomenis, kad 2026 m. sausio pradžioje daugiausiai už šilumą mokėjo Kauno gyventojai, mažiausiai – Šiaulių, o kainų skirtumai tarp didmiesčių išlieka reikšmingi.
Meras taip pat kritikavo viešąją sistemą ir žiniasklaidą, teigdamas, kad realiai veikiantys pavyzdžiai viešojoje erdvėje nutylimi. Jo teigimu, Šiauliai jau parodė alternatyvų modelį, kuris leidžia išvengti šimtų milijonų eurų nuostolių, tačiau sistema esą turi apsispręsti – perimti šiuos sprendimus arba toliau ignoruoti problemą.
VERT: šilumos kainos šalyje šoktelėjo 11 proc., Kaunas – tarp brangiausių
Centralizuota šiluma Lietuvoje šį sausį pabrango beveik 11 procentų. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė šilumos kaina šalyje siekia 9,64 cento už kilovatvalandę (su 21 proc. PVM), kai prieš metus ji buvo 8,67 cento. Kainų augimą dar labiau sustiprino nuo metų pradžios panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms – tarifas padidintas nuo 9 iki 21 procentų[2].
Kaip dabar nurodo LRT, tarp didžiųjų miestų ryškiausiai išsiskiria Šiauliai, kur šiluma išlieka pigiausia. Šiaulių gyventojai sausį moka 7,79 cento už kWh – tai vos 2,6 proc. daugiau nei pernai. Tuo metu brangiausiai tarp didmiesčių šilumą perka Kauno gyventojai: čia kaina pakilo iki 10,96 cento už kWh, arba 22,6 proc. daugiau nei prieš metus. Vilniuje šiluma kainuoja 9,33 cento, Klaipėdoje – 8,76 cento, Panevėžyje – 8,89 cento už kilovatvalandę.
Visos šalies mastu kainų skirtumai išlieka itin dideli. Brangiausiai centralizuotą šilumą sausį tiekia „Lazdijų šiluma“, kur kaina siekia 15,13 cento už kWh (su PVM), o pigiausia šiluma fiksuojama Utenoje – „Utenos šilumos tinklų“ vartotojai moka 6,66 cento už kilovatvalandę.
