Tautinių mažumų mokyklose – daugiau dėmesio lietuvių kalbai

Tautinių mažumų mokyklose – daugiau valandų lietuvių kalbos pamokoms

Neseniai buvo parengti ir pristatyti Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su lietuvių kalbos ugdymui skirtų valandų skaičiaus didinimu tautinių mažumų mokyklose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtais įstatymo pakeitimais siūloma ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose skirti daugiau valandų ugdymui lietuvių kalba.

Numatoma, kad nuo kitų metų rugsėjo 1 d. ugdymui lietuvių kalba būtų skiriama 1 valanda per savaitę daugiau – 6 valandos, nuo 2026 m. šį skaičių planuojama padidinti iki 7 valandų, o 2028 m. – iki 8 valandų per savaitę.

Taip pat siekiama didinti lietuvių kalbos ir literatūros pamokų pradinėse klasėse skaičių. Šiuo metu tautinių mažumų mokyklų pirmokai turi 4 šio dalyko pamokas per savaitę, o vyresni vaikai – po 5 pamokas per savaitę. 

Palyginimui, mokyklose lietuvių mokomąja kalba pirmokams skiriama po 8 val., o kitose klasėse – po 7 val. per savaitę.

Per visą pradinio ugdymo laikotarpį pamokų skirtumas tarp lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų sudaro 350 val., o tai yra beveik pusantrų metų skirtumas.

O kai kurios mokyklos tautinių mažumų kalba jau daug anksčiau pasididinusios lietuvių kalbos pamokų skaičių.

Pvz., Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje jau nuo 2017–2018 m. m. skiriama tiek pat valandų ir gimtajai (rusų) kalbai, ir lietuvių kalbai mokyti. Vien tik lietuvių kalba vyksta ir kai kurie neformaliojo švietimo būreliai, lietuvių kalba mokoma ir daugiau dalykų, negu dabar privaloma^[1].

Įstatymo pakeitimais nuo kitų mokslo metų taip pat siūloma lietuvių kalba dėstyti visuomeninio, gamtamokslio, technologinio ugdymo ir matematikos disciplinas. 

Numatoma, kad Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama gerinti mokinių pasiekimų situaciją šalyje, įsigaliotų ne anksčiau nei nuo kitų metų rugsėjo.

Siekiama skatinti tautinių mažumų integraciją, pagerinti egzaminų rezultatus

Kaip teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, šie pasiūlymai padės tautinių bendrijų mokyklų bendruomenėms labiau ir aktyviau integruotis į visuomenę, sudarys palankesnes sąlygas dar tvirčiau išmokti valstybinę kalbą, o tai atvers ir daugiau mokymosi, studijų ir darbo karjeros galimybių.

„Svarbu, kad lietuvių kalbos pamokų skaičius nėra didinamas gimtosios kalbos sąskaita – gimtajai kalbai skiriamos valandos nėra mažinamos“, – pabrėžia ministrė.

Ministerijos teigimu, Švietimo įstatymo pakeitimų rengimą taip pat paskatino fiksuojami mokinių pasiekimų nelygumai: Tautinių mažumų mokinių lietuvių kalbos pasiekimai yra žemesni nei moksleivių, ugdomų lietuvių kalba.

2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai atskleidė, kad daugiau nei penktadalis tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o kitų dalykų rezultatai buvo žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba. 

Į aukštąsias mokyklas šiemet priimta 720 pirmakursių, kurie yra baigę mokyklas tautinių mažumų kalba. Tai sudaro 42,2 proc. nuo visų abiturientų, kurie mokėsi ir baigė bendrojo ugdymo mokyklas tautinių mažumų kalba.

Apie tai, jog tautinių mažumų mokyklose reikėtų didinti pamokų lietuvių kalba skaičių, buvo pradėta kalbėti šių metų vasarį, po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą.

Vis dėlto, dalis tautinių mažumų mokyklų, mokytojų ir moksleivių bei jų šeimų pokyčiams nepritaria. Jau anksčiau valdžiai prakalbus apie numatytas permainas, sostinėje vyko tautinių mažumų mokyklų atstovų protestas. Jo metu teigta, kad lietuvių kalbos pamokų moksleiviams pakanka, taip pat pabrėžta, kad dėl ribojimų bijoma netekti prieigos mokytis gimtąja kalba^[2].

Kalbėta apie rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų uždarymą

Tiesa, anksčiau švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas ėjęs Gintautas Jakštas teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Tik vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų nesirengiama^[3].

Tokios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, o prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Pagal įstatymą, vietovėse, kur gyvena gausi tautinė mažuma, prašant bendruomenei, savivalda gali laiduoti mokymasi šios tautinės mažumos kalba. Daugiausia tautinių mažumų mokyklų yra Pietryčių Lietuvoje. Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausia Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje^[4].