Prezidentas susitiko su techninio sporto federacijų atstovais
Vakar Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko šalies vadovo Gitano Nausėdos ir Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos atstovų susitikimas. Šio susitikimo metu buvo diskutuota apie tai, su kokiomis problemomis susiduria techninio sporto federacijos ir neolimpinėmis laikomos sporto šakos.
Po įvykusios diskusijos, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidentas Karolis Ramoška teigė besidžiaugiantis, prezidentūros rodomu dėmesiu ir susirūpinimu, tačiau pabrėžė, kad tai yra ne šalies prezidento, tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbas.
Tačiau ši ministerija šiuo metu yra nežinioje. Gegužės mėnesį iš Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigų dėl liūdnai pagarsėjusio „čekiukų“ skandalo ir tarybai skirtų lėšų švaistymo pasitraukė Jurgita Šiugždinienė.
Šiuo metu laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovauja teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, tačiau jau šiandien premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui turėtų teikti naują kandidatą[1].
Ne be reikalo, G. Nausėdos ir techninio sporto federacijų asociacijų atstovų susitikimas įvyko būtent to išvakarėse. Prezidentūra domėjosi, ko sportui trūksta ir su kokiomis idėjomis bei pasiūlymais spręsti esamas problemas turėtų ateiti naujasis ministras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nėra pajėgi rūpintis sportininkais
Kaip aiškina Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidentas K. Ramoška, pati asociacija vienija penkias techninio sporto federacijas: Lietuvos automobilių sporto federaciją, Lietuvos motociklų sporto federaciją, Lietuvos aeroklubą – kuris atskirai dar vienija keliolika federacijų, tokių kaip akrobatinis skraidymas ar parašiutai – taip pat, Lietuvos motorlaivių federaciją ir Lietuvos vandens motociklų sporto federaciją.
K. Ramoškos teigimu, susitikimo su šalies vadovu metu buvo kalbėta apie visoje Lietuvos sporto sistemoje gyvuojančią sporto problematiką, apie problemas su kurioms susiduriama, konkrečiai – problemas, kurios yra susijusios su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei bendravimu su ministerijos atstovais.
„Šiai dienai su ministerija bendrauti yra sunku, dažniausiai į raštus atsakinėjama nėra, į pasiūlymus neatsižvelgiama. Buvo suformuotos kelios darbo grupės, tai paskutinės darbo grupės net protokolų nėra. Tai mes visi važiuodavome, sėdėdavome ir kalbėdavome, buvo daug pasiūlymų išdiskutuota, bet net protokolų nėra. Tai apie nieką tos darbo grupės darbas buvo“, – teigia Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidentas.
Jo teigimu, šalies vadovas pasikvietė sporto atstovus dėl to, kad norėjo išgirsti apie problemas bei suvokti sporto turimus lūkesčius naujam Švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Tačiau K. Ramoška, nors ir vertina prezidento susidomėjimą bei rūpestį, abejoja, ar pasikeitus ministrui, Lietuvos sporto patiriamos problemos bus išspręstos.
„Ką reikėtų akcentuoti yra tai, kad tai pirmiausia yra Švietimo ministerija. Sportas jiems yra reikalinga kaip šuniui penkta koja. Tikrai su švietimu turime didžiulių problemų Lietuvoje, problemų ten yra daug, negali jų sulyginti, kurios yra svarbesnės sporto, o gal švietimo. Be švietimo aišku ir tų sportininkų nebūtų. Bet kaip ir vakar įgarsinome Prezidentūroje, galbūt tuomet sportas neturėtų būti su šia ministerija“, – kvestionuoja K. Ramoška, pabrėžęs, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sportui neturi nei laiko, nei resursų.
Kalbant apie naują ministrą, K. Ramoška teigia, kad sporto atstovų noras yra paprastas: asmuo turi būti susijęs su sportu: būtų sportavęs pats arba turėtų kitų sąsajų su tikrai aukšto lygio sportiniu meistriškumu. Vis dėlto, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidentas primena, kad dažniausiai šios ministerijos vadovas būna žmogus, visiškai nesusijęs su sportu.
K. Ramoška teigia, kad sporto atstovai prezidentui G. Nausėdai išreiškė ir lūkestį, kad su sportu labiau susijęs bus ne tik ministras, tačiau ir viceministras, kurio, galbūt, taip pat reikėtų paieškoti naujo.
Sportas turėtų būti priskirtas Kultūros ministerijai
Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija didžiausią dėmesį skiria būtent švietimui ir mokslui, o sportas yra nustumiamas į antrą planą, kyla klausimas, ar Lietuvoje būtų poreikis naujai, atskirai sporto ministerijai.
Tačiau K. Ramoška teigia, kad tai būtų nerealu ir galbūt net neefektyvu. Jo nuomone, mūsų šalyje nėra tiek daug darbo, susijusio su sportu, kad reikėtų įgalinti visą atskirą aparatą.
Tačiau, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidentas pateikia Estijos pavyzdį. Šioje šalyje sportas yra priskirtas kultūros ministerijai.
„Vienareikšmiškai daugiau sportas susijęs su kultūra, nei su švietimu. Kultūra ir sportas natūraliai siejasi ir kultūros ministerija net vertina tarptautinius aukšto meistriškumo sporto renginius, vertina jų naudą valstybei, kokią naudą jie sukuria, kiek naudos atneša šaliai. Tai yra ministerija kurioje ir turi būti sportas ir tai puikiai įrodė Estijos pavyzdys“, – sako K. Ramoška, akcentavęs, kad tokioms permainoms reikia didelio noro, nes politinės valios šioje srityje nėra.
Prezidentas atlieka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbus
Nors pokyčių ministerijoje poveikį Lietuvos sportui prognozuoti kol kas yra sudėtinga, Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidentas K. Ramoška džiaugiasi, kad prezidentas G. Nausėda domisi, rūpinasi ir siekia spręsti iššūkius, su kuriais susiduria mūsų šalies skirtingų sporto šakų atstovai.
„Noriu padėkoti prezidentui. 30 metų niekas niekada nėra nei klausę, nei girdėję, nei kvietę pasikalbėti technines sporto šakas, o šitas prezidentas aktyviai dirba ir aktyviai padeda“, – sako K. Ramoška.
Kaip to įrodymą jis pateikia Kačerginės Nemuno žiedo situaciją. Trasa jau artėja link rekonstrukcijos, tačiau iki šiol, paskutinį kartą ji buvo sutvarkyta ir atnaujinta tik 1987 m.
„Prezidentūra stipriai padeda ir prisideda prie visko. Ką turėtų daryti ministerija, prisideda Prezidentūra“, – sako Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidentas.
