Knarkimo gydymui kai kurie vis dar siūlo gerti kopūstų sultis
Nors mokslo pažanga kasdien stebina savo naujausiais pasiekimais, tačiau labai dažnai vis dar susiduriame su gajais, daugybę metų tvirtai visuomenės tarpe besilaikančiais mitais. Įdomiausia tai, kad jais patiki įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonės, nes kai kurie mitai taip stipriai įaugę į mūsų protus, kad net nesusimąstome, jog su sveikata susiję teiginiai, kuriuos laikome laiko patikrintais faktais, visgi laužti iš piršto ir seniai paneigti mokslininkų.
Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį į knarkimą. Tai gan dažna problema, su kuria tenka susidurti ne vienam. Galbūt būtent todėl apie knarkimo gydymą sklando daugybė įvairiausių mitų, kurie kartais skamba kaip pokštas, nors jais iš tiesų buvo tikėta ir kartais tebetikima iki šiol. Iš liaudies medicinos siūlomų knarkimo atsikratymo būdų gan keistai skamba šie:
- Knarkimo galima atsikratyti prieš miegą išgeriant stiklinę šviežiai spaustų kopūstų sulčių su šaukštu medaus. Nežinia iš kur atsirado toks mitas ir kodėl jį iki šiol vis dar galima išgirsti iš močiučių lūpų, tačiau nei kopūstai, nei medus neišgydys knarkimo.
- Sakoma, jog prieš einant miegoti reikia į nosį įlašinti po porą lašelių šaltalankių aliejaus ir jau po dviejų savaičių knarkimas visiškai pranyks. Deja, tačiau šaltalankių aliejus ne tik neišgydys knarkimo, bet ir gali pažeisti nosies gleivinę. Tokiu atveju vietoj vienos problemos teks spręsti jau dvi.
- Norint nebeknarkti tereikia miegoti be pagalvės. Deja, tačiau toks būdas gali padėti tik kai kuriais atvejais. Tad jeigu mėginant nepatogiai miegoti be pagalvės vis tiek knarkimas nepranyksta, tikrai neverta laukti kelių dienų ar savaičių, vis dar tikintis, kad greitai miegas ir vėl bus visiškai tylus.
- Dėl knarkimo kaltas žmogaus svoris, tad norint nebeknarkti reikia nedelsiant atsikratyti kelių kilogramų. Taip, kartais iš tikrųjų knarkimo priežastimi gali būti viršsvoris, tačiau su šia problema susiduria ir visiškai normalų KMI (kūno masės indeksą) turintys asmenys. Jei viršsvorio problemų neturintys žmonės staiga pradės laikytis griežtų dietų, kad numestų dar kelis kilogramus, kaip tik gali kenkti savo sveikatai, o ne gydyti problemą.
Iš tiesų geriausia tiesiog pasitarti su gydytoju ir išsiaiškinti knarkimo priežastį, nes nuo jos priklauso ir gydymas. Nors vieniems gali pakakti atsisakyti pagalvės, tačiau kitiems prireiks net ir chirurginio įsikišimo. Deja, tačiau kai kuriais atvejais drauge su knarkimu būna aptinkama ir apnėja[1] – būsena, kai trumpam sustoja kvėpavimas. O tai yra liga, galinti sukelti rimtų problemų sveikatai ar net būti pavojinga gyvybei, tad geriau neeksperimentuoti su liaudies medicina, o nuodugniai išsitirti sveikatos būklę.
Iš tikrųjų nėra jokios prievolės kasdien suvartoti bent po stiklinę pieno
Egzistuoja ir daugybė iš kartos į kartą perduodamų mitų, susijusių su maistu ir gėrimais. Kai kurie mitai grįsti nesusipratimais, kai ne taip suvokiamos specialistų rekomendacijos, o kiti stebina neaišku iš kur sugalvotomis teorijomis. Štai keletas mitų, kuriuos veikiausiai dar teko girdėti iš senelių ar galbūt vis dar jais tikite patys:
- Sakoma, jog valgant maistą negalima gerti vandens. Kažkodėl net ir dabar yra nemažai tikinčių, kad vanduo valgymo metu trukdo virškinimo procesui, bet tai – visiškas mitas. Iš tiesų vanduo padeda atskirti didesnius kąsnelius, pasitarnauja nuplukdant maisto daleles į skrandį ir pagerina fermentų bei rūgščių patekimą prie maisto. Vanduo niekaip nesusijęs su prasta virškinamojo trakto veikla.
- Tikima, jog aktyvuota anglis padeda nuo pagirių. Iš tikrųjų aktyvuota anglis padeda greičiau pašalinti organizme esančius toksinus iš plonojo žarnyno, bet jos veiksmingumas apsiriboja tik pirmąją apsinuodijimo valandą. Tuo tarpu pagirios[2] – procesas, kai alkoholis kepenyse virsta acetaldehidu ir patenka į kraują, sukeldamas nemalonius simptomus – atsiranda ryte ir kad ir kiek aktyvuotos anglies suvartotumėte, ji nepadės.
- Manoma, jog per dieną reikia išgerti 8 stiklines vandens. Nežinia iš kur atsirado toks mitas – galbūt tiesiog dėl fakto, jog labai didelę dalį žmogaus organizmo sudaro skysčiai arba dėl rekomendacijų per dieną suvartoti 2,5 litro skysčių. Visgi į pastarąją rekomendaciją įeina visi suvartojami skysčiai, kuriuos galima rasti maiste ir gėrimuose. O tuo tarpu nėra jokių mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų būtinybę išgerti net 8 stiklines vandens.[3]
- Kai kurie vis dar kartoja, kad pienas yra labai naudingas sveikatai ir jį būtina gerti kasdien. Deja, tačiau tai tėra tik smarkiai įsišaknijęs mitas, kurį pasėjo sėkmingas pieno reklamavimas. Tikriausiai kiekvienas iš mūsų esame nors sykį girdėję, kad pienas neva padeda džiaugtis sveikais bei stipriais kaulais ir dantimis. Visgi mokslinių faktų, kurie galėtų būti naudojami pagrįsti tokį teiginį, paprasčiausiai nėra. Ekspertai iki šiol neatrado jokių sąsajų tarp itin gausaus ir reguliaraus pieno produktų vartojimo ir stipresnių dantų bei kaulų.
- Tvirtinama, jog kalakutiena sukelia mieguistumą. Toks mitas tikriausiai atsirado dėl to, jog švenčių metu, po gausaus maisto ir gėrimų vartojimo, daugelis pasijunta mieguisti, o kalakutienoje yra amino rūgštis, vadinama triptofanu. Šis junginys yra susijęs su miego ir nuotaikos kontrolės procesais, tačiau iš tikrųjų jo kiekis kalakutienoje nėra didesnis nei jautienoje ar paukštienoje, o kiaulienoje triptofano galima rasti netgi daugiau. Kai po didelio prisivalgymo žmogus apsunksta, pradeda justi mieguistumą ir nebenori daug judėti, dėl to veikiausiai kaltas pats besaikis valgymas, nes tuo metu organizmui reikia žymiai daugiau energijos palaikyti virškinimo ir kraujotakos sistemos procesus ir todėl tenka kęsti sulėtėjusį smegenų aprūpinimą deguonimi.
- Sakoma, kad šokoladas skatina spuogų atsiradimą, todėl jo reikėtų nevalgyti ar bent jau vengti. Visgi sąsajos tarp šokolado valgymo ir spuogų kiekio nėra ir reikėtų spuoguotumo priežasties ieškoti kitur.
- Kai kurie tiki, kad valgant morkas galima pagerinti regėjimą tamsoje. Morkos iš tiesų yra naudingos, norint išlaikyti sveikas akis, kadangi jose yra vitamino A. Visgi reguliarus šių daržovių valgymas, net jei suvartosite itin didelį jų kiekį, tikrai nepadės jums geriau matyti nakties metu.
- Vis dar galima išgirsti perspėjimų nevalgyti bent valandą prieš plaukimą. Toks gąsdinimas grindžiamas tikėjimu, kad bandant nerti į vandenį iškart po valgio, padidėja mėšlungio rizika, nes virškinant kraujotaka suaktyvėja pilve, o galūnėse patiriamas kraujotakos deficitas. Visgi jokių tą įrodančių tyrimų taip ir nebuvo užfiksuota.
Ir tokių įvairiausių su maistu susijusių mitų galima rasti labai daug. Deja, daugelis nepasivargina atidžiau panagrinėti už faktą priimamą teiginį ir tiki mokslu taip ir nepagrįstais ar seniai paneigtais mitais toliau.
Visgi naudojame visas smegenis, o ne vos 10 proc.
Tiesa, tarp su sveikata susijusių klaidingų teiginių pasitaiko ir įvairių kitokių reiškinių, kurie neturi nieko bendro su maistu. Keletas tokių mitų, kuriuos veikiausiai esate girdėję net ir dabar:
- Teigiama, kad po mirties plaukai ir nagai vis tiek toliau auga. Tokios kalbos prasidėjo pasklidus įvairiems siaubo romanams bei filmams, o juos taip pat patvirtindavo ir tie, kurie savo akimis pamatydavo neva paaugusius mirusiojo nagus. Visgi po mirties nei nagai, nei plaukai iš tikrųjų neauga, nes sustoja visi kūno procesai. Tiesiog dėl dehidratacijos minkštasis audinys po mirties pradeda sausėti ir trauktis ir todėl optiškai žvelgiant į pokyčius atrodo, kad plaukai ir nagai paaugo, nors tiesiog susitraukė audinys.
- Kartojama, jog skaitant prie blogo, tam nepritaikyto apšvietimo, kenkiama savo akims. Tačiau dauguma mokslininkų visgi tikina, jog ilgalaikių tokio skaitymo pasekmių regėjimui nėra. Galima justi tik momentinius neigiamus pojūčius: diskomfortą, sausų akių pojūtį, norą dažniau mirksėti, sudėtingesnį dėmesio koncentravimą, trumpalaikį akių skausmą ir pan.
- Iki šiol daugelis tiki, kad skutimasis ne tik skatina greitesnį plaukelių augimą, bet ir jie atauga storesni bei aštresni. Visgi tai nėra tiesa, nors plaukeliams ataugant ir gali pasirodyti, kad toks mitas yra teisingas. Tiesiog ataugę nuskusti plaukeliai yra kiek tamsesni, nes dar nenušviesėjo saulėje. O iš pradžių jie atrodo storesni bei aštresni dar ir dėl to, jog ataugęs plaukas neturi neskustiems plaukams būdingo plonesnio, nusmailėjančio plauko galiuko.
- Dar vis mėgstama kartoti, jog žmogus naudoja tik apie 10 proc. smegenų. Nors toks teiginys nuteikia labai optimistiškai, norint pasvajoti apie žmogaus galimybių išplėtimą, tačiau tai tėra tik mitas. Iš tikrųjų mokslininkai jau spėjo įrodyti, kad mes naudojame visas smegenis ir nėra neveiklios smegenų dalies ar kažkokios tyliosios zonos. Žinoma, tai nereiškia, jog žmonės per laiką netobulėja – juk tą puikiai įrodo per daugybę metų įvykusi evoliucija.
- Sulieknėti norintys žmonės vis dar dažnokai tiki, kad rūkymas gali padėti numesti svorio. Visgi tiesioginio ryšio tarp cigarečių vartojimo ir svorio pokyčių nėra.
- Pasitaiko manančių, kad dantų nevalymas – sveika ir sveikintina idėja. Retai dantų šepetuką į rankas paimantys žmonės kartoja keistą mitą, jog apnašos, neva, sustiprins emalį. Deja, tačiau dantų nevalymas ne tik nepagelbės emalio stiprinimo klausimu, bet ir ilgainiui prives prie rimtų odontologinių problemų ar net dantų praradimo.
Veikiausiai esate girdėję ir dar daugiau įvairiausių mitų arba kai kurie teiginiai, kuriais vis dar šventai tikite, irgi gali pasirodyti neteisingi. Būtent todėl visada verta atidžiau pasidomėti rūpima tema ir išsiaiškinti ar tai, ką laikote tiesa, nėra tik iš piršto laužti gandai.
