„Tvarumas“ ir „žalumas“ – neatsiejami mūsų gyvenimo atributai
Pastaruoju metu turbūt nebeliko žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs frazių „ekologija“, „žalumas“, „tvarumas“. Po jomis bandoma pakišti bet kokią, net ir pačią keisčiausią, valdžios iniciatyvą. Naujausia iš jų – plonų plastikinių maišelių apmokestinimas. Esą kol jie buvo nemokami, jie labai teršė aplinką ir kenkė klimatui, o kai už juos, kraunant papildomus pelnus stambiajam kapitalui, privertė mokėti, jie iškarto tapo „ekologiški“. [1]
Tas patas pasakytina ir apie valdančiųjų bandymus apmokestinti žmonių turimą asmeninį transportą, už kurį ir taip mokama krūva mokesčių. Įdomiai skamba teiginiai, kad esą tai paskatins šalies gyventojus rinktis mažiau taršius automobilius arba visai jų atsisakyti. Pastarieji „argumentai“ visiškai nublanksta ką tik pasibaigusio NATO suvažiavimo šviesoje, kadangi į jį visi dalyviai skrido lėktuvais su vidaus degimo varikliais, o vežiojo juos prabangūs, galingi ir, neabejotinai, taršūs automobiliai. Tik, matyt, kadangi tokiu transportu naudojosi šalių vadovai, tai jis automatiškai tapo „tvarus“. [2]
Kaip ir išimtinai tvarios bei tvarų maistą susitikimo dalyviams teikusios, įmonės. Tiesa, su pastarosiomis, jeigu pažvelgtume į jokiems aljansams nepriklausančią Šveicariją, viskas ne taip paprasta.
Šveicarų įmonės užsiėmė „tvariu žmonių mulkinimu“?
Tarp įmonių, kurios save rinkoje pozicionuoja kaip ekologiškas ir tvarias, toli gražu ne visos turi tam pagrindo. Prie tokių priskirtinos „Swisscom“, „Coca-Cola Switzerland“ ir dar šešios didelės vietos korporacijos, pareiškė Šveicarijos vartotojų teisių gynimo fondas (Stiftung für Konsumentenschutz SKS). [3]
SKS direktorės Saros Štalder (Sara Stalder) nuomone, šių įmonių reklaminės kampanijos, kuriose nuolat akcentuojamas klimatinis neutralumas, klaidina vartotojus. Valstybinis ekonominių klausimų sekretoriatas (SECO) jau gavo fondo SKS skundą, kuriame teigiama, kad turima duomenų apie tai, jog minėtos įmonės pažeidė šalyje galiojantį antikartelinį įstatymą.
Be „Swisscom“ ir „Coca-Cola Switzerland“, „žaliuoju piaru“ arba „žaliuoju pirkimų skatinimu“ esą užsiima Ciuricho zoologijos sodas, automobilių nuomos įmonė „Avis“, turistinė agentūra „Elite“, mineralinio kuro pardavėjas „Kübler Heizöl“ ir nekilnojamojo turto pardavimais užsiimanti įmonė „Agent Selly“. SKS vertinimu, pastaruoju metu praktiškai visose, Šveicarijoje pateikiamose, reklamose yra užuomina į ekologiją ir tvarumą. Kaip klimatui neutralios, reklamuojamos praktiškai visos prekės ir paslaugos, pradedant bižuterija bei mobiliojo ryšio tarifais ir baigiant… mazutu bei dyzelinu.
„Iš tikro, kaip rodo SKS atlikta keleto pavyzdžių analizė, daugelis tokio tipo reklaminių kampanijų arba tikslinga išpučia konkrečios prekės ar paslaugos „ekologiškumą“, arba jos tai skelbia neturėdamos pagrindo“, – pabrėžiama SKS fondo išplatintame pranešime. Jo vertinimu, daugelio įmonių teiginiai apie jų „ekologiškumą“ iš viso negali būti patikrinti, kadangi nėra realių, patikimų duomenų kad ir išskiriamą apie to paties CO2 kiekį.
„Žalias“ gali tapti ir nebūdamas ekologiškas
Vienas iš būdų, kaip įmonė gali įgyti teisę vadintis „ekologiškai tvaria“ arba „ekologiškai neutralia“, yra dalyvavimas vadinamuose „kompensacijų projektuose“ (projektai, susiję su išskiriamo anglies dvideginio pėdsako kompensacija). SKS teigimu, tokio tipo projektai neturi jokio faktinio poveikio atmosferoje sukaupusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (garai, metanas, CO2) kiekiui. Ryšium su tuo Ciuricho laikraštis „Tagesanzeiger“ atliko apklausą ir daugelis įmonių prisipažino, kad bet kurios iš jų deklaruojama „klimatinio neutralumo“ koncepcija neatlaiko rimtesnės kritikos. Kitaip sakant, už jos fasadinės pusės nėra nieko, išskyrus norą pasireklamuoti. [4]
Kitos įmonės, priešingai, teigė, kad jos visai teisėtai gali vadintis klimatui neutraliomis arba net klimatui pozityviomis. Nepaisant to, SKS fondas ragina Šveicarijos vyriausybę, sekant kitų šalių pavyzdžiu, griežtinti požiūrį į agresyvųjį „žaliąjį piarą“. „Kodėl Šveicarijos vartotojai turi būti mažiau apsaugoti nuo klaidinančių reklaminių skelbimų, negu likę europiečiai? Tam nėra jokio pagrindo“, – reziumuoja S.Štalder.
Žalioji ES politika
Nuo pramonės revoliucijos vidutinė pasaulinė temperatūra reikšmingai pakilo, o paskutinis dešimtmetis (2011–2020 m.) buvo šilčiausias per visą šį laikotarpį. Europos palydovinės stebėsenos programos „Copernicus“ klimato kaitos paslaugos duomenimis, 2022-ieji buvo vieni šilčiausių metų Europoje. [5]
Dauguma tyrimų rodo, kad tai lėmė dėl žmogaus veiklos padidėjęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Dabartinė vidutinė atmosferos temperatūra yra 0,95–1,20 laipsnio didesnė nei XIX a. pabaigoje.
Mokslininkų teigimu, temperatūros padidėjimas 2 ar daugiau laipsniais, palyginti su ikipramoninės epochos temperatūra, turėtų pavojingų ir netgi katastrofiškų padarinių Žemės klimatui ir aplinkai.
Štai kodėl tarptautinė bendruomenė sutarė, jog pasaulinis atšilimas neturėtų viršyti 2 laipsnių.
Kodėl ES atsakas svarbus?
Klimato kaita veikia visus pasaulio regionus, įskaitant Europą. Pietų ir Vidurio Europoje vis dažnesnės karščio bangos, miškų gaisrai ir sausros. Viduržemio jūros regione tampa vis sausiau, todėl dar labiau padidėja sausrų ir miško gaisrų rizika. Šiaurės Europoje pastebimai gausėja kritulių, todėl reguliariais gali tapti žiemos potvyniai.
2019 m. Europos Sąjunga buvo ketvirta pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį po Kinijos, JAV ir Indijos. ES pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų dalis sumažėjo nuo 15,2 proc. 1990 m. iki 7,3 proc. 2019 m.
2008 m. ES įsipareigojo iki 2020 m. bent 20 procentų, palyginti su 1990 m., sumažinti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį. 2019 m. ŠEŠD kiekis sumažėjo iki 24 proc., o 2020 m. – iki 31 proc. (tam įtakos turėjo ir COVID-19 pandemija).
Europos žaliasis kursas yra planas, kurio pagalba siekiama įgyvendinti tikslą, kad iki 2050 m. Europos ekonomika ir visuomenė turi neutralizuoti savo poveikį klimatui.
