Įtampa pasiekus aukščiausiąjį tašką: Vilniuje prasideda NATO viršūnių susitikimas
Antradienį prasideda Vilniuje vykstantis NATO viršūnių susitikimas. NATO lyderiai liepos 11-12 dienomis Lietuvos sostinėje turės apsispręsti dėl kelių esminių prioritetinių klausimų, kurie kelia įtampas Aljanso gretose ir verčia kvestionuoti gynybinio bloko partnerių vienybę.
Bene daugiausiai diskusijų šiame NATO viršūnių susitikime neabejotinai sulauks Ukrainos narystės Aljanse klausimas. Nors Rytinio NATO flango valstybės, o ypatingai – Baltijos šalys ir Lenkija, aktyviai siekia, kad jau šiame susitikime Ukraina jau būtų oficialiai pakviesta tapti Aljanso nare, Vakarų partneriai yra žymiai atsargesni.
Dar prieš susitikimo pradžią JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Ukraina nėra pasirengusi tapti NATO nare, Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas tokią pat poziciją išreiškė dar anksčiau, o dalis NATO valstybių vadovų abejoja ir dėl galimybės Ukrainai netaikyti oficialaus narystės veiksmų plano (MAP).
Tačiau įtampas keliantis Ukrainos klausimas ne vienintelis, kuris demonstruoja Aljanso bendros nuomonės ir sutarimo stoką. Švedijos narystės klausimas taip pat yra kaip niekad aktualus. NATO lyderiai šiuo susitikimo metu neabejotinai aktyviai skatins Turkiją ir Vengriją pagaliau ratifikuoti šios Šiaurės šalies narystę bloke.
Pirmosios diskusijos šia tema jau duoda teigiamų rezultatų, tačiau greitai ir lengvai nusileisti neketinanti Turkija pasitelkia ir savus diplomatinius žaidimus bei skelbia, kad Švedijai narystę NATO garantuos tik tokiu atveju, jei pati mainais gaus pažadą jau netrukus prisijungti prie Europos Sąjungos (ES).
Susitikime Vilniuje aistras kaitins ne tik Švedijos-Turkijos dvišaliai santykiai, tačiau ir netikėta įtampa tarp JAV ir Jungtinės Karalystės. Pastaroji reiškia nepasitenkinimą Amerika, kuri neseniai įsipareigojo Ukrainai tiekti kasetinę amuniciją. Jungtinė Karalystė, viena iš konvencijos, draudžiančių naudoti kasetinę amuniciją signatarių, tokiam žingsniui nepritaria.
Tarp kitų, NATO vienybę testuojančių klausimų, susitikime Vilniuje taip pat bus paliestas tariamas privačios rusų karių „Vagner“ grupuotės perkėlimas į Baltarusiją ir nepavykęs jos įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino perversmo bandymas. Sąjungininkai taip pat diskutuos Ukrainos lakūnų mokymų naudotis F-16 naikintuvais programos tema bei aptars Aljanso gynybinius bei biudžeto planus.
Švedijos narystės NATO klausimas juda į priekį
Švedijos narystė Aljanse šiuo metu yra vienas iš esminių šio susitikimo prioritetų, dėl kurio, priešingai nei Ukrainos prisijungimo atveju, vis dar tikimasi pasiekti proveržį. O šis klausimas, regis, iš tiesų juda į priekį. Prieš viršūnių susitikimą vykusiame uždarame NATO generalinio sekretoriaus, Turkijos ir Švedijos lyderių pokalbyje galiausiai buvo susitarta, kad Švedija būtų pakviesta į NATO.
Apie tai pranešė pats NATO vadovas J. Stoltenbergas, po ilgų valandų diskusijų su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu. Dabar skelbiama, kad Turkijos prezidentas pagaliau sutiko perduoti savo parlamentui Švedijos paraišką dėl narystės.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti. Prezidentas Erdoganas sutiko kuo greičiau perduoti Švedijos stojimo protokolą Didžiajai nacionalinei asamblėjai ir glaudžiai bendradarbiauti su ja, kad būtų užtikrintas ratifikavimas. Tai istorinė diena“, – sakė J. Stoltenbergas.
Turkija ir Švedija pastaruoju metu vystė sudėtingus dvišalius santykius, užkirtusius kelią Švedijai Aljanso nare tapti anksčiau, drauge su kaimyne Suomija, kuri prie NATO oficialiai prisijungė dar šį pavasarį.
Turkijos ir Švedijos santykiams ypač pakenkė šių metų pradžioje ekstremisto Rasmuso Paludano surengta akcija, kai šis prie Turkijos ambasados Stokholme sudegino Koraną. Panaši Korano išniekinimo akcija, kuriai leidimą suteikė pati Švedijos policija, vyko ir visiškai neseniai, prieš kelias savaites.
Be to, Turkija Švedijos narystę NATO blokuoja ir dėl to, kad šalis priėmė Kurdistano darbininkų partijos aktyvistus, nors Turkijos prezidentas ir jo vyriausybė laiko juos teroristine organizacija. Dabar, po užsitęsusių trišalių derybų paskelbtame pareiškime teigiama, kad Turkija ir Švedija „glaudžiai bendradarbiaus kovos su terorizmu koordinavimo srityje“ ir „stiprins tarpusavio prekybos ryšius“.
Susitarimas tarp Švedijos ir Turkijos pasiektas po to, kai anksčiau pirmadienį Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas prakalbo apie tai, kad sutiktų remti Švedijos narystę Aljanse, jei ES atnaujins jau kuris laikas įstrigusią Turkijos narystės Bendrijoje paraišką.
„Turkija jau daugiau kaip 50 metų laukia prie Europos Sąjungos durų, o beveik visos NATO šalys narės dabar yra Europos Sąjungos narės. Šį raginimą siunčiu šioms šalims, kurios daugiau nei 50 metų Turkiją laikė laukiančią prie Europos Sąjungos vartų. Ateikite ir atverkite Turkijai kelią į Europos Sąjungą. Kai jūs nutiesite kelią Turkijai, mes nutiesime kelią Švedijai, kaip tai padarėme Suomijai“, – kalbėjo turkų lyderis.
Vėliau vienas iš Turkijos pareigūnų žiniasklaidai atskleidė, kad jo šaliai pritarus Švedijos narystei NATO, bus atgaivinta ES reformų grupė, o Turkija sieks pradėti naują geresnių ryšių su Vakarais laikotarpį. Taip pat skelbiama, kad Ankara tikisi konkrečios ES pažangos sprendžiant tokius klausimus kaip bevizis režimas.
O Vengrija, anksčiau taip pat prieštaravusi Švedijos narystei, dabar savo nuomonę keičia. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto teigia, kad jo atstovaujama šalis ratifikuos Švedijos paraišką dėl narystės NATO ir pažymi, kad dabar tai tėra techninis klausimas.
Diskusijos dėl Ukrainos prisijungimo prie Aljanso tęsiasi
Vilniuje vykstančiame aukščiausiojo lygio NATO vadovų susitikime pasirodyti turėtų ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris valstybių partnerių lyderius neabejotinai spaus jo šaliai suteikti konkretesnių įsipareigojimų. Susitikimo išvakarėse kalbėjęs Ukrainos prezidentas sakė, kad jau dabar turi būti patvirtinta, kad „Ukraina yra faktinė NATO“.
Tokiai jo nuomonei pritaria ir dalis NATO valstybių, tačiau bendro susitarimo vis dar stinga. Kaip skelbia leidinys „Euractiv“, šiuo metu Aljanse pastebimos trys stovyklos.
Rytų šalių klubas Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija, pritaria siūlymui, kad Ukrainai nebūtų keliamos griežtos stojimo į NATO sąlygos.
JAV ir Vokietija nenori prisiimti jokių konkrečių įsipareigojimų, o likusios valstybės yra atsidūrusios šio nesutarimo viduryje, o ir jų pačių nuomonės šiuo klausimu skiriasi.
Antradienio rytą su žiniasklaida Vilniuje bendravęs Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas teigė, kad NATO suteiks Ukrainai „kelią“, bet ne „grafiką“, siekiant narystės Aljanse.
„Bus parengtos Ukrainos reformų kelias, tačiau negaliu nurodyti grafiko“, – sako J. Sullivanas, pažymėjęs, kad be Ukrainos narystės klausimo, NATO šalys aptars ir konkrečias laikinąsias saugumo priemones, kurias galėtų pasiūlyti Ukrainai, be šiuo metu teikiamos pagalbos.
J. Sullivanas taip pat pažymi, kad daugiau informacijos bus aptarta per trečiadienį numatytą JAV prezidento J. Bideno ir V. Zelenskio susitikimą.
Tuo tarpu NATO vadovas J. Stoltenbergas teigia, kad antradienį NATO viršūnių susitikimas paskelbs komunikatą, kuriame Ukrainos ateitis ir galimybės tapti Aljanso nare bus apibrėžtos konkrečiai.
J. Stoltenbergas taip pat prakalbo apie pasiūlytą paketą, į kurį įeina reikalavimas panaikinti Narystės veiksmų planą (MAP) – politinių, ekonominių ir karinių tikslų sąrašą, kurį kitos Rytų Europos šalys turėjo įvykdyti prieš stodamos į Aljansą.
„Ukraina nuėjo ilgą kelią nuo tada, kai 2008 m. priėmėme sprendimą, kad kitas žingsnis bus Narystės veiksmų planas. Ukraina daug labiau priartėjo prie NATO, todėl manau, kad atėjo laikas tai atspindėti NATO sprendimuose. Viskas kartu sudėjus, įskaitant tai, kad aiškiai nurodysime, jog Ukraina taps nare, panaikinsime Narystės veiksmų planą, tai bus labai stipri ir teigiama NATO žinia Ukrainai“, – ankstyvą antradienio rytą Vilniuje teigė NATO generalinis sekretorius.
J. Bidenas kalba apie NATO svarbą, pakartojo įsipareigojimus Lietuvai bei Ukrainai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda prezidentūroje jau oficialiai priėmė JAV prezidentą J. Bideną. JAV lyderis dėkojo Lietuvos prezidentui už tai, kad tokiu svarbiu metu Lietuva surengė NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ir pažymėjo, kad tai pirmas kartas, kai NATO vadovai susitinka Aljanse esant jau 31 šaliai narei ir išreiškė viltį, kad netrukus šis skaičius išaugs iki 32 narių, prie kurių prisidės ir Švedija.
Prezidentas J. Bidenas taip pat pakartojo JAV įsipareigojimą NATO.
„Esame įsipareigoję Lietuvai, Baltijos šalims ir NATO. Mūsų pažadas būti su jumis nesvyruoja“, – sako J. Bidenas.
J. Bidenas pakartojo ir NATO įsipareigojimą laikytis 5 straipsnio – principo, kad vienos NATO narės užpuolimas yra visų narių užpuolimas.
„Mes – NATO – visi laikomės 5 straipsnio pažodžiui. Vienas centimetras NATO teritorijos reiškia, kad mes visi, visi kartu esame prieš tą, kas pažeidžia tą erdvę. Mes ginsime kiekvieną jos centimetrą“, – teigia J. Bidenas.
JAV prezidentas taip pat atsižvelgė į aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę, Aljanso gynybos planus ir paramą Ukrainai.
„Artimiausiomis dienomis taip pat ketiname aptarti įvairius klausimus: kaip sustiprinti NATO rytinį flangą ir modernizuoti NATO gynybos bei atgrasymo pajėgumus, ir tai darysime ten, kur šios pastangos tikrai svarbios kiekvieną pavienę dieną“, – teigia JAV vadovas, pridurdamas, kad daug laiko partneriai paskirs ir paramos Ukrainai klausimui.
E. Macronas: Prancūzija Ukrainai tieks tolimojo nuotolio raketas
Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad jo šalis siųs Ukrainai ilgojo nuotolio raketas.
„Nusprendžiau padidinti ginkluotės ir įrangos tiekimą, kad ukrainiečiai turėtų galimybę smogti tolimus smūgius, ir kartu išlaikydamas mūsų doktriną leisti Ukrainai ginti savo teritoriją“, – sakė jis, atsisakęs pateikti išsamesnės informacijos apie tai, kiek ir kokių tipų raketų bus perduota Kijevui.
Į šį Prancūzijos sprendimą jau sureagavo ir Rusija. Kremlius teigia, kad Prancūzijos tolimojo nuotolio raketų tiekimas Ukrainai yra „klaida“ ir turės „pasekmių“. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad dėl šio sprendimo Kremliui reikės nustatyti tikslų raketų nuotolį.
„Atrodo, kad Europos lyderiai nesupranta, jog NATO infrastruktūros perkėlimas prie Rusijos sienų yra klaida“, – taip pat teigė D. Peskovas.
R. Sunakas: Ukrainos vieta yra NATO
Į Vilnių antradienio vidurdienį atvykęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Riši Sunakas pareiškė, kad Ukrainos „teisėta vieta“ yra NATO.
Jungtinės Karalystės premjeras patvirtino, kad dės visas pastangas, kad Ukraina galiausiai galėtų prisijungti prie Aljanso ir kad būtų padaryta „akivaizdi pažanga siekiant šio tikslo“, tačiau pabrėžė, kad šis klausimas negali būti pilnai svarstomas, kol vis dar vyksta karas.
R. Sunakas taip pat paragino savo kolegas pasimokyti iš šios situacijas ir didinti savo gynybos biudžetus taip sustiprinant savo ir NATO ginkluotąsias pajėgas.
Rusija reaguoja į įvykius Vilniuje, S. Lavrovą nustebino sparti NATO plėtra
Į įvykius NATO susitikime Vilniuje reaguoti suskubo ir aukščiausio rango Rusijos politikai. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pareiškęs, kad Rusija imsis „savalaikių priemonių“, reaguodama į galimą Švedijos įstojimą į NATO ir diskusijas dėl Ukrainos priėmimo į Aljansą.
S. Lavrovas taip pat pareiškė, kad Rusiją nustebino neutralaus statuso atsisakiusių Suomijos ir Švedijos sprendimų dėl narystės NATO priėmimo greitis. Jo teigimu, neutralus statusas ištisus dešimtmečius teikė šioms šalims pranašumą ir savarankiškumą, užtikrindamas joms reputaciją ir autoritetą Europoje ir visame pasaulyje.
Rusijos URM vadovas taip pat atkreipė dėmesį į NATO planus „dislokuoti Aljanso infrastruktūrą prie Rusijos sienų“. Maskva darys išvadas iš Švedijos ir Suomijos teritorijų „įsisavinimo greičio“, pareiškė S. Lavrovas. Jis taip pat teigė, kad Rusija užtikrins visus teisėtus savo saugumo interesus, atsižvelgdama į NATO infrastruktūros stiprinimą.
Tuo tarpu Kremlius pasisakė ir Turkijos tema, kurios prezidentas R. T. Erdoganas sutiko ratifikuoti Švedijos narystę NATO ir dabar tikisi atnaujinti bendradarbiavimą su ES. Kremliaus teigimu, Turkija neturėtų turėti iliuzijų, jog vieną dieną jai gali būti leista įstoti į Bendriją, tačiau pabrėžė, kad Maskva ir toliau nori palaikyti tvirtus santykius su Ankara.
„Turkija gali orientuotis į Vakarus, mes žinome, kad Turkijos Respublikos istorijoje buvo intensyvaus orientavimosi į Vakarus laikotarpių, buvo ir mažiau intensyvaus. Bet taip pat žinome, kad niekas nenori matyti Turkijos Europoje, turiu omenyje europiečius. Ir čia mūsų partneriai turkai taip pat neturėtų nešioti rožinių akinių“, – sako Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas.
V. Zelenskis prieš atvykdamas į Vilnių pažėrė kritikos NATO lyderiams
Jau šią popietę Vilniuje turėtų pasirodyti ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Prieš tai Ukrainos lyderis pažėrė kritikos NATO valstybių vadovams, sakydamas, kad yra tiesiog absurdiška, jog vis dar nėra nustatytas laikas, per kurį Ukraina bus pakviesta prisijungti prie Aljanso.
„Beprecedentis ir absurdiškas dalykas, kai nenustatomas nei kvietimo, nei Ukrainos narystės terminas. Atrodo, kad nėra pasirengimo nei pakviesti Ukrainą į NATO, nei padaryti ją Aljanso nare. Dabar, pakeliui į Vilnių, gavome signalų, kad tam tikros formuluotės svarstomos be Ukrainos. Neaiškumas yra silpnumas. Ir aš tai atvirai aptarsiu aukščiausiojo lygio susitikime“, – teigia V. Zelenskis.
V. Zelenskis į Vilnių galiausiai atvyko gerokai po pietų: Vilniaus oro uoste apie 15.45 val. dienos nusileido Lenkijos prezidentinis lėktuvas, pakilęs Žešuve, Lenkijoje, vėliau V. Zelenskis buvo pastebėtas Vilniaus Pilies gatvėje, kur jį pasitikti susirinko didžiulė minia.
Skelbiama, kad antradienį, 18.30 val., V. Zelenskis atvyks į Lukiškių aikštėje organizuojamą baigiamąjį akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ renginį. Renginio metu bus iškelta Ukrainos vėliava, kuri iš karo lauko bus atnešta bėgikų.
Į NATO viršūnių susitikimą atvyko Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Bendraudamas su žurnalistams jis teigė, kad esminis Kijevo tikslas yra pilnateisė narystė Aljanse. Prieš oficialius susitikimus ministras sakė, kad su kolega iš Prancūzijos Sebastienu Lecornu pasirašys susitarimą dėl mokymų valdyti naikintuvus F-16.
NATO vadovas: grėsmė dėl Rusijos branduolinės retorikos ir „Vagner“ karių perkėlimo į Baltarusiją nėra išaugusi
NATO vadovas teigia, kad Aljansas nepastebėjo Rusijos branduolinės politikos pokyčių po to, kai Maskva paskelbė, jog dislokuoja branduolinius ginklus Baltarusijoje.
„Rusijos branduolinė retorika yra neapgalvota ir pavojinga. NATO sąjungininkės atidžiai stebi, ką daro Rusija; kol kas nepastebėjome jokių Rusijos branduolinių ginklų dislokavimo laikysenos pokyčių, kurie reikalautų pokyčių iš mūsų, tačiau išliksime budrūs“, – teigia J. Stoltenbergas.
NATO vadovas taip pat pareiškė, kad gynybinis blokas kol kas nepastebėjo jokio „Vagner“ karių judėjimo Baltarusijoje. Primename, kad savaitgalį NATO narė Lenkija pradėjo daugiau kaip 1 000 karių perkėlimą į šalies rytus, nerimaujant, kad „Vagner“ kovotojų buvimas Baltarusijoje gali padidinti įtampą pasienio ruože.
NATO susitikimas Vilniuje nepraeina be trikdžių
NATO susitikimas Vilniuje jau prasidėjo. Lietuvos sostinėje susirinko NATO lyderiai ir jų delegacijos, pasaulio žurnalistų būrys, miestą ir visos šalies oro dangų saugo gausios policijos, kariuomenės ir paties Aljanso pajėgos. Vis dėlto, išvengti problemų nepavyksta.
NATO valstybių narių delegacijos bendraujant su žiniasklaidos atstovais nepavyko išvengti techninių trikdžių dėl negebėjimo išversti vienos iš Aljanso valstybės-narės lyderio pasisakymų. Suomijos prezidento Sauli Niinisto pasisakymai, kurie buvo išdėstyti būtent suomiškai, taip ir liko neišversti, nes Vilnius vis dėlto nepasirūpino šios kalbos žinovais ir vertėjais.
O tokių Lietuvoje trūkti tikrai neturėtų. Vilniaus universitetas suomių kalbos moko jau keletą dešimtmečių, galimybes mokytis šios kalbos dažnai siūlo ir kitos Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos, pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitetas. Vis dėlto, rengiantis NATO viršūnių susitikimui, pasirūpinta vienos iš partnerių kalbos vertėjais, akivaizdu, kad nebuvo.
