<h2>Elektromobilis – ne vienintelė išeitis</h2>
<p>Trečiadienį po ilgų diskusijų Vyriausybė pritarė automobilio registracijos mokesčio atsisakymui vietoje to įvedant kasmetinį automobilių taršos mokestį jau nuo 2023-ųjų. Skaičiuojama, kad jei Seimas tam pritars, naujas mokestis palies visus dyzeliu varomų automobilių savininkus ir kasmet padės papildyti valstybės biudžetą maždaug 170 mln. eurų.</p>
<p>Vyriausybė pažymi, kad įsigaliojus šiam mokesčiui vidutinis jo dydis bus maždaug 138 eurai, o kas antras šalies gyventojas (54 proc. savininkų) mokėtų ne daugiau kaip 100 eurų. Pereinamasis laikotarpis būtų nustatytas iki 2025-ųjų, tad iki tol būtų taikoma 50 proc. lengvata visiems taršių automobilių savininkams[1].</p>
<p>Ilgalaikė lengvata būtų numatoma šioms visuomenės grupėms: piniginę socialinę paramą gaunantiems gyventojams, prižiūrintiems neįgalų asmenį ir tiems savininkams, kuriems jau yra 64 metai ir daugiau.</p>
<p>Mokesčio dydis esą priklausys nuo transporto priemonės išmetamų teršalų kiekio, kuris kiekvienais metais laipsniškai mažės.</p>
<p>Skelbiama, kad iš pradžių nebus apmokestinamos tos transporto priemonės, kurios išmeta 130 g/km anglies dioksido, o vėliau kasmet ši riba bus žeminama, kol 2026 m. pasieks vos 10 g/km, praneša Vyriausybė.</p>
<p>Aplinkos ministerijos teigimu, naujas mokestis padėtų spręsti taršos problemą, o iki 2030 m. tarša kietosiomis dalelėmis sumažėtų trečdaliu, o azoto oksidais – per pusę.</p>
<p>Tiesa, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad dviratis – ne vienintelė alternatyva gyventojams, neišgalintiems kasmet mokėti papildomų mokesčių. Esą gyventojai nebūtinai turės vairuoti ir elektromobilius. Ministro siūlymu, geriau pradėti nuo benzininio automobilio, mat mokestis jam būtų tik „simbolinis“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dyzelis-2.jpg" alt="Dyzeliniai automobiliai" /></p>
<h2>Apmokestins visus turimus, net ir stovinčius automobilius?</h2>
<p>Naujų mokesčių politikai kritikos nepagailėjo ekonomistas Raimondas Kuodis, pasiūlęs alternatyvas, kuriomis būtų galima išspręsti automobilių taršos problemą. Vyriausybės nurodymas, kad neapmokestinamo anglies dioksido grindys iš pradžių sieks 130 g/km, anot R. Kuodžio, nėra tikslingas, mat dažnai ir daug važinėjant su tokiais automobiliais, tarša bus daug didesnė nei renkantis dyzelinį transportą, su kuriuo bus važinėjami mažesni atstumai.</p>
<p>Ekonomisto teigimu, Vilniaus centro problemą su kietosiomis dalelėmis ir NOx būtų galima išspręsti ir kitais būdais, kaip antai apmokestinant arba visai uždraudžiant įvažiavimą į Vilniaus centrą su senais dyzeliniais automobiliais arba tiesiog atsisakant registruoti labai taršius automobilius.</p>
<p>R. Kuodis taip pat siūlo apmokestinti ne visus turimus taršius automobilius, bet tik tuos, kurie yra taršiausi ir su kuriais važinėjama, „o ne visus stovinčius“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kuodis.jpg" alt="R. Kuodžio pasisakymas" /></p>
<h2>Kainų aukštumas pasiekę degalai brangs dar labiau</h2>
<p>Pastaruoju metu nuolat brangstantys degalai ne vieną lietuvį verčia dar kartą apmąstyti savo poreikius ir finansines galimybes prieš sėdant į automobilį. Tačiau Vyriausybė praneša, kad tai – toli gražu dar ne pabaiga. Šiandien Vyriausybė pritarė siūlymui nuo 2023 metų didinti akcizą degalams ir kurui.</p>
<p>Pagal parengtą Akcizų įstatymo projektą, kurį dar turi svarstyti Seimas, nuo 2024 m. dyzelino akcizo tarifas būtų suvienodinamas su benzino akcizu. O dyzelino kaina išaugtų net nuo 4–6 ct/l. O jau nuo 2025-ųjų įvedama anglies dioksido dedamoji varikliuose deginamą kurą kasmet pabrangintų maždaug 3 ct/l[3].</p>
<p>„Peržiūrėdama akcizus ir jų lengvatas Vyriausybė pirmiausia siūlo atsisakyti ypač žalingų aplinkai iškastinio kuro subsidijų, nes deginamą anglį, koksą, lignitą ar „raudoną“ dyzeliną jau dabar galime pakeisti alternatyvios energijos šaltiniais. Centriniam šildymui naudojamas biokuras jau šiandien yra pagrindinė kuro rūšis – turime šį pokytį paskatinti ir kitur“, – teigė S. Gentvilas[3].</p>
<p>Aplinkos ministerijos teigimu, neįgyvendinant pokyčių, būtų taikomos sankcijos iš Europos Sąjungos, mat Lietuva iki 2030 m. yra įsipareigojusi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bent 30 proc. Įsipareigojimo nesilaikant, Lietuvai tektų padengti šių dujų metinių kvotų trūkumą iš valstybės biudžeto ir įsigyti trūkstamą kvotų kiekį. Ministerijos skaičiavimais, per 8 metus tai Lietuvai atsieitų maždaug 450 mln. eurų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/akcizas.jpg" alt="Akcizas" /></p>
