Suomija tampa 31-ąja NATO nare
Antradienį prie NATO būstinės bus iškelta Suomijos vėliava, o ši valstybė oficialiai taps 31-ąja Aljanso nare. Ši naujiena paskelbta iš karto po to, kai Turkija dar praėjusį ketvirtadienį prisijungė prie likusių NATO narių ir galiausiai ratifikavo Suomijos narystę gynybos aljanse.
Šiandien NATO užsienio reikalų ministrams susirinkus Briuselyje, oficialūs NATO plėtros dokumentai bus perduoti JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui, o po pietų prie NATO būstinės įvyks Suomijos vėliavos pakėlimo ceremonija[1].
„Tai istorinė savaitė. Rytoj pasveikinsime Suomiją kaip 31-ąją NATO narę, dėl to Suomija taps saugesnė, o mūsų Aljansas – stipresnis. Pirmą kartą čia, NATO būstinėje, iškelsime Suomijos vėliavą. Tai bus gera diena Suomijos, Šiaurės šalių ir visos NATO saugumui“, – pirmadienį optimistiškai kalbėjo NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
Jis taip pat pabrėžė, kad praėjusiais metais Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime, sąjungininkai priėmė istorinį sprendimą pakviesti Suomiją ir Švediją tapti NATO narėmis, o pastarųjų mėnesių procesas, nors ir nestokojo diskusijų, tačiau buvo ypač spartus.
„Praėjus mažiau nei metams, Suomija tampa nare, o tai bus greičiausias ratifikavimo procesas šiuolaikinėje NATO istorijoje“, – sakė NATO vadovas[2].
Kalbėdamas apie Suomijos prisijungimo prie NATO naudą visam Aljansui, J. Stoltenbergas išskyrė šios šalies karinius pajėgumus, sumanią gynybinę politiką bei aukštą Suomijos pajėgų karinės parengties lygį.
„Suomija taip pat yra viena iš nedaugelio šalių, kurios po Šaltojo karo nesumažino investicijų į savo pajėgas“, – pažymi NATO vadovas.
Suomijai oficialiai tapus nare, dabartinė NATO siena su agresyviai nusiteikusia ir Aljanso plėtrą jau anksčiau kritiškai vertinusią Rusija, beveik padvigubės: Suomija turi maždaug 1 340 kilometrų sieną su Rusija[3].
Tačiau nepaisant artimos kaimynystės su nedraugiška šalimi, su situacija artimai susipažinę šaltiniai Vakarų žiniasklaidai teigia, kad Suomijos atstovai kol kas neprašo NATO sąjungininkų sustiprinti jų pasienį su Rusija.
Narystės Aljanse Švedijai teks palaukti bent iki vasaros
Suomija paraišką dėl narystės NATO praėjusiais metais pateikė kartu su politiškai ir kultūriškai artima sąjungininke Švedija, tačiau šioms šalims prisijungti prie Aljanso drauge nepavyks.
Nors valstybių paraiškos ir buvo priimtos drauge per NATO viršūnių susitikimą Madride pernai birželį, kelią į NATO narystę Švedijai užkirto dalies Turkijos ir Vengrijos pozicija.
Naujų NATO narių stojimą turi ratifikuoti visų šalių narių parlamentai, tačiau Turkija atsisako tai padaryti, teigdama, kad Stokholmas suteikia prieglobstį teroristinių grupuočių nariams.
Turkijos ir Švedijos dvišaliams santykiams pakenkė ir šių metų sausio mėnesį įvykęs incidentas, kai prie Turkijos ambasados Stokholme buvo surengta demonstracija, kurios metu švedų kraštutinių dešiniųjų politikas sudegino Korano kopiją.
Dėl kilusios įtampos praėjusią savaitę Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas net pareiškė, kad nebetiki, jog jo šalis galės prisijungti prie Aljanso iki liepos mėnesio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.
Savo ruožtu Vengrijos opozicija Švedijos narystei yra labiau miglota: šalis prieštarauja dėl viešai neįvardytų pretenzijų, tačiau analitikai yra linkę manyti, kad su tokia pozicija yra susijusi ankstesnė Švedijos valdžios kritika premjerui Viktorui Orbanui.
Tačiau nepaisant šių nesutarimų, NATO vadovas J. Stoltenbergas viliasi, kad Švedija artimiausiu metu taps Aljanso nare.
„Visi sąjungininkai sutinka, kad Švedijos prisijungimas turėtų būti užbaigtas greitai. Neturėtume palikti įspūdžio, kad Švedija yra palikta viena. Sąjungininkai yra pasirengę veikti. Neįsivaizduojama, kad jei kiltų išpuolių prieš Švediją grėsmė, sąjungininkai nereaguotų, juo labiau, kad Suomija dabar jau yra NATO narė“, – teigė J. Stoltenbergas.
Maskva skelbia stiprinanti sienos su Suomija apsaugą, vėl kalba apie branduolinius pajėgumus
Reaguodama į antradienį numatomą Suomijos įstojimą į NATO, Rusija vėl pasitelkė jau įprastą gąsdinimo retoriką ir prakalbo apie tai, kad rengiasi stiprinti savo karinius pajėgumus šalies Vakarų ir Šiaurės Vakarų regionuose. Apie tai valstybinei televizijai pranešė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško.
„Mes stiprinsime savo karinį potencialą vakarų ir šiaurės vakarų kryptimi. Tuo atveju, jei Suomijoje bus dislokuotos kitų NATO narių pajėgos ir ištekliai, imsimės papildomų priemonių, kad patikimai užtikrintume Rusijos karinį saugumą“, – paskelbė aukšto rango Rusijos pareigūnas[4].
Negana to, Rusijos valstybinė žiniasklaida skelbia ir tai, kad šalis rengiasi kurti visiškai naują atominių povandeninių laivų diviziją.
Pasak pirminių pranešimų, tokia planuojama divizija galėtų būti sukurta jau kitais metais ir galėtų gabenti vadinamąsias super torpedas „Poseidon“[5].
Povandeniniai laivai, galintys nešti „Poseidon“ torpedas, bus dislokuoti Rusijos Ramiojo vandenyno laivyne iki kitų metų pabaigos arba vėliausiai iki 2025 m. pradžios.
„Pirmasis „Poseidon“ komplektas jau pagamintas, o povandeninis laivas „Belgorod“ jį gaus artimiausiu metu“, – skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra.
„Poseidon“ torpedos neretai yra apibūdinamos kaip torpedos ir drono hibridas. Šias torpedas galima paleisti iš branduolinio povandeninio laivo, jos gali veikti dideliu greičiu, dideliame gylyje. Manoma, kad jų veikimo nuotolis gali būti apie 6 200 mylių.
Jau anksčiau šiais metais pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo šalis rengiasi plėsti savo branduolinius pajėgumus tiek skirtingo nuotolio torpedomis, tiek ir tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis
Iš Rusijos ambasados skriejo grasinimai dėl karinio atsako Švedijai ir Suomijai
O NATO plėtros akivaizdoje apie savo karinius pajėgumus vėl prabilusi Rusija, kiek anksčiau net tiesiogiai pagrasino narystės Aljanse siekiančioms Suomijai bei Švedijai.
Praėjusią savaitę Rusijos ambasada Stokholme pagrasino Švedijai ir Suomijai kariniu atsaku, jei šios dvi šalys iš tiesų įstos į NATO. Ambasados feisbuko profilyje buvo atsiradęs toks įrašas:
„Jei kas nors vis dar tiki, kad tai kaip nors pagerins Europos saugumą, galite būti tikri, kad naujosios nedraugiško bloko narės taps teisėtu Rusijos atsakomųjų priemonių, įskaitant karines, taikiniu“[6].
Pažėrusi tiesioginių grasinimų, Rusijos ambasada vėliau apkaltino Švediją, kad ši tampa „Amerikos kolonija“ ir sukritikavo šalies paramą Ukrainai.
„Iš Švedijos nuosekliai, žingsnis po žingsnio, atimamas jos užsienio politikos suverenitetas ir rengiamasi paklusniai transformuotis į dar vieną Amerikos koloniją, Švedija, ignoruodama savo gynybinius pajėgumus, sparčiai didina sunkiosios puolamosios technikos tiekimą, įskaitant jos išėmimą iš kovinės tarnybos, Švedijos savanoriai prisijungia prie Ukrainos karinių pajėgų ir kažkokio nepaprasto sutapimo dėka yra gynybos pajėgų nuolatinės tarnybos personalo dalis“, – rašoma žinutėje feisbuke.
Negana to, Rusijos ambasada pareiškė gaunanti vis daugiau Rusiją remiančių švedų laiškų.
„Ambasada gauna vis daugiau paprastų švedų laiškų, kuriuose smerkiamos Stokholmo transatlantinės ambicijos ir reiškiamas solidarumas su Rusija. Jau paaiškinome, kodėl jų neskelbiame“, – teigiama pareiškime.
Po tokių pareiškimų feisbuke, Rusijos ambasadorius Švedijoje buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją.
Rusija ir toliau mato egzistencinę grėsmę Amerikoje
Reikšdama viešą nepasitenkinimą NATO plėtra, Rusija iš tiesų demonstruoja kritišką poziciją JAV įtakos augimui Europoje. O apie tai, kad Maskva didžiausią grėsmę sau vis dar įžvelgia būtent JAV, rodo ir naujausia Rusijos užsienio politikos doktrina.
Šiose diplomatinėse Rusijos gairėse užsimenama apie tai, kad yra būtina pažaboti JAV dominavimą pasaulyje, kuris Rusijai kelia galimai pavojingas egzistencines rizikas.
Paties V. Putino jau patvirtintame dokumente teigiama, kad Vašingtonas yra „pagrindinis kolektyvinės antirusiškos Vakarų agresyvios politikos įkvėpėjas, organizatorius ir vykdytojas“[7].
Rusijos užsienio politikos koncepcijos dokumente Amerika yra išskiriama kaip „didelių pavojų Rusijos Federacijos saugumui šaltinis“ ir kaip pavojus „tarptautinei taikai, subalansuotai, teisingai ir pažangiai žmonijos raidai“.
Tiesa, šiame dokumente Rusija vis dar nurodo, kad yra atvira dialogui ir „strateginei partnerystei“ su JAV, tačiau norint to, JAV turėtų atsisakyti savosios „dominavimo politikos“ ir peržiūrėti savo „antirusišką politikos kursą“.
O kalbėdama apie priešus ir pavojus, Rusija nepamiršo ir draugų. Kaip pagrindines savo partneres ir sąjungininkes Rusija šiuo metu išskiria Kiniją ir Indiją. Skelbiama, kad bendradarbiavimas su šiomis valstybėmis turėtų tik stiprėti, o tai neva turėtų leisti pasipriešinti „Vakarų konfrontacijos ir hegemoninių ambicijų politikai“.
