<h2>Šventiniai atvirukai – nostalgija seniems laikams ar visiška atgyvena?</h2>
<p>Šventinis laikotarpis praėjo, todėl natūralu, kad dabar galime imti ir pajausti tam tikrą tuštumą ir liūdesį. Vis tik, šį metą galima išnaudoti prasmingai ir tiesiog ramiai įvertinti savuosius jausmus, patirtis ir pasidžiaugti smagiais švenčių prisiminimais bei jaukiomis akimirkomis. Kita vertus, galime pažvelgti dar giliau praeitin, į laikus, kai šv. Kalėdos ir Naujieji metai buvo minimi kitoje, technologijomis neapipintoje eroje, kurioje, lyg ir labiau buvo vertinamas šalia esantis žmogus, o ne socialiniuose tinkluose vaizduojama asmenybė.</p>
<p>Juk ne paslaptis, kad šio amžiaus pradžioje, iš pradžių sparčiai išplitusios kompiuterinės technologijos ir interneto prieinamumas, o vėliau, ir socialiniai tinklai – nuo „Facebook“ iki dabar dominuojančio „TikTok“ paveikė mūsų kasdienybę, santykius, bendravimo praktikas ir ypatybes, net tai, kaip švenčiame svarbiausias metų šventes. Galime pastebėti, kad šiais laikais, kai visi tik skubame ir lekiame, šventiniam pasveikinimui nebeskiriame tiek dėmesio. Ne tokie jau artimi giminaičiai, seniai nematyti draugai ar menkai pažįstami kaimynai – pasveikinti su šv. Kalėdomis ir metų kaita lyg ir derėtų visus, tačiau tam trukdo ir fizinė distancija, ir mūsų pačių abejingas požiūris. Geriausiu atveju, išlemename „su šventėmis“ laiptinėje sutiktam kaimynui ar paspaudžiame „like“, pamatę buvusio bendraklasio šeimos nuotrauką „Facebook“ platformoje.</p>
<p>Vis tik, ne tokiais jau senais laikais situacija būdavo kita. Galbūt net ir šiandien namuose dar atrastumėte senesnių atvirukų ir šventinių atvirlaiškių: galbūt juos jums vis dar siunčia seneliai ar teta iš užsienio, o gal taip bendraujate su senu vaikystės draugu? Jeigu netyčia vis dar esate išsaugoję 10-15 metų senumo mobilųjį telefoną ir per stebuklą jis vis dar veikia, savo gautų žinučių archyve tikrai atrasite ne vieną šventinį sveikinimą SMS formatu: vieni jų, itin humoristiniai ir komiški, primenantys apie girtą senį šaltį ir raginantys per šventes nepadauginti. Kiti – religingi, užsimenantys apie šventąjį stebuklą, atgimimą ir Jėzų. Regis kiekvienas turėjo savųjų sveikinimų rinkinuką, kurį kasmet papildydavo draugų gautais sveikinimais. </p>
<p>Taigi, taip žvelgiant į ne tokią jau tolimą praeitį galime pasvarstyti, o kas gi šiandien? Juk dažnas pilietis šventinių atvirukų jau neperka, o ir sveikinimų laiškų pavidalu nesiunčia. Net ir tie patys, kažkada moderniai atrodę sveikinimai SMS žinute šiandien atrodo tikra atgyvena. Taigi, kas pasikeitė? Galime kalbėti apie technologijų įtaką ir tai, kaip socialiniai tinklai mus privertė bendravimą bei komunikaciją suvokti kitaip. Vis tik, akivaizdu, kad keičiasi ir pats žmogus. Nors dažnas skundžiasi, kad jau aibę metų šv. Kalėdos tiesiog ateina ir praeina, taip ir stokodamos senosios šventinės magijos, tampa akivaizdu, kad stebuklo ir šventiškumo mes patys jau nenorime, o gal ir negalime įžvelgti bei kurti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mockaroon-hglg6vps3h0-unsplash.jpg" alt="Sveikinimų mados" /></p>
<h2>Istorija diktuoja, kad sveikinimų mados kinta kartu su žmonėmis</h2>
<p>Atrodo yra kalbama, kad tradicijos visuomenėje turi prigyti ir prisitaikyti, gyventi kartu ne vienerius metus ir tik taip tapti svarbia kultūros dalimi. Vis tik, įprotis per šventes draugus ar gimines pasveikinti nusiunčiant ar įteikiant atviruką, nėra jau toks senas – jam maždaug 175 metai[1]. Seras Henris Cole'as buvo pirmasis žmogus, prakalbęs apie atvirukų idėją. Jis siekė, kad siuntimo išlaidos pašte būtų sumažintos, o taip, daugelis britų galėtų pasinaudoti pašto paslaugomis ir toli esantiems giminaičiams ar šeimos nariams nusiųsti atviruką. Žinoma, ilgą laiką šia idėja susidomėję buvo tik aukštesniojo visuomenės sluoksnio nariai. Valstiečiai ar eiliniai darbininkai, net ir atsižvelgiant į nedidelį pašte taikoma mokestį, ne tik kad neturėjo laiko užsiimti tokiais reikalais, bet dažnu atveju, net ir negebėjo skaityti ar rašyti, tad ir kalbos apie atvirukų siuntimą negalėjo būti.</p>
<p>Ir vis gi, maždaug 1843-ais Jungtinėje Karalystėje pasirodė pirmieji atvirukai. Iš pradžių, prekybos taškus pasiekė pirmosios 1000 kopijų, o ši mada ėmė greitai populiarėti. Žinoma, tam įtakos turėjo ir tobulėjančios technologijos, pavyzdžiui, spausdinimo mechanizmai. Tiesa, pirmieji atvirukai nebuvo tik kalėdiniai: tai veikiau buvo universalūs sveikinimai, tinkantys įvairiomis progomis: ir po ilgo laiko grįžus namo, ir susilaukus vaikų ar pasveikus po sunkios ligos. Vėliau, pradėjo populiarėti ir sezoniniai sveikinimai: šv. Kalėdų atvirukai, dar vėliau, ir Valentino dienos kortelės[2]. Jau moderniais laikais, maždaug po 1970-ųjų, šventiniai atvirukai imti gaminti iš perdirbto popieriaus. Panašiu laiku išpopuliarėjo ir įvairūs atvirlaiškių mainai bei grandinėlės, tačiau ilgainiui, ši mada ėmė nykti.</p>
<p>Kai pasaulis tapo kompiuterizuotas, o internetas įgijo ne retenybės, tačiau būtinybės statusą, daugelis taip susižavėjo technologijomis, kad senas, gražias tradicijas paliko užmarštyje. Vietoje laiškų ir dailių atvirukų, daugelis norėjo išmėginti elektroninių laiškų galimybes ar tiesiog siųsti žinutę mobiliuoju ryšiu. Tikriausiai ne vienas atsimena pirmuosiuose telefonuose buvusias polifonines melodijas. Populiarios kalėdinės dainos „Merry Christmas" melodiją už 2 ar net 5 litus buvo galima nusipirkti ne tik sau, tačiau nusiųsti ir draugui. Taip ilgainiui sveikinimai tapo technologinių lenktynių išraiška. Melodijas keitė linksmi paveikslėliai ir nuotaikingi ketureiliai.</p>
<p>Juk tikriausiai ne vienas saugodavo šventinius sveikinimus ir kitais metais, vėl siuntė juos draugams bei giminėms. Galbūt kai kurie, patys kūrybingiausi, kokį eilėraštį sudėdavo ir patys. Jei kūrybinė paukštė aplenkdavo, tuomet į pagalbą skubėdavo internetiniai portalai, kuriuose sveikinimų žodžių buvo galima atrasti ir religingiems vyresniems, ir pasijuokti nusiteikusiems jaunuoliams. Kai kurie šventiniai žodžiai net ir dabar, regis, liko įaugę į kraują, tačiau nei žinute, nei elektroniniu paštu jų nebesiunčiame. Juk įsigalėjęs „Facebook", o vėliau ir „Instagram" ar kiti socialiniai tinklai ne vieną praeities tradiciją padarė nemadinga.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/georgia-de-lotz-cisizrto8u8-unsplash.jpg" alt="Socialiniai tinklai" /></p>
<h2>Asmenukės po egle – šių dienų kalėdinis pasveikinimas</h2>
<p>Šiandien jau atrodo, kad daugelis įprato atsisakyti ne tik dabar jau su nostalgija menamų atvirukų, bet ir tų pačių, galbūt kartais ir „klišinių“ sveikinimo eilėraščių. Tapo įprasta draugams, kolegoms ar net giminėms tiesiog brūkštelėti paprastą „su šventėmis". Kartais nepasivarginama net ir kažko asmeniškai pasveikinti. Pakanka paspausti „like“ po žmogaus nuotrauka ar tiesiog peržiūrėti jo „Instagram" istoriją. Iš tiesų, realiuose mūsų gyvenimuose šventės tampa vis mažiau reikšmingos. Regis, visas kalėdinis pasiruošimas, džiugus laukimas, šv. Kūčių vakarienė ir šv. Kalėdų rytas – viskas persikelia į socialinių tinklų erdvę. Juk šventiniu laikotarpiu sekame beveik dieną ir naktį nenutrūkstamą nuotraukų ir vaizdo įrašų srautą. Mūsų draugai ir pažįstami perka dovanas, jas pakuoja, gamina šventinius patiekalus, šv. Kalėdų rytą – dovanas išpakuoja. Viskas yra gana atvirai viešinama ir tokiu būdu, tampa šventiniu priminimu ir tam tikra pasveikinimo forma.</p>
<p>Juk šventinio stalo nuotrauka dabar jau beveik atstoja šventinį atviruką. Vietoje juokingo eilėraščio galime sekti kolegų, o gal visiškai nepažįstamų asmenų šventinę vakarienę ir jaustis it patys sėdėtume ten. O kur dar tradicinės fotografijos prie miesto ar namų eglių: vieni po egle sukviečia visą šeimą, kiti skuba įsiamžinti vieni, su poromis, su gyvūnais. Tokios nuotraukos tampa tiek priminimu apie save, tiek ir ne itin originaliu sveikinimu, taigi, vienu šūviu lyg ir nušaunami du zuikiai. Vis tik, negalime nepastebėti, kad tokia komunikacija socialinėje erdvėje tampa itin paviršutiniška. Kalėdinė tematika tampa puikiu fonu nuotraukoms, kuriomis siekiama dėmesio ir populiarumo, be to, kliaunamasi ir kitų šventine nuotaika: juk baltos mišrainės prisivalgę ir gal net vyno išgėrę socialinių tinklų sekėjai gali aktyviau spausti „like“, jei ne dėl gražios asmenukės, tai dėl šventiškumo.</p>
<p>Tikriausiai daugeliui dabar to ir pakanka. Na, o praėjus Kalėdoms žvelgiama ir į ateinančias šventes. Per Valentino dieną skubama įkelti nuotraukas su dailiais meškučiais, rožių puokštėmis ir širdelėmis, na, o jeigu dar pavyksta susižadėti, apie tai pirmieji sužino koks tūkstantis artimiausių „Facebook" draugų. Taigi, kiekviena šventė dabar nebegali būti nepaminėta ir socialinėje erdvėje. Gerai tai ar blogai, sprendžia jau kiekvienas sau. Vis tik, tikriausiai visi sutiksime, kad toks šventiškumas mus verčia tapti tikrais narcizais. Jei seniau galėjome svarstyti, kokį gi atviruką labiausiai mėgsta mūsų draugai, dabar galvojame, kaip gi geriau papozuoti, kad kalėdinė nuotrauka socialiniuose tinkluose surinktų daugiau „like".</p>
