Po dar vienos Korano išniekinimo akcijos Švedijos galimybės prisijungti prie NATO sumenko
Trečiadienį Švedijos sostinėje Stokholme buvo surengta itin neįprasta protesto akcija: Irako pilietis valėsi savo batus į islamo religijos šventosios knygos – Korano – lapus, ištepė ją lašiniais ir galiausiai – padegė[1]. Ši demonstracija – ne agresyvaus chuligano elgesys, tačiau protestas, apie kurį žinojo Švedijos valdžios institucijos ir kuriam leidimą suteikė policija.
Tačiau Švedijai susiduriant su sunkumais siekiant prisijungti prie NATO, šis įvykis pasauliui, Vakarų partneriams ir Aljanso priešams siunčia itin kontraversišką žinią. Juk ratifikuoti Švedijos narystę NATO turinti Turkija būtent tokį elgesį ir islamo tikėjimo niekinimą smerkia. Konfliktas dėl panašių išpuolių prieš Koraną tarp Stokholmo ir Ankaros buvo kilęs ir anksčiau.
Vis dėlto, Švedija net nebando pažaboti provokuojančio aktyvistų elgesio. Priešingai, valdžia, suteikdama leidimus tokioms akcijoms, tarsi jas remia ir skatina. Tuo tarpu Turkijai belieka teigti, kad Švedijos valdžios institucijos neužkerta kelio prieš islamą ir musulmonus nukreiptoms akcijoms, o tokia šalis – negali tapti NATO partnere. Taip kyla klausimas: ar Švedija iš tiesų nori tapti NATO nare ar viskas – tik politinio šou dalis?
Prieš islamą nukreipta akcija – siekis supriešinti musulmonų ir kitų tikėjimų bendruomenes?
Protestuotoju save laikantis Salvanas Momika, mojuodamas dviem Švedijos vėliavomis ir per garsiakalbį skambant šalies nacionaliniam himnui, savo „pasirodymą“ pradėjo pačiame Stokholmo centre, šalia pagrindinės miesto mečetės. Su ausinėmis ausyse ir cigarete burnoje jis ne kartą nusivalė savo batus į Koraną, knygos lapus ištepė lašiniais, o galiausiai – knygą suplėšė ir padegė.
Ne kartą panašiai „pasižymėjęs“ S. Momika – ne radikalus dešiniųjų ultranacionalistas švedas, besipriešinantis migrantų, tarp kurių – ir daugybė musulmonų – antplūdžiui. Priešingai. Pats vyras yra pabėgėlis iš Irako, tačiau jo nuomone, islamas kaip religija, daro didelį neigiamą poveikį žmonijai, o Koranas turėtų būti uždraustas visame pasaulyje ir pirmiausia, žinoma, Švedijoje[2].
Šia protesto akciją stebėję vietiniai – tiek gimę ir augę Švedijoje, tiek ir turintys kitų šaknų – neslėpė nusivylimo taip atvirai demonstruojama neapykanta, kuri šiuo atveju, nėra išprovokuota ir reikalinga. Kai kurie įvykį stebėję asmenys, kurių dalis – musulmonai, pareiškė, kad šia akcija siekta šokiruoti ir supriešinti musulmonų bendruomenę, šiuo metu kaip tik švenčiančią Eid al-Adha šventę.
Kai kurie vietiniai švedai net pasišaipė iš protestuotojo, apsiginklavusio Švedijos vėliavomis, tačiau net nemokančio kalbėti švediškai ir kalbėjusio arabiškai.
Kaip teigė su vietine žiniasklaida bendravęs, įvykius stebėjęs Iš Libijos kilęs politinis aktyvistas Husamas El Gomati, tokiomis akcijomis siekiama išprovokuoti islamo tikėjimo žmonių reakciją, kuria būtų galima pasinaudoti „vaizduojant musulmonus kaip smurtautojus ir agresorius“.
Švedijos policijos sprendimas išduoti leidimą šiai akcijai – sunkiai suprantamas
Tačiau šioje istorijoje įdomiausias – Švedijos institucijų elgesys. Stokholmo centrinės mečetės atstovai nevengė kritikuoti policijos sprendimo išduoti leidimą protestui. Vėliau, pati Stokholmo policija paskelbė, kad atlieka tyrimą dėl vieno iš protestuotojų agitacijos prieš konkrečią etninę grupę[3]. Vis tik, būtent policija šiam protestui įvykti ir leido.
Švedijos policija išdavė leidimą protestuoti S. Momikai, nes šis jau anksčiau laimėjo teismą dėl žodžio laisvės raiškos Švedijoje. Iki tol, Švedijos policija ne kartą atsisakė išduoti leidimus žmonėms, kurie teigė ketinantys sudeginti islamo tikėjimo asmenims šventą knygą, motyvuodama saugumo sumetimais. Tačiau administraciniai teismai atmetė jų sprendimus, teigdami, kad viešiems susibūrimams ir demonstracijoms turi būti išduodami leidimai, nebent jie kelia tiesioginę grėsmę visuomenės saugumui[4].
„Leidimas surengti šiandienos akciją išduotas atsižvelgiant į tai, kad Apeliacinis teismas atmetė šiuos sprendimus. Pagrindinė taisyklė yra ta, kad prašymas leisti surengti viešą renginį apskritai turėtų būti patenkintas“, – sako Stokholmo policijos atstovė spaudai Helena Bostrom Thomas, pažymėdama, kad žodžio laisvės užtikrinimas turi būti vykdomas.
Pagal Švedijos saviraiškos laisvės įstatymus, policija negali iš anksto sustabdyti protesto akcijos, nes įtaria, kad kas nors gali pažeisti įstatymą, pavyzdžiui, uždegti ugnį, nors draudžiama tai daryti, tačiau vėliau asmuo gali būti apkaltintas nusikalstama veika. Būtent tai matome ir dabar. Iš pradžių leidusi protestą, dabar policija jau žada tirti S. Momikos veiksmus: vyras bus tiriamas dėl galimų neapykantos nusikaltimų, nes renginys vyko prie mečetės, ir dėl šiuo metu Stokholme galiojančio draudimo kurti ugnį pažeidimo.
Iš Turkijos – pasipiktinimas ir nieko gero nežadantys signalai dėl NATO sprendimo
Įvykis trečiadienį neabejotinai taps dar vienu pleištu tarp ir taip įtemptų Turkijos ir Švedijos santykių, o tai tampa ypač aktualu dabar, kai po kelių savaičių Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime tikimasi ratifikuoti Švedijoje narystę Aljanse. Tačiau vakarykščiai įvykiai tokį scenarijų daro dar labiau miglotu.
Dar sausio pabaigoje dėl danų ekstremisto Rasmuso Paludano akcijos, kai šis prie Turkijos ambasados Stokholme sudegino Koraną, derybos dėl Švedijos narystės NATO buvo sustabdytos Turkijos iniciatyva. Šios šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tuomet pareiškė, kad jo šalis nepritars Švedijos narystei NATO, jei Korano deginimas nebus uždraustas[5].
Reakcija iš Turkijos ir dabar yra pati griežčiausia. Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas teigia, kad toleruoti antiislamiškus veiksmus prisidengiant saviraiškos laisve yra bjauru. Tuo tarpu Turkijos vyriausybės komunikacijos direktorius Fahrettinas Altunas teigė, kad Turkijai nusibodo, kad Europos valdžios institucijos, ypač Švedijoje, leidžia islamofobiją ir toliau demonstruoja neapykantą islamo religijai.
Vis dėlto, įtampai pasiekus aukščiausią tašką, NATO lyderiai ir toliau viliasi, kad pavyks išvengti fiasko ir jau VIlniuje Švedija taps oficialia Aljanso nare. Kitu atveju baiminamasi, kad nesugebėjimas rasti konsensuso partnerių gretose, NATO priešams pademonstruos Aljanso vienybės stoką ir susiskaldymą.
Spaudimą Turkijai dar labiau neaštrinti situacijas daro ir JAV valstybės departamentas, kuris nors ir nepritarė Korano deginimui, tuo pat metu paragino Turkiją pritarti Švedijos kandidatūrai į NATO.
„Religinių tekstų deginimas yra nepagarbus ir skaudus, o tai, kas gali būti teisėta, nebūtinai yra tinkama. Tačiau apskritai, mes ir toliau raginame Vengriją ir Turkiją nedelsiant ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą“, – sako JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
Kiek anksčiau Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad Švedija jau įvykdė Turkijos nustatytus reikalavimus, būtinus norint įstoti į NATO, įskaitant naujo terorizmo įstatymo priėmimą.
„Neseniai Švedijoje įsigaliojo nauji teisės aktai, pagal kuriuos neteisėtas bus bet koks dalyvavimas teroristinės organizacijos veikloje, kuria ji skatinama, stiprinama ar remiama. Tokiu būdu įgyvendiname paskutines mūsų susitarimo dalis“, – sakė T. Billstromas.
Turkija Švedijos narystę NATO blokuoja ir dėl to, kad šalis priėmė Kurdistano darbininkų partijos aktyvistus, nors Turkijos prezidentas ir jo vyriausybė laiko juos teroristine organizacija.
Tačiau pastarieji įvykiai tampa žingsniu atgal, o ne į priekį, o Turkija, strategiškai itin svarbi NATO narė, tiek dėl savo geografinės padėties Artimuosiuose Rytuose ir Europoje, tiek ir dėl antros pagal dydį karinės galios Aljanse, lieka didžiausia kliūtis Švedijos siekiui įstoti į NATO.
Švedijos paraišką dėl narystės NATO, kuri buvo pateikta prieš metus kartu su Suomija, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, blokuoja dvi Aljanso narės: Turkija ir Vengrija. Pastarosios valdžia teigia, kad Švedijos politikai meluoja dėl Vengrijos demokratijos būklės.Tuo tarpu Suomija oficialiai prie Aljanso prisijungė dar balandžio mėnesį. Naujoms NATO narėms turi vienbalsiai pritarti visos esamos bloko narės.
