- K. Budrys suskubo užstoti iš tarptautinių varžybų dėl Rusiją žeminančių marškinėlių diskvalifikuotos Lietuvos sportininkės
- Tarp Lietuvos prioritetų – ir toliau remti karą Ukrainoje, sankcionuoti Gruzijos protestų malšintojus
- Socialdemokratų deleguoti ministrai tęsia savo pačių kritikuotus buvusios valdančiosios daugumos darbus
- Valdžioje – ir buvęs vienas iš Laisvės partijos įkūrėjų – P. Poderskis
K. Budrys suskubo užstoti iš tarptautinių varžybų dėl Rusiją žeminančių marškinėlių diskvalifikuotos Lietuvos sportininkės
Pasikeitus valdančiajai daugumai žmonės laukė pokyčių, tikėjosi, kad štai nauji politikai jau tikrai nebus kaip konservatoriai ir pradės dirbti žmonių, o ne kitų šalių labui. Tačiau darosi vis panašiau, kad taip manantys klydo, mat naujieji ministrai kaip ir buvę – su nuomone.
Pažvelkime į naująjį užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį, dirbusį prezidento Gitano Nausėdos komandoje ir užėmusį nacionalinio saugumo patarėjo pareigas. Naujasis Lietuvos diplomatijos vadovas, pasirodo, ne ką toliau „nuriedėjęs“ nuo savo pirmtako Gabrieliaus Landsbergio, netgi šių dviejų politikų retorika skaudžiai panaši. O geopolitinė įtampa tarp Lietuvos ir Rusijos ir toliau pavojingai kurstoma.
„Niekas niekada neturėtų būti baudžiamas už tai, kad pasisako prieš terorą ir agresiją. Atsakomybę turi prisiimti agresorius. Didžiuojuosi lietuviais, kurie drąsiai gina laisvę ir savo vertybes bet kokiomis aplinkybėmis. Palaikome, Kornelija Dūdaite“, – reaguodamas į Lietuvos sportininkės diskvalifikavimą, savo „X“ paskyroje rašė ministras K. Budrys.
77.lt primena, kad Lietuvos rinktinės atstovė Kornelija Dūdaitė savaitgalį buvo diskvalifikuota iš Vengrijoje vykusių funkcinių pasaulio čempionato varžybų dėl jos tuo metu vilkėtų marškinėlių „Make russia small again“ („Padarykite rusiją vėl mažą“ – 77).
Tarp Lietuvos prioritetų – ir toliau remti karą Ukrainoje, sankcionuoti Gruzijos protestų malšintojus
Visgi, K. Budrys, ateidamas į šį postą pokyčių Lietuvos užsienio politikoje nežadėjo – tik tęsti jau pradėtus konservatorių darbus, toliau remti karą Ukrainoje. Jis net pareiškė savo pirmojo vizito metu ketinantis vykti tiesiai į Ukrainą ir ketinantis perduoti žinią apie paramos ir įsipareigojimų jai tęstinumą Lietuvos atžvilgiu[1].
Naujasis ministras gruodžio pradžioje teigė, kad jau beveik pasiektas dvišalis susitarimas, pagal kurį Lietuva dešimčiai metų į priekį įsipareigoja Ukrainai skirti 0,25 proc. nuo savo BVP gynybos ir saugumo reikmėms. O K. Budrio lūkestis – kad tai dar ir viršytų.
Visgi, dar būdamas Jo Ekscelencijos patarėju, bent į vieną dalyką K. Budrys žvelgė kritiškai – tai savų karių siuntimą į Ukrainą[3]. Tuomet jis tvirtinęs, kad Lietuva ir NATO neturinčios jokio intereso įsivelti į karinį konfliktą su Rusija. Belieka tikėtis, kad valdžios paragavusio K. Budrio pozicija nesikeis.
Tačiau tai – dar ne viskas, mat K. Budrio planuose – ir sankcijų įvedimas visiems asmenims, kurie Sakartvele yra susiję su opozicinių partijų lyderių suėmimu, ir svarstymai nutraukti Lietuvos ir Gruzijos institucinius ryšius[2].
„<...> Mes tai padarėme sankcionuodami 28 asmenis ir mes sakome, kad tai turime padaryti ES lygmeniu, ir tikuosi, kad mums pavyks sutarti, tebūnie ne dėl viso didelio paketo, kaip Lietuvoje padaryta (tai, ką, beje, darėme drauge su estais ir latviais), bet galbūt mažesne apimtimi. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas – tai bevizio režimo ribojimas diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojams. Mes turime nusiųsti žinią, kad visi, kurie turi tokius pasus, – vadinasi, susiję su diplomatine tarnyba, su politinėmis pozicijomis, – yra nelaukiami paprastuoju būdu atvykti į Europą. Mes negalime ignoruoti to, kas ten vyksta“, – kalbėjo K. Budrys.
Socialdemokratų deleguoti ministrai tęsia savo pačių kritikuotus buvusios valdančiosios daugumos darbus
Dabartinių valdančiųjų vykdomos politinės programos panašumus į buvusią TS-LKD programą netruko pastebėti buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Politikas teigė, kad dabartiniai valdantieji, mėgindami įtikinti Vakarų partnerius savo patikimumu ir taip neva sušvelninti žalą, kurią Lietuvai esą padarė Remigijaus Žemaitaičio atėjimas į valdžią.
„Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ryškiausiai tiek turiniu, tiek forma bando tęsti Gabrieliaus Landsbergio anksčiau dabartinių valdančiųjų partijų tiek nepagrįstai kritikuotą veiklą ir idėjas.
Štai nuvykęs į savo pirmąjį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą įsiveržia į viešąją erdvę pristatydamas „Rusijos hibridinių grėsmių suvaldymo strategiją“, kurią prieš kelis mėnesius parengė dar G.Landsbergio vadovauta Užsienio reikalų ministerijos komanda, o socialiniame tinkle „X“ kviečia G.Landsbergio rėmėjus socialiniame tinkle dabar burtis aplink jį.“ – rėžė L. Kasčiūnas[4].
Jis pridūrė, kad konservatorių politikos tęstinumo laikosi ir naujoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kuri pareiškė „susitarusi“ dėl tankų pirkimo, nors šiuos procesus Lietuva pradėjusi dar pernai metais.
„Gavusi pasiūlymą buvusi vyriausybė kreipėsi į Valstybės gynimo tarybą, kuri priėmė sprendimą, buvo susiderėtos sąlygos, o vakar naujajai ministrei beliko tik pasirašyti pirkimo patvirtinimą.“ – atskleidė L. Kasčiūnas.
Kad dabartinė valdžia kupina dviveidiškumo, tam pritaria ir kai kurie rinkėjai, tvirtinantys, kad tokios dvilypiškos valdžios Lietuva neturėjusi per visą savo 34-erių metų Nepriklausomybės laikotarpį. Mat iš pradžių niekinę, kaltinę ir keikę buvusią valdžią „nebūtais dalykais“ dabar šie viską sėkmingai tęsia toliau, o darbuose esą nebeliko jokių duotų pažadų Vyriausybės programoje.
Valdžioje – ir buvęs vienas iš Laisvės partijos įkūrėjų – P. Poderskis
Tuo tarpu į anuomet opozicinėms jėgoms priklausiusių partijų deleguotų valdžios atstovų gretas buvo paskutinę akimirką pakviestas ir skandalingasis buvusio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus bendražygis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjęs Povilas Poderskis, dabar netikėtai tapęs aplinkos ministru.
Tik vienas „bet“. Naujasis ministras, nors ir deleguotas kaip nuo „Nemuno aušros“, iš tiesų laikosi visiškai kitos politinės linijos, ką rodo ir praeityje jo priklausymas „laisviečių“ gretoms.
Garbės P. Poderskio politinei karjerai nedaro ir dėmė finansinių nusikaltimų istorijoje, kurioje šis figūravo kaip galimai plovęs savivaldybės pinigus COVID-19 pandemijos metu galimai iš fiktyvios įmonės pirkęs plaučių ventiliavimo aparatus, kurių iki šiol niekas nei regėjo, nei girdėjo.