Šveicarų norai reguliuoti žmonių gyvenimą dangstomi gražiai siekiais
Šveicarijos Vyriausybė parengė naują žemės ūkio ir maisto produktų gamybos sektoriaus strategiją. Ji apims tiek patį žemės ūkį, tiek prekybos ir vartojimo sferas. Remdamiesi šia strategija, valdininkai sieks šalies aprūpinimą maisto produktais padaryti stabilesniu, tuo pat metu esą ir stiprindami šalies aprūpinimo maistu saugumą. [1]
Pasak Šveicarijos Federalinės Žinybos žemės ūkio klausimams (BLW) direktoriaus Kristiano Hoferio (Christian Hofer), naujoji strategija turėtų sudaryti ūkininkams sąlygas gaminti užtektiną produkcijos kiekį net ir nepaisant dėl klimato kaitos atsirandančių neigiamų veiksnių. Taip pat, pasak jo, ji užtikrintų, kad visi ūkiai įneštų savo indėlį į greitesnį nacionalinių „klimatinių tikslų“ pasiekimą. Strategija apima visą pridėtinės vertės kūrimo grandinę ir ji pakeis ankstesnę, 2011 m. BLW strategiją.
Be BLW prie strategijos kūrimo prisidėjo Federalinė maisto produktų saugumo ir veterinarijos tarnyba (BLV) bei Federalinė aplinkos apsaugos tarnyba (BUB). Bendrai buvo nuspręsta, kad iki 2050 metų šalies žemės ūkis turi tiekti klimatui ir konkrečioms vietovėms pritaikytą produkciją. Tai leistų Šveicarijai patenkinti mažiausiai 50 proc. žemės ūkio produktų poreikio net ir augant gyventojų skaičiui. Pastarieji, valdžios sprendimu, privalės maitintis „sveiku ir subalansuotu“ maistu.
Žmonės gąsdinami mitinu „karboniniu pėdsaku“, kurio niekas nėra matęs
Pastaruoju metu tapo labai populiaru kalbėti apie žmogaus paliekamą CO2 pėdsaką. Tą daro Lietuvoje veikiantys bei milžiniškus pelnus besikraunantys skandinavų bankai. [2]
Vienas iš populiariausių būdų įvertinti poveikį aplinkai – CO2 pėdsako (angl. carbon footprint) matavimas. Jis nurodo, kokį kiekį CO2 sugeneruoja mūsų vartojami produktai, paslaugos ir kasdienės veiklos. Tiesa, pėdsakas apima ir kitas taršias dujas (pvz.: metaną), tik skaičiuojant jų kiekiai taip pat paverčiami CO2 kiekiais. Pagrindinis būdas siekiant gyventi tvariau ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai – koreguoti gyvenimo būdą ir mažinti asmeninį CO2 pėdsaką.
Ekopropaganda užsiima ir tiems patiems bankams dirbantis primirštas dainorėlis Andrius Mamontovas. [3]
Atitinkamas idėjas žmonėms į galvas pradėta brukti ir Šveicarijoje. Čia taip pat prabilta apie tai, kad remiantis naująją strategija „karboninis“ arba CO2 pėdsakas, kurį palieką maisto gamybos pramonė, lyginant su 2020 metais, privalo būti sumažintas dviem trečdaliais, šiltnamio efektą sukeliančių dujų patekimas į atmosferą, lyginant su 1990 m., privalo būti sumažintas 40 proc. Tai pasiekti esą leis naujas priemonių paketas, o pats žemės ūkis privalės prisitaikyti prie klimato kaitos. Atitinkamai, vartotojai taip pat turės būti informuoti apie tai, jog keisis klimatinių ir pramoninių mechanizmų veikimo logika.
Šveicarų mintis – eiliniai žmonės valgo per daug ir per gerai
Pasak Michailo Byro (Michael Beer) iš Federalinės maisto produktų saugos ir veterinarijos tarnybos, būtina pasiekti, kad žmonės pakeistų savo vartojimo įpročius.
„Jeigu mes maitintumėmės prisilaikydami mokslininkų sukurtos maitinimosi piramidės principų, tai jau dabar savo CO2 pėdsaką galėtume sumažinti per pusę. Galvojant apie sveiką gyvenseną, dvi-trys mėsos porcijos per savaitę būtų pats tas. Dabar mes valgome tris kartus daugiau negu reikia. Kaip šitą galimą pasiekti? Tik informacijos sklaidos keliu, nes turi būti gerbiama kiekvieno asmens pasirinkimo teisė“, – pabrėžė K. Hoferis.
Nyderlanduose kiekvienas paruoštas kilogramas kumpio yra lygus 22 kg CO2. Tiek pat teršalų išmeta 111 km nuvažiavęs vidutinėmis emisijomis pasižymintis automobilis. Atlikdami šiuos tyrimus mokslininkai remiasi LCA (angl. „Life Cycle Assessment“) metodu, kuris gali pamatuoti kiekvieno suvalgyto produkto „emisijas“. Pavyzdžiui vištiena yra kur kas „švaresnė“ už jautieną. Kilogramas vištienos Nyderlanduose vertinamas 6,2 kg CO2 (31 km važiuojant automobiliu). Mokslininkai nustatė, kad didžiausias taršos šaltinis yra pačios karvės, nes jos „pagamina“ didžiulius kiekius metano, o metanas yra 23 kartus labiau žalingas ozonui negu CO2. [4]
Taip pat buvo pabrėžta, kad atėjo laikas keisti žemės ūkio srities specialistų rengimo sistemą ir sukurti veiksmingą kovos su perteklinėmis maisto atliekomis planą. Planuojama daugiau pinigų investuoti į selekciją, siekiant sukurti prie būsimų klimatinių pokyčių galinčias prisitaikyti atsparesnes kultūras ir rūšis. Ypatingos svarbos klausimas yra su vandens ištekliu trūkumu susijusios rizikos Jau dar Šveicarijoje stebimas ilgiau besitęsiančių sausrų skaičiaus didėjimas, tačiau tuo pat metu nurodoma, kad intensyvėja ir krituliai. Tai yra, procesus, kurie papildo viena kitą, norimą pateikti kaip problemą kurią esą reikia spręsti.
Amoniako išmetimai yra daugiausiai iš žemės ūkio veiklos (apie 41 %). Nyderlandai juos mažina jau nuo 2011 m, kuomet pradėjo supirkinėti ir uždarinėti kiaulių fermas. Taip kiaulių fermų skaičius krito nuo maždaug 6500 iki 3400 užpernai. Galvų sumažėjimas siekia apie 33 % ir šiuo metu Nyderlanduose yra apie 15,2 mln. kiaulių ir karvių.
Nuo 2019 m., kuomet buvo priimtas aukščiausiojo teismo sprendimas, nebėra išduodami nauji leidimai teršti amoniaku. Prieš kelis metus priimtas 13 metų planas numato toliau mažinti amoniako išmetimus ir pasiekti 50 % sumažinimą 2030 m. (lyginant su 2005 m.). Tolesniems fermų išpirkimams yra numatyta 24,3 mlrd. Eur. Ūkininkams nepasinaudojantiems pasiūlymais – fermos perimamos ir uždaromos.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas pradėti suvaldyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako išmetimus iš žemės ūkio sektoriaus Lietuvoje. [5]
Būtent todėl pabrėžiama, kad, valdininkų nuomone, maisto produktai yra tas „blogis“, kuris, perskaičiuojant vienam namų ūkiui, į atmosferą išskiria didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. 2020 metais Šveicarijos namų ūkių „karboninis pėdsakas“ maisto produktų vartojimo srityje, perskaičiuojant į CO2 ekvivalentą, sudarė 16,8 mln. tonų arba beveik ketvirtadalį nuo bendro namų ūkių generuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. „Tai net daugiau negu išskiria visas šalies transportas“, – pabrėžė Jensas Leitfildas (Jens Leitfeld) iš Šveicarijos federalinio žemės ūkio srities tyrimų instituto „Agroscope“
