Vengrija laikosi išvien su Turkija: Švedijos narystei NATO taria ne
Jau kitą savaitę Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas, kuriame, tarp aibės skirtingų klausimų bus aptariamas ir Švedijos narystės Aljanse klausimas.
Tačiau svarbaus susitikimo išvakarėse Vengrija reiškia paramą Turkijai, kuri aktyviai priešinasi Švedijos prisijungimui prie gynybinio bloko.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto neseniai pareiškė, kad dėl Švedijos narystės NATO jo šalis veiks kartu su Turkija: jei pasikeis Turkijos požiūris, Vengrija prisijungimo proceso teigia nestabdysianti.
„Jei Turkijos pozicija pasikeis, mes, žinoma, laikysimės savo pažado, kad Vengrija netrukdys jokiai šaliai dalyvauti NATO narystės procese“, – sako Vengrijos užsienio reikalų ministras, pabrėžęs, kad šiuo klausimu aktyviai bendradarbiauja su kolega iš Turkijos, Hakanu Fidanu[1].
Tai, kad Vengrija ir toliau liks ištikima savo įsitikinimams ir nerems Švedijos narystės NATO buvo galima suprasti dar praėjusią savaitę, kai buvo paskelbta, jog Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas neįtraukė balsavimo dėl Švedijos narystės Aljanse į paskutinės savo parlamento, kuris liepą išeis atostogų, savaitės darbotvarkę.
Vis tik, net jei dabar V. Orbanas ir nerengia parlamentinio balsavimo dėl Švedijos narystės NATO, jei Turkija pakeistų savo poziciją, Vengrija vis dar galėtų paskelbti skubų balsavimą likus bent 48 val. iki jo[2].
Primename, kad Švedija ir Suomija nusprendė pateikti savo paraiškas dėl narystės NATO po to, kai Rusija pernai užpuolė Ukrainą. Tačiau Suomijos narystės procesas įvyko itin greitai ir buvo sėkmingai baigtas balandį. Tuo tarpu Švedijos prisijungimui prie bloko kol kas nepritaria būtent Vengrija ir Turkija[3].
Turkija ir Vengrija Švedijos narystei prieštarauja dėl skirtingų veiksnių
Pastarųjų savaičių įvykiai Švedijoje tik apsunkino ir taip įtemptus dvišalius Ankaros ir Stokholmo santykius ir Švedijos prisijungimo prie NATO perspektyvas padarė dar labiau miglotas.
Praėjusią savaitę Švedijos sostinėje Stokholme vykusios protesto akcijos metu vienas protestuotojų plėšė musulmonams šventą knygą Koraną ir galiausiai ją padegė. Netrukus paaiškėjo, kad policija išdavė leidimą protestuoti, nes buvo atsižvelgta į žodžio laisvės raiškos užtikrinimą.
Turkija ir kitos musulmoniškos šalys šią protesto akciją griežtai pasmerkė, nepritarimą tokiems neapykantos veiksmams paskelbė net popiežius Pranciškus.
Turkijos ir Švedijos santykiams pakenkė ir šių metų pradžioje pabaigoje danų ekstremisto Rasmuso Paludano surengta akcija, kai šis prie Turkijos ambasados Stokholme sudegino Koraną. Tuomet Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad jo šalis nepritars Švedijos narystei NATO, jei Korano deginimas nebus uždraustas.
Be to, Turkija Švedijos narystę NATO blokuoja ir dėl to, kad šalis priėmė Kurdistano darbininkų partijos aktyvistus, nors Turkijos prezidentas ir jo vyriausybė laiko juos teroristine organizacija.
Vengrijos valdžia Švedijos narystei NATO priešinasi dėl kitų priežasčių ir teigia, kad švedų politikai meluoja dėl Vengrijos demokratijos būklės. Dar balandžio mėnesį V. Orbanas paragino Švediją imtis veiksmų dvišaliui pasitikėjimui didinti, teigdamas, kad Stokholmo ir Budapešto santykiai yra pasiekę žemiausią tašką.
Įdomu tai, kad atsižvelgiant į tokią Budapešto poziciją NATO plėtros klausimu, vyriausiasis JAV Senato užsienio reikalų komiteto respublikonas pareiškė, kad blokuoja 735 mln. dolerių vertės ginklų pardavimą Vengrijai tol, kol jos vyriausybė pritars Švedijos stojimui į NATO.
„Atsižvelgdamas į praėjusiais metais man ir kitiems duotus pažadus, kad šis balsavimas bus atliktas, ir į tai, kad dabar birželis, o jis vis dar neatliktas, nusprendžiau, kad naujos JAV karinės įrangos pardavimas Vengrijai bus sustabdytas“, – sakoma respublikonų senatoriaus Džimo Rišo pareiškime spaudai.
Pagal JAV įstatymus svarbius ginklų sandorius peržiūri svarbiausi demokratai ir respublikonai Senato Užsienio reikalų komitete ir Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitete. Jie reguliariai užduoda klausimus arba išreiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių ar diplomatinių klausimų, kurie gali atidėti arba sustabdyti ginklų pardavimą[4].
NATO pareigūnai nepraranda vilties dėl Švedijos prisijungimo prie Aljanso
Turkijos, Suomijos ir Švedijos pareigūnai jau rytoj Briuselyje susitiks aptarti Aljanso plėtros situaciją – paskutinį kartą prieš susitikimą Vilniuje[5].
Turkija jau anksčiau subūrė šią trišalę problemos sprendimo grupę į kurią prisijungti pakvietė ir Suomiją, kuri drauge su Švedija pateikė prašymą dėl narystės Aljanse ir pavasarį jau oficialiai tapo NATO nare. Šiose trišalėse derybose dalyvaus visų trijų šalių užsienio reikalų ministrai, žvalgybos vadovai ir patarėjai saugumo klausimai.
„Savo galutinį vertinimą pateiksime po šio susitikimo“, – prieš susitikimą teigė Turkijos užsienio reikalų ministras H. Fidanas, atmetęs spaudimą paspartinti Švedijos narystės procesus.
Dar prieš šį trišalį susitikimą Turkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad H. Fidanas telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir taip pat išsamiai aptarė NATO plėtrą.
Tarptautinė žiniasklaida skelbia, kad JAV daro spaudimą Turkijai bei ragina kuo skubiau į Aljansą prisijungti leisti ir Švedijai. Po prieš islamą nukreiptų išpuolių Švedijoje, JAV pareigūnai nors ir pasmerkė incidentus, nepraleido progos Ankarai priminti NATO plėtros klausimo aktualumo.
„Religinių tekstų deginimas yra nepagarbus ir skaudus, o tai, kas gali būti teisėta, nebūtinai yra tinkama. Tačiau apskritai, mes ir toliau raginame Vengriją ir Turkiją nedelsiant ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
