Šviesolaidinis internetas – vis dar populiariausias, tačiau sunkiai įgyvendinamas kaimuose
Lietuvoje sparčiai plečiasi interneto ryšio galimybės, tačiau kaimiškosios vietovės vis dar atsilieka. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) 2024 m. pabaigos duomenys rodo, kad šviesolaidinis internetas pasiekia tik 3 iš 10 kaimiškųjų savivaldybių namų ūkių. Tuo metu didmiesčiuose situacija kur kas geresnė – šviesolaidžiu gali naudotis net 91,8 proc. gyventojų.
RRT duomenimis, 2024 m. pabaigoje viešaisiais fiksuotojo ryšio tinklais galėjo naudotis 1,17 mln. (77,7 proc.) Lietuvos namų ūkių. Didžiausią aprėptį užtikrino „Telia Lietuva“, AB (75,4 proc.), toliau sekė UAB „Cgates“ (32,8 proc.), UAB „Init“ (20,1 proc.), UAB „Balticum TV“ (19,2 proc.) ir UAB „Splius“ (11,4 proc.).
Populiariausia technologija išlieka šviesolaidis – juo 2024 m. galėjo naudotis 62,2 proc. (935 tūkst.) šalies namų ūkių. Per metus šviesolaidinio tinklo aprėptis išaugo 6,2 proc., prie jo prijungta 54,7 tūkst. naujų namų ūkių. Didmiesčiuose šviesolaidis pasiekia 91,8 proc. (628,4 tūkst.) namų ūkių, tačiau kaimiškose savivaldybėse šis skaičius siekia vos 30,7 proc. (158,6 tūkst.). Kaimo vietovėse per metus prie šviesolaidžio prijungta tik 7,9 tūkst. namų ūkių, o tinklo aprėptis išaugo 5,3 proc.
Didžiausia šviesolaidinių tinklų aprėptis fiksuojama Visagino (98,76 proc.), Neringos (96,89 proc.) ir Klaipėdos m. (96,10 proc.) savivaldybėse. Tuo metu prasčiausia situacija – Alytaus r. savivaldybėje, kur šviesolaidinis ryšys pasiekia vos 0,2 proc., o bendra fiksuotojo ryšio (įskaitant vario ar vytas linijas) aprėptis tesiekia 26,6 proc.
Šviesolaidžio plėtra sudėtinga ir dėl biurokratinių kliūčių
„Šviesolaidžio plėtra nutolusiose teritorijose yra sudėtinga – individualaus vartotojo prijungimo sąnaudos yra gerokai didesnės nei miestuose. Dėl to operatoriai, vertindami investicijų grąžą, nesiryžta plėsti tinklų taip sparčiai, kaip tikimasi valstybės mastu. Siekiant mažinti skaitmeninę atskirtį kaimiškose savivaldybėse, būtinas didesnis centrinės valdžios ir savivaldos įsitraukimas“, – pabrėžia RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Operatoriai taip pat susiduria su biurokratinėmis kliūtimis. Pavyzdžiui, Kelių techninis reglamentas draudžia tiesti ryšių kabelius kelio juostoje, todėl statant ar rekonstruojant kelius neįmanoma tuo pačiu metu įrengti ryšių infrastruktūros. Be to, dažnai stringa leidimų gavimas iš pastatų savininkų – net ir valstybinėms ar savivaldybių institucijoms priklausančių pastatų atveju neretai tenka bylinėtis kelerius metus.
Kita problema – nesavalaikis statybos darbų viešinimas. Ne visi subjektai laiku pateikia informaciją į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (TIIIS), todėl ryšio operatoriai negali efektyviai planuoti tinklų plėtros. Pasak RRT, jei institucijos ir įmonės bendradarbiautų vienu metu, būtų galima išvengti daugybinių derinimų, o tai sumažintų tiek statytojų, tiek operatorių kaštus.
Teigiamais pavyzdžiais išsiskiria Kaunas ir Lazdijai
Nepaisant iššūkių, yra ir sėkmės pavyzdžių. Kauno m. savivaldybė išsiskiria efektyviu bendradarbiavimu – ji laiku viešina plėtros planus, taip sudarydama sąlygas ryšio operatoriams prisijungti prie projektų. O Lazdijų rajono savivaldybė rado sprendimą „baltosioms zonoms“ – teritorijoms, kuriose nėra kokybiško plačiajuosčio ryšio ir jo plėtra artimiausiu metu nenumatyta.
Lazdijų savivaldybė subsidijuoja prieigos įrengimo ir įrangos įsigijimo kainą socialiai pažeidžiamiems bei atokiau gyvenantiems gyventojams, taip skatindama ne tik ryšio plėtrą, bet ir skaitmeninių paslaugų prieinamumą.
Šviesolaidinio ryšio plėtra kaimiškose vietovėse išlieka iššūkiu, tačiau sėkmingi pavyzdžiai rodo, kad bendradarbiavimas ir iniciatyva gali padėti mažinti skaitmeninę atskirtį.
Parengta pagal Ryšių reguliavimo tarnybos duomenis.
